captcha

Jūsų klausimas priimtas

P. Gražulio fantazijos: LRT vadovą skirtų Seimas, neliktų E. Jakilaičio

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse partija „Tvarka ir teisingumas“ redakcijoms dovanoja tortus, o „tvarkietis“ Petras Gražulis – įstatymo pataisas, ribojančias nepriklausomo visuomeninio transliuotojo veiklą. Politikas siūlo uždrausti LRT pirkti prodiuserinių įmonių gaminius. Tokiu atveju LRT eteryje neliktų žurnalisto Edmundo Jakilaičio vedamos „Dėmesio centre“ ir daugelio kitų laidų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

P. Gražulis penktadienį registravo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo ne tik uždrausti LRT pirkti prodiuserinių įmonių sukurtas laidas, bet ir LRT generalinį direktorių skirti Seimui, Kultūros komiteto teikimu, o LRT tarybą formuoti politiškai – pagal frakcijų proporcijas. Kultūros komitetui būtų pavedama nustatyti ir LRT vadovo bei jo pavaduotojų algas.

„Tvarkietis“ neslepia, kad pataisomis siekiama griežtinti LRT politinę kontrolę.

Aiškinamajame rašte politikas nurodo neva „šiuo metu įsivyravusi praktika, kuomet LRT perka turinį iš tų pačių prodiuserinių kompanijų, taip galimai mokesčių mokėtojų pinigus skirdama proteguojamiems asmenims“.

Pasak jo, tokiais veiksmais LRT diskredituoja savo, kaip nacionalinio transliuotojo vardą, todėl Seimas turėtų pareikalauti, kad LRT taryba tinkamai vykdytų įstatymo nustatytą prievolę užtikrinti, jog nacionalinis transliuotojas vykdytų LRT Strategijoje iškeltus uždavinius.

„Tą galima įgyvendinti tik sugriežtinus LRT kontrolę“, – teigia parlamentaras.

Seimo narys nurodo, kad įstatymo pataisas registruoti jį paskatino nepatikęs LRT laidų turinys.

„Paminėtina, kad LRT eteryje įsivyravusi patyčių kultūra bei ženkliai sumenkęs nacionalinio transliuotojo prestižas visuomenės akyse. LRT generalinis direktorius bei Taryba turi per daug suteiktų teisių ir per mažai priežiūros. Primintinas atvejis, kai LRT Tarybos pirmininkas viešai atsisakė atvykti į Seimą ir paaiškinti susidariusią situaciją, taip parodydamas savo požiūrį į piliečių atstovus“, – rašo P. Gražulis.

Pažymėtina, kad pataisos buvo registruotos kitą rytą po to, kai E. Jakilaitis laidoje „Dėmesio centre“ apie galimo seksualinio priekabiavimo atvejus kalbino buvusį „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narį Kęstutį Pūką, kurį viešai Seime P. Gražulis yra gynęs.

A. Siaurusevičius: „Tai žiniasklaidos varžymas“

LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius, komentuodamas P. Gražulio iniciatyvą, neslėpė, kad tokios iniciatyvos politikams kyla per televizorių pamačius ką nors, kas labai nepatinka.

„P. Gražulį komentuoti nėra lengva ir jo motyvus atspėti sunku. Aukštesnės jėgos turbūt valdo. (...) Gal pamatė laidą, kuri nepatinka, ir atsiranda minčių tokių kažką daryti“, – registruotą projektą komentavo LRT generalinis direktorius.

A. Siaurusevičius, V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Tačiau A. Siaurusevičius tikisi, kad Lietuvos parlamentas P. Gražulio pataisų nevertins rimtai, mat jos prieštarauja ES direktyvai, skatinančiai visuomeninius transliuotojus naudoti nepriklausomą turinį.

„Visa Europa tai daro ir netgi skatina. Yra direktyva, kuri numato nepriklausomų prodiuserių gamybos naudojimo skatinimą“, – tvirtino LRT vadovas.

A. Siaurusevičiaus teigimu, dabar galiojanti LRT vadovo skyrimo tvarka taip pat yra demokratinė, nes generalinį direktorių viešojo konkurso būdu atrenka ir penkerių metų kadencijai skiria LRT Taryba.

„Tegu keičia. Manau, tada jau galima ir drąsiau eiti, kad vyriausybė tiesiai galėtų paskirti. Taip jau buvo iki nepriklausomybės. Aš dar atsimenu tuos laikus. Tai reikštų ne ką kita, o visuomeninio transliuotojo suvalstybinimą, o tai, aišku, yra pavojinga. Mūsų dabar valdymo modelis atitinka aukščiausius Europos standartus, nes jis užtikrina nepriklausomumą nuo valdžios. Po tokių pataisų jokio nepriklausomumo neliktų“, – teigė A. Siaurusevičius.

Jis tikino, kad ši nauja P. Gražulio iniciatyva dar kartą rodo, kad dabartiniame Seime jau vyrauja tendencija kurti projektus, ribojančius žiniasklaidos laisvę.

„Tikslas aiškus: kuo mažiau laisvės ir kuo daugiau kontrolės“, – apibendrina jis.

LRT generalinio direktoriaus teigimu, dabartinis LRT valdymo, veiklos ir finansavimo modelis yra toks, kad valdžia negali daryti įtakos turiniui.

„Anksčiau galėdavo keršyti per finansus – mažinti biudžetą, jei kas nepatinka. Dabar net tokių svertų neturi“, – teigė A. Siaurusevičius.

Ne pirmas bandymas griežtinti kontrolę

Tai ne pirmoji šiemet kilusi politikų iniciatyva griežčiau kontroliuoti žiniasklaidą.

Anksčiau „valstiečiai“ Dovilė Šakalienė, Robertas Šarknickas ir Zenonas Streikus siūlė įpareigoti žiniasklaidą skelbti daugiau pozityvių naujienų, konservatoriai norėjo įpareigoti transliuoti daugiau europietiškos produkcijos.

Taip pat buvo pasiūlyta Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti draudimą skelbti juridinių asmenų dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją.

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tradiciniame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva šiemet jau nukrito viena pozicija į 36 vietą. Ekspertai teigia, kad riziką kelia menkas žiniasklaidos ekonominis pajėgumas ir stambiojo verslo interesai. Taip pat nurodoma, kad Lietuvoje žurnalistų šaltiniai yra gerai apsaugoti, tačiau šmeižtas tebėra kriminalizuotas.

„Reporteriai be sienų“ teigia, kad įstatymai Lietuvoje draudžia bankams investuoti į žiniasklaidos priemones, bet jie apeina šį draudimą naudodamiesi holdingo bendrovėmis.

„Žiniasklaidos biuruose bet kuriuo metu gali būti atliekamos kratos, o žurnalistų būdavo pasiklausoma“, – nurodo organizacija.

Iš Baltijos šalių geriausiai įvertina Estija – ji užima 12-ą vietą. Latvija reitinge užėmė 28-ą poziciją, Lenkija – 54-ą, Rusija – 148-ą, Baltarusija – 153-ą.

Lietuva reitinge smunka antrus metus iš eilės – 2015 metais šalis buvo 31-oje vietoje. Aukščiausiai – į dešimtą vietą – Lietuva buvo pakilusi 2009 metais.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close