captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis pažadėjo, kad dėl pavardžių Lietuvos lenkai nebus diskriminuojami

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį informavo Lenkijos premjerę Beatą Szydlo, kad tautinės mažumos nebus diskriminuojamos dėl pavardžių rašymo dokumentuose.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Dėl dokumentų aš tiesiog paminėjau, kad yra mūsų sprendimas, kuris susijęs ne vien tik su lenkų tautine mažuma, mes kalbame pirmiausia apie mūsų piliečius, kurie yra sudarę mišrias santuokas, kurie turi teisę įgyti sutuoktinio pavardę – tokią, kokia ji yra, negali būti diskriminacijos, tai lygiai tie patys principai bus taikomi ir Lenkijos tautinei mažumai. Aš paminėjau, kad rytoj darbotvarkėje numatytas šio klausimo pateikimas Seime“, – pirmadienį po susitikimo su B. Szydlo sakė S. Skvernelis.

Jis su Lenkijos premjere susitiko vizito Taline metu.

„Neišsakėme jokių pretenzijų vienas kitam tikrai, tiesiog diskutavome apie tas problemas, kurios yra užsisenėjusios – jų manymu ir mūsų manymu, nebuvo jokių pretenzijų ir reikalavimų. Buvo pirmas dalykinis susitikimas, tikrai labai džiaugiuosi ir atmosfera, ir pačiu turiniu“, – sakė S. Skvernelis.

Seimui antradienį planuojama pateikti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektus: vienas leistų asmens dokumentuose pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis, kitas originalią pavardės rašybą leidžia papildomame paso puslapyje.

Vienu projektu numatoma, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, jei „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.

Šį projektą teikia 70 Seimo narių, tarp jų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras S. Skvernelis, projektą inicijavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Projektą pasirašė maždaug po 20 konservatorių ir „valstiečių“ frakcijų narių, liberalai, socialdemokratai.

Pasak pataisų iniciatorių, siūlomas reguliavimas leistų „išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, kaip daugumoje Europos šalių, išskyrus Lietuvą ir Latviją, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo“.

Kitas šešių konservatorių Audroniaus Ažubalio, Lauryno Kasčiūno, Stasio Šedbaro, Vytauto Juozapaičio, Arvydo Anušausko, Agnės Bilotaitės registruotas projektas numato, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Taip pat asmens prašymu jo vardas ir pavardė Lietuvos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje būtų papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.

Seimo nariai sako tokias pataisas siūlantys atsižvelgdami į „pasikeitusius visuomenės poreikius ir įstatymų leidėjui tenkantį konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą“. Iniciatorių teigimu, jų siūlomas variantas aiškiau reglamentuos susituokusių su užsieniečiais bei jų vaikų, Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių, taip pat tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, užtikrins „vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę“.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau siekiantys originalių pavardžių nėra šiais sprendimais patenkinti.

Teismai oficialiame paso puslapyje įpareigojo įrašyti lietuvišką ir tik papildomame dokumento puslapyje – originalią pavardę. Už dokumentus su originaliomis pavardėmis kovojančių šeimų atstovai sako, kad jų negaudami jie negali keliauti į užsienį, kitaip pažeidžiamos jų teisės.

Praėjusios kadencijos Seime jau svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje, bet šios kadencijos Seimas pataisų dar nenagrinėjo.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...