captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Mertiną pražudžiusi klastinga liga: vėžys, kurio neparodo net kraujo tyrimas

Ketvirtadienį mirė 56-erių aktorius Dalius Mertinas. Vyras daugiau nei 10 metų kovojo su klastingu kraujo sistemos vėžiu – limfoma.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Gydytojų teigimu, šis vėžys gali būti labai agresyvus, linkęs atsinaujinti, o simptomai – visiškai nespecifiniai.

Anksčiau ar vėliau liga sugrįžta

Limfoma – dažniausia kraujo vėžio forma, ką patvirtina ir Pasaulinės limfomos koalicijos skelbiami duomenys – šiuo metu Europoje daugiau nei 360 tūkst. žmonių serga, o kasmet diagnozuojama 135 tūkst. naujų šios ligos atvejų. Senstant visuomenei, visame pasaulyje stebimas sergamumo limfoma didėjimas neaplenkia ir Lietuvos. Šiuo metu šalyje sergančiųjų ar jau įveikusių šią piktybinę kraujo ligą yra apie 5 tūkst. Kasmet apie 500 lietuvių išgirsta limfomos diagnozę.

Santaros klinikų Bendrosios hematologijos skyriaus vedėja, gydytoja hematologė Regina Pileckytė DELFI pasakojo, kad limfomos – tai grupė kraujo vėžių, atsirandančių limfinėje sistemoje, tai nėra viena liga. Limfomos metu sutrinka normali tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių – limfocitų – gamybos reguliacija, ir nesustabdomai ima gamintis pakitę limfocitai. Šie limfocitai ima kauptis lifmazgiuose, kurie padidėja. Nors limfmazgiai yra dažniausia limfomų atsiradimo vieta, tačiau limfoma gali pasireikšti ir kituose organuose, kurie dažniausiai yra blužnis ar kaulų čiulpai, nors liga gali apimti ir kitus organus.

„Ligą „grubiai“ galima skirti į dvi grupes – agresyvią ir mažo agresyvumo limfomą. Mažo agresyvumo limfomos yra dažniau neišgydomos ir linkusios sugrįžti. Gydymas neretai ligą tik sustabdo, panaikina simptomus, pasiekiama remisija, tačiau vieniems anksčiau, kitiems vėliau liga sugrįžta. Agresyvių limfomų tikslas yra ligą visai išgydyti, tačiau trečdaliui pacientų liga anksčiau ar vėliau gali vėl paūmėti“, – kalbėjo R. Pileckytė.

Ligą gali išduoti padidėję limfmazgiai

Po pirmos eilės limfomos gydymo (chemoterapija) kaulų čiulpų transplantacija yra nerekomenduoja, ji svarstoma tik ligai sugrįžus (tai galioja tiek mažai agresyviai, tiek labai agresyviai limfomai).

„Kaulų čiulpų transplantacija planuojama pasiekus pilną ligos kontrolę“, – aiškino pašnekovė. Limfomos diagnozuojamos patologiškai ištyrus pašalintą limfmazgį arba pažeisto audinio mėginį (pvz.: kaulų čiulpų bioptatą). Tiriant medžiagą mikroskopu ieškoma būdingų ląstelių pokyčių, taip pat taikomas specialus tyrimo būdas – imunohistochemija, padedantis atpažinti skirtingas ląsteles, būdingas skirtingoms limfomoms. R. Pileckytė pabrėžė, kad ligos simptomai – labai nespecifiniai.

„Tai tie pokyčiai, kurie neretai susiejami ir su nepiktybine liga. Limfoma gali prasidėti karščiavimu, svorio kritimu, prakaitavimu. Dažniausiai žmogus regimose vietose apsičiuopia padidėjusį limfmazgį – kakle, pažastyse. Labai retai liga gali manifestuoti virškinamajame trakte, kai dėl kokių nors priežasčių įtariama, pavyzdžiui, skrandžio patologija – darant tyrimą, ieškant opos neretai randama limfoma“, – teigė gydytoja hematologė.

Kraujo pokyčiai šios ligos atveju taip pat gali būti nespecifiniai. „Kraujo rodikliai gali būti normalūs, bet gali būti ir mažakraujystė, leukocitų padidėjimas ar sumažėjimas. Tačiau vien tik iš kraujo rodiklių ligos nenustatysi – reikia viso komplekto pokyčių, kad įtartum limfomą. Todėl kartais užtrunka, kol liga yra nustatoma“, – pastebėjo pašnekovė. Ligos agresyvumas nuo amžiaus nepriklauso. Mažo agresyvumo limfomos dažniau diagnozuojamos vyresnio amžiaus žmonėms, agresyvi liga – visoms amžiaus grupėms.

Priežastys

Tikslios limfomų atsiradimo priežastys nėra žinomos. Dažnai pacientams, sergantiems limfomomis, nustatomi genetinės medžiagos pakitimai, nulemiantys limfocitų gamybos ir brendimo sutrikimus ir limfomų išisvystymą. Tačiau kartais žinomi aiškūs rizikos veiksniai, nulemiantys kai kurių limfomų tipų atsiradimą.

Žinomi limfomų rizikos veiksniai:

Cheminės medžiagos, radiacija. Infekcijos:

– Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV).

– Žmogaus T-ląstelių leukemijos-limfomos virusas 1 (ŽTLV-1).

– Epšteino-Baro virusas (EBV).

– Bakterinės infekcijos (jos rečiau siejamos su limfomų atsiradimu.

Tačiau jų vaidmuo yra svarbus marginalinės zonos limfomų išsivystymui. Jų atveju ypač svarbi Helicobacter pylori infekcija, dažnai nulemianti skrandžio MALT limfomos atsiradimą. Ligos ir vaistai, silpninantys imuninę sistemą.

Didesnė tikimybė sirgti limfoma būdinga asmenims, kurie naudoja vaistus, slopinančius imuninę sistemą – imunosupresantus (pvz.: po kaulų čiulpų transplantacijos).

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close