captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką reiškia E. Macrono pergalė Lietuvai?

Centristo Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose sumažins lietuvių nerimą dėl Paryžiaus požiūrio į Rusiją, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Lietuvos politikai turės mažiau pagrindo nuogąstauti, kad Prancūzija gali palaikyti švelnesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, pirmiausiai kalbant apie sankcijas, įvestas po Krymo aneksijos ir agresijos prieš Rytų Ukrainą“, – BNS sekmadienio vakarą sakė politologas.

Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad E. Macronas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture surinko 65,5-66,1 proc. balsų ir nugalėjo kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen.

Rinkimų kampanijos metu E. Macronas sakė, kad sankcijos Rusijos atžvilgiu turėtų tęstis.

Pasak R. Vilpišausko, iki šiol neintensyvūs Vilniaus ir Paryžiaus dvišaliai santykiai išrinkus E. Macroną greičiausiai nesikeis. Lietuvos ir Prancūzijos santykiai šalių susitarimuose yra vadinami strategine partneryste.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbus rezultatų prognozes deklaravo pasirengimą bendradarbiauti su naujuoju Prancūzijos prezidentu stiprinant saugumą ir sprendžiant europiečiams svarbius klausimus. Ji pabrėžė vertinanti prancūzų sprendimą kitąmet atsiųsti karių į NATO batalioną Lietuvoje.

Signalas tradicinėms partijoms

Didžiajai Britanijai pernai nubalsavus palikti ES, o Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus balsavimas Prancūzijoje buvo atidžiai stebimas, tikintis įžvelgti ženklų, ar dešiniojo nacionalizmo banga toliau stiprės.

Nors M. Le Pen nebuvo išrinkta prezidente, rinkimų rezultatai Prancūzijoje rodo smunkantį piliečių pasitikėjimą tradicinėmis politinėmis jėgomis, sakė R. Vilpišauskas.

Per pirmąjį prezidento rinkimų turą Prancūzijoje buvo eliminuoti tradicinių kairiųjų ir dešiniųjų partijų kandidatai. Taip įvyko pirmą kartą nuo 1958 metų.

„Tai apskritai yra rimtas įspėjimas visiems, manantiems, jog tradicinė atstovaujamoji demokratija yra geriausia politinė sistema, nes čia matome, jog rinkėjai galvoja kitaip“, – teigė R. Vilpišauskas.

Pasak jo, Prancūzijai taip pat itin svarbūs bus vasarą vyksiantys parlamento rinkimai, o jų rezultatai E. Macrono politinei jėgai „En Marche!“ parodys, ar prezidentas turės realų palaikymą parlamente.

„Viena vertus, E. Macrono pergalė prezidento rinkimuose suteiks postūmį ir jo judėjimui, kurio kandidatai turėtų laimėti tam tikrą vietų skaičių parlamente. Kita vertus, nėra aišku, ar tų vietų pakaks tam, kad būtų palaikomos naujojo prezidento iniciatyvos reformuojant tiek ekonominę, tiek socialinę politika“, – sakė ekspertas.

„Prezidento iniciatyvos gali būti smarkiai apribotos neturint parlamento ir Vyriausybės paramos, o net jeigu jo judėjimas turėtų reikšmingą vietų skaičių parlamente, kyla klausimas, kaip į reformas reaguos visuomenė, nes Prancūzijoje tradiciškai į kiekvieną reikšmingesnę reformą reaguojama labai audringai ir viešai“, – pridūrė jis.

Vokietijos ir Prancūzijos duetas

R. Vilpišauskas prognozuoja, kad E. Macronui tapus Prancūzijos prezidentu dar labiau suintensyvės Paryžiaus ir Berlyno santykiai, šios šalys turėtų vienytis reformuojant Europos Sąjungą. Tačiau tai lygiai taip pat priklausys nuo rudenį vyksiančių parlamentų rinkimų Vokietijoje.

Berlynas sekmadienio vakarą džiaugėsi prancūzų pasirinkimu. Vokietijos užsienio reikalų ministerija sekmadienio vakarą „Twitter“ paskyroje parašė: „Libert, galit, fraternit (laisvė, lygybė, brolybė) – yra tai, ką šiandien pasirinko Prancūzija. Didžioji tauta buvo, yra ir liks Europoje širdyje“.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris pagyrė Prancūzijos žmones: „Džiaugiuosi, kad prancūzai pasirinko europietišką ateitį“.

Pasak R. Vilpišausko, Europos Komisija išrinkus E. Macroną galės jaustis drąsiau.

„Europos Komisija jausis drąsiau, galėdama teikti šiais metais suplanuotus siūlymus dėl tolesnių Europos Sąjungos integracijos krypčių“, - teigė politologas.

Jo manymu, E. Macronui tapus prezidentu, Prancūzija aktyviau įsitrauks ir į derybas dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

„Ponas Macronas nejautė didelės simpatijos tiems argumentams, kuriais grindžiamas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Tai gali sustiprinti vadinamąjį kietąjį „Brexit“, – sakė ekspertas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...