captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aukštojo mokslo reforma: kaip jos gaires vertina Seimo frakcijų lyderiai?

Vyriausybės darbo grupės parengtas aukštojo mokslo reformos planas, ypač siūlymas mažinti aukštųjų mokyklų skaičių, sukėlė daug diskusijų. Ketvirtadienį nuomonę išsakė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, kad diskusija pradėta ne nuo to galo ir kad aukštojo mokslo pertvarką reikia pradėti gerinant kokybę, o ne skaičiuojant universitetus. O kaip darbo grupės idėjas vertina Seimo frakcijos – tiek valdančiosios, tiek visos kitos?
L. Balandžio (15min.lt) nuotr.
L. Balandžio (15min.lt) nuotr.

15min kalbinti Seimo frakcijų lyderiai sutinka, kad aukštojo mokslo reforma yra būtina, tačiau daugelis jų žadėti paramos Vyriausybės planui neskuba ir sako, kad dėl reformos palaikymo apsispręs tik matydami detalesnį vaizdą. Daugelis jų teigia sutinkantys su prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyta nuomone.

Prezidentė D. Grybauskaitė: turi būti peržiūrėtos studijų programos

D. Grybauskaitė sako, kad aukštojo mokslo reforma turi prasidėti ne nuo diskusijos apie institucijų kiekį, bet nuo studijų programų peržiūros ir finansavimo modelio keitimo.

„Kaip ir bet kuri pertvarka, ši taip pat turi prasidėti nuo turinio, nuo kokybės, o mes turime virš 1800 programų, kurios dubliuojasi ir iš dalies jau yra pasenusios, tad pirmiausia reikia pradėti nuo kokybės t. y. programų peržiūrų ir jų kiekio sumažinimo. Antra – finansavimo modelis. Jeigu peržiūrim šituos du pagrindinius dalykus, tai natūraliai aukštųjų mokyklų ir universitetų tinklas optimizuosis, jos pačios pradės jungtis, nes per prievartą jungianti nieko neįvyks, turi būti objektyvus stimulas ir skatinimas“, – kalbėjo šalies vadovė.

R. Karbauskis: nuomonių konflikto tarp Prezidentės ir Vyriausybės nėra

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis 15min sakė, kad Prezidentės išsakytos mintys yra teisingos ir jis joms pritaria. Tačiau R.Karbauskis teigė, kad Prezidentės siūlymai iš esmės atitinka tai, ką siūlo ir Vyriausybės darbo grupė.

„Arba kažkas ne taip pateikė tai, ką darbo grupė pasakė, arba tiesiog ne taip suinterpretavo galbūt Prezidentė. Aš visiškai pritariu jai, bet mums pristatant taip ir buvo šnekama. (…) Buvo šnekama ne apie tinklą kaip apie tikslą, o apie nemokamą mokslą, kokybę, išlaidų optimizavimą, pačių universitetų stiprinimą. Tai yra tai, ką Prezidentė ir pasakė. Gal problema yra tai, kad Prezidentei atskirai nepristatinėjo, jai tik konsultantai persakė. Bet iš esmės čia jokio nuomonių konflikto nėra“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnas.

Jo teigimu, darbo grupė sutinka, kad reformos tikslas yra gerinti aukštojo mokslo kokybę, o ne dirbtinai mažinti aukštųjų mokyklų tinklą.

„Darbo grupė šneka ir Vyriausybė pritaria tam, kad pirmiausia yra tikslai – nemokamas aukštasis mokslas, studijų kokybė, finansavimo sistemos pakeitimas ir taip toliau. Klausimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo yra antraeilis dalykas. Pateiktas planas yra tik darbo grupės siūlymas. Netgi pateikimo momentu jau buvo aišku, kad kai kurie dalykai tikriausiai bus ne taip, kaip nupiešta plane“, – 15min sakė R. Karbauskis.

Pasak LVŽS lyderio, nors mechaniškai universitetų jungti neplanuojama, dalis aukštųjų mokyklų pokyčių natūraliai neatlaikys, nes dabar programų, kurios nesurenka studentų, nėra susijusios su Lietuvos poreikiais ir yra nepakankamos kokybės, esama daug.

„Universitetai bus priversti išsigryninti. Kai kurie universitetai tikriausiai virs akademijomis arba prisijungs prie stipresnių. Tai normalus procesas, kuris anksčiau ar vėliau turėjo įvykti“, – teigė R. Karbauskis.

Tačiau, sakė R.Karbauskis, kaip procesas atrodys teisiškai ir kas jungsis prie ko, kalbėti dar per anksti. Tai sprendžiant, pažymėjo jis, įsitrauks ir pačios aukštosios mokyklos.

I. Šiaulienė: universitetai dėl jungimosi turi spręsti patys

Pasak Seimo pirmininko pavaduotojos, socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės, aukštojo mokslo reforma tikrai yra reikalinga, tačiau Seime kol kas buvo pristatyti tik bendri jos bruožai, kurie ateityje bus koreguojami. Ar socialdemokratai rems Vyriausybės siūlomą planą, I.Šiaulienė dar neatskleidė.

„Pristatymas buvo patys bendrieji bruožai. Iš esmės žinojome, kad aukštojo mokslo sistema turi būti reformuojama. (…) Visomis prasmėmis optimizacija yra reikalinga. Jau seniai kalbama, kad studijų programos dubliuojasi ir, jeigu norime pereiti prie nemokamų bakalauro studijų, apie ką kalbėjome ir XVI Vyriausybės metu, tai reforma turi būti“, – sakė I.Šiaulienė.

Visgi diskusija dėl aukštųjų mokyklų jungimo, anot I.Šiaulienės, turi vykti plačiau, į ją turi įsitraukti ir pačios aukštosios mokyklos. O pradėti reformą, sakė LSDP frakcijos seniūnės, reikėtų nuo programų peržiūros. Tą, anot I.Šiaulienės, akcentuoja ir prezidentė.

I. Šiaulienė sakė abejojanti idėja įprasto modelio universitetus palikti tik Vilniuje ir Kaune. Pasak jos, ir kituose miestuose galima rengti ne tik specializuotų technologijų, bet ir bendresnio profilio specialistus, o universitetų jungimas „iš viršaus“ būtų pernelyg mechaninis žingsnis.

„Reikia tikrai detalios analizės. Tai turi būti atliekama ir dalyvaujant aukštosioms mokykloms, išgirstant ir jų poziciją prieš nurodant, kas su kuo turi jungtis, arba pasakant, kad kažkas turi būti filialai arba padaliniai. (…) Reikia palikti patiems universitetams priimti sprendimus, matant, ar jiems apsimoka. Nereikėtų tokių direktyvinių sprendimų daryti“, – sako LSDP frakcijos seniūnė.

G. Landsbergis: vizija ambicinga, plano trūksta

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis 15min sakė, kad frakcija dar išsamiai dėl paramos aukštojo mokslo reformai nediskutavo, bet jis pats darbo grupės pasiūlytą kryptį vertina palankiai.

„Pati tinklo vizija yra ambicinga. Tai gera pradžia diskusijoms, bet lieka pagrindinis klausimas – kaip tai bus įgyvendinta. Nėra pasiūlytas planas, nuo kurio bus pradedama“, – teigė G. Landsbergis.

Prezidentės žodžiuose TS-LKD vadovas sakė neįžvelgęs nieko naujo. Jo teigimu, apribojus programų skaičių ir įtvirtinus principą, kad jos yra finansuojamos tik susirinkus tam tikram skaičiui studentų, universitetų optimizacija išties įvyktų savaime, bet būtų labai skausminga. Todėl darbo grupė ir iškėlė idėją padėti universitetams ieškoti kelio susijungti, išsaugant studentus ir geriausius dėstytojus bei programas.

„Jeigu įvestume bent minimalų stojimo balą į savarankiškai finansuojamas studijų vietas, tai reikštų, kad Mykolo Romerio universitetas praras pusę studentų. Šiaulių ar Klaipėdos universitetai – taip pat. Jau šį rudenį turėtume atsakyti į klausimą, kas bus su tais universitetais. Tai darbo grupė užbėgdama už akių pasako – mes siūlome tokį kelią, nes kitaip kito varianto nebelieka. Ir tuo pačiu įgyvendiname dalykus, apie kuriuos prezidentė kalba – optimizaciją, studentų priėmimo taisyklių griežtinimą“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Konservatorių lyderio teigimu, jei panašaus pobūdžio į svarstomą dabar reforma pasiektų Seimą, dauguma TS-LKD frakcijos greičiausiai ją palaikytų.

„Bet aš noriu pabrėžti, kad matau populizmo bangą. Reikia politinės valios ir rimtos politinės atsakomybės, kitaip niekas nebus įgyvendinta. Premjeras turi ateiti į Seimą ir pasakyti – štai, reikia balsuoti šitaip. Įtikinti frakcijas, politikus palaikyti jo matymą. Kol to nebus, reforma liks pakabinta ore kaip balionas“, – perspėjo konservatorių lyderis.

E. Gentvilas: svarbiausia universitetų kokybė, o ne skaičius

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad aukštojo mokslo reforma yra būtina, o pirmas įspūdis jį tenkina, bet reikia žiūrėti, koks bus reformos turinys.

„Reikia pripažinti, kad Seimui nėra pateiktas projektas. Sakoma, kad dar analizuos, svarstys su aukštųjų mokyklų specialistais ir ekspertais. Dabar turimą juodraštį sunku vertinti“, – sakė E. Gentvilas.

Politikas teigė pritariantis prezidentės nuomonei, kad aukštojo mokslo kokybė yra svarbiau negu universitetų skaičius.

„Svarbiausia yra kokybė. Mes suprantame, kad 10 ar 50 pasaulinio lygio universitetų mes negalime užtikrinti. Natūralu, kad universitetų skaičius bus mažesnis. Dabar svarbiausia – ar tai užtikrins jaunimui aukštos kvalifikacijos suteikimą, parengimą darbo rinkai ir konkurencingumą pasaulyje. Turinys, o ne skaičius, dabar tampa svarbesnis. Skaičius savaime nėra vertybė“, – sakė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio lyderis teigė, kad pasisakytų už studento krepšelio sistemos išsaugojimą, nes jis užtikrina konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų.

„Bijau tokio dalyko: sukurs kelis universitetus, ir jokios konkurencinės tarpusavio kovos jie nejaus, galvos – ai, valdžia užtikrina mums gyvenimą. Neprieštarauju studento krepšelio išsaugojimui. Galima jį modifikuoti, gal prezidentė mato kelius, kaip, bet konkurencija turi būti užtikrinta“, – pažymėjo E. Gentvilas.

Galutinį sprendimą dėl paramos reformai, pasak jo, liberalai priims žinodami reformos turinį.

„Apie turinį mes dar negavome jokios informacijos. Kol kas yra pasiūlytas apvalkalas, forma, riešuto kevalas. O kas viduje – žiūrėsim, kai gausime turinį. Formą mes pasirengę palaikyti, kalbėdami apie turinį, norėtume išgirsti, kas planuojama“, – sakė E. Gentvilas.

R.Žemaitaitis: reforma turi prasidėti Seime

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė besidžiaugiantis, kad prasidėjo diskusija dėl reformos.

„Problemų mes turime dėl universitetų administracijos, ir tai yra akivaizdu. Turime ir pakankamai problemų dėl švietimo kokybės. Todėl, aišku, nėra svarbu, kiek bus tų universitetų – trys, penki ar dešimt, jei yra kokybė“, – sakė R. Žemaitaitis.

R. Žemaitaičio manymu, premjerui Sauliui Skverneliui šioje situacijoje pritrūko politinės valios: jis turėjo Seimo svarstymui pateikti reformos gaires.

„Seimas nusprendžia, kokiomis gairėmis ir kryptimis turi dirbti valstybė ir pati Vyriausybė. Jeigu Seimas pritartų, tarkime, penkių universitetų idėjai, penki ir turėtų būti. Mano galva, premjeras turėtų atnešti idėją į Seimą, tada Seime, įstatymų leidybos lygmenyje politikai išdiskutuotų ir suformuluotų Vyriausybei uždavinį, kaip ji dirbs ateinančius 5 ar 10 metų“, – sakė „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas.

R. Žemaitaitis sakė sutinkantis ir su siauresne universitetų specializacija.

„Edukologijos universitetas turi ruošti tos srities specialistus, kurios pakraipos yra. Jis neturi ruošti teisininkų, ekonomistų, vadybininkų ar socialinių darbuotojų. Jei yra VGTU, reiškia, jis kreiptas į tiksliuosius dalykus. Kad profiliavimas yra būtinas ir svarbus – tikrai taip. Kad mes per daug universitetų turime – tikrai taip. Kai kurie institutai tapo universitetais vien dėl to, kad tuo metu valstybė norėjo pasirodyti, kad turi labai daug universitetų. Tą reikia pertvarkyti“, – sakė R. Žemaitaitis.

Vis dėlto galutinį sprendimą dėl paramos reformai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, pasak jo, priims tik susipažinusi su turiniu.

„Jeigu mums Vyriausybė atneš universitetų prijungimo projektą ir parodys, kurioje vietoje programos keisis ir gerės kompleksiškai, mūsų frakcija palaikys šitą dalyką. Bet jeigu jie tiesiog ateis ir pasakys, kad mes iš 19 universitetų padarome 5 ir balsuokite už tai, mes tikrai nepalaikysim ir nebalsuosim už katę maiše“, – teigė R. Žemaitaitis.

R. Tamašunienė: regionuose aukštasis mokslas turi likti

Pasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės, kol kas reforma primena siekį reorganizuoti sistemą, kad ji veiktų efektyviau administraciniu požiūriu, bet abejonių dėl to, ar studijos taps kokybiškesnės, išlieka.

„Bendrai kalbant, pertvarka turėtų būti daroma taip, kad regionuose aukštosios mokyklos neišnyktų. Ar jos taps filialais, ar bus sujungtos, ta reforma gal būtina mažinant bendrus administravimo ir aukštųjų mokyklų išlaikymo kaštus. Bet kad būtų kokybinių pokyčių, mes reformoje kol kas nelabai matome“, – sakė R. Tamašunienė.

Vis dėlto ji teigė, kad jei reformos metu bus jungiamos tos aukštosios mokyklos, kurios jau ir šiaip tariasi dėl susijungimo, frakcija greičiausiai reformą palaikys.

Galutinis sprendimas, teigė R. Tamašunienė, bus priimtas ateityje, po susitikimų su akademinės bendruomenės atstovais ir matant reformos detales.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...