captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūlymas leisti nelietuviškas lotyniškos abėcėlės raides pase perėjo pirmąjį etapą Seime

Siūlymas leisti asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis praėjo pirmąjį etapą Seime. Kartu imtasi svarstyti ir alternatyvų variantą, siūlantį originalią pavardę rašyti papildomame paso puslapyje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Po pateikimo stadijos antradienį už Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 13 parlamentarų. Jį toliau svarstys Seimo komitetai, į plenarinių posėdžių salę projektas turėtų grįžti birželio 20 dieną.

Vieningai už projektą balsavo Liberalų sąjūdis bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, visi išskyrus vieną socialdemokratai. „Už“ buvo didesnė dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos bei šiek tiek mažiau nei pusė „valstiečių“. Šį variantą parėmė „valstiečių“ deleguoti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis.

Už kitą projektą, kuris latvišku pavyzdžiu originalią pavardžių rašybą leidžia tik papildomame paso puslapyje, balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 25 parlamentarai. Šį variantą parėmė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai, didesnė dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovų, tarp jų – frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša.

Projektus toliau svarstys Seimo komitetai, į plenarinių posėdžių salę projektas turėtų grįžti birželio 20 dieną. Sprendžiant dėl pagrindinio komiteto skyrimo, Seime kilo ginčas, E. Jovaiša siekė, kad projektams lemiantis būtų jo vadovaujamas Švietimo ir mokslo komitetas, tuo tarpu kita pusė reikalavo pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

Per alternatyvų balsavimą nuspręsta, kad projektams pagrindinis bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi bus Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių komitetai.

Liberaliosiomis vadinamas pataisas dėl „w“ pagrindiniame lape pristatęs socialdemokratas ekspremjeras Gediminas Kirkilas sakė, kad įstatymas spręstų mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose ir padėtų pagerinti santykius su Lenkija.

„Mes čia sprendžiame gana nedidelį klausimą, kuris iš tikrųjų tapo mūsų tarpvalstybinių santykių tam tikro atšalimo priežastimi. Tai gal mes šiandien parodykime gerą valią, priimkime sprendimą, jis tikrai nieko nepakenks mums. Kai kas sako, kad mes keičiam abėcėlę. Abėcėlės mes nekeičiam, abėcėlė lieka ta pati. Kai kas sako, kad bus iškreipta viešoji erdvė. Vieša erdvė jau seniai „iškreipta“ su „Maximos“, „Swedbanko“ pavadinimais. Kaip žinote, praktiškai visos užsienio autorių knygos rašomos originalo kalba ir tos raidės jau seniai naudojamos. Pavojai daug mažesni nei pliusai, kuriuos turėsime  kaip valstybė, kartu su savo strateginiais partneriais lenkais“, – sakė G. Kirkilas.

Alternatyvų variantą, kuris leidžia originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje, remiantis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša sakė, kad tokiomis pataisomis būtų „įteisinama dvikalbystė“.

Šias pataisas pristatęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad „kalba negali būti geopolitinių mainų objektu, tai labai svarbi nuostata, kuria turi vadovautis tiktais valstybininkai“, o geresnių santykių su Lenkija siūlė siekti remiant jų pozicijas Europos Sąjungos mastu sprendžiamuose klausimuose.

„Galų gale paaiškėjo, kad (už užsieniečių ištekėjusios) moterys buvo tik motyvas prieit prie problemos, o visa esmė – dvišaliai santykiai su Lenkija, svarstymas, kad duokim kažką ir neva atversim naują puslapį. Jei mes norime būti tikri Lenkijos strateginiai partneriai, palaikykime juos svarbiausiais strateginiais klausimais, mus spaus dėl pabėgėlių kvotų, o tada ir išreikškime solidarumą su Lenkija, tada ir bus tikras politinis palaikymas. Nesu girdėjęs nei karto istorijoje, kad strateginė partnerystė priklausytų nuo to, kaip rašomi asmenvardžiai, o jei nuo to priklauso, tai nėra strateginė partnerystė“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Grupės Seimo narių teikiamu liberaliuoju įvardinamu projektu numatoma, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, jei „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.

Šį projektą pateikė 70 Seimo narių, tarp jų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras S. Skvernelis, projektą inicijavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Projektą pasirašė maždaug po 20 konservatorių ir „valstiečių“ frakcijų narių, liberalai, socialdemokratai.

Pasak pataisų iniciatorių, siūlomas reguliavimas leistų „išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, kaip daugumoje Europos šalių, išskyrus Lietuvą ir Latviją, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo“.

Alternatyvų projektą, kuris pavardę nelietuviškais rašmenimis leistų papildomame puslapyje, siūlo šeši konservatoriai: Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė.

Šis projektas numato, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Taip pat asmens prašymu jo vardas ir pavardė Lietuvos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje būtų papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.

Iniciatorių teigimu, jų siūlymas ne tik užtikrins vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę, bet ir „konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą“.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau siekiantys originalių pavardžių nėra šiais sprendimais patenkinti.

Teismai oficialiame paso puslapyje įpareigojo įrašyti lietuvišką ir tik papildomame dokumento puslapyje – originalią pavardę. Už dokumentus su originaliomis pavardėmis kovojančių šeimų atstovai sako, kad jų negaudami jie negali keliauti į užsienį, kitaip pažeidžiamos jų teisės.

Praėjusios kadencijos Seime jau svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje, bet šios kadencijos Seimas pataisų dar nenagrinėjo.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

BNS nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...