captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl ko dažniausiai įvyksta avarijos kelyje „Via Baltica“?

Girdėti apie tragiškas eismo nelaimes mirties keliu vadinamame kelyje „Via Baltica“ jau tapo įprasta. Kaip ir apie tai, kad ieškant kaltų dažniausiai kaltinamas dideliam eismo srautui nebetinkamas kelias. Bet ar tikrai kaltas tik kelias?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Skaudžios eismo nelaimės, vykstančios kelyje „Via Baltica“, nejučia verčia manyti, kad vairuotojai šią atkarpą mirties keliu krikštija ne be reikalo. Kelio reputacijos nešvelnina ir skambios žiniasklaidos antraštės, tokios kaip „Mirties kelias nusinešė dar vieną gyvybę“. Tačiau kas iš tiesų kaltas dėl čia dažnai vykstančių tragiškų eismo įvykių? Negi tik kelias?

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas sako, kad kaltų ieškojimas niekada nepadėjo išvengti eismo įvykių.

„Sutikime, kad niekas nekaltina architekto, kai kas nors užsimuša, iškritęs iš devynaukščio. Žmonės, tai suprasdami, nesiskeryčioja, išlindę pro devinto aukšto langą. Tuo metu kelyje, nors yra nesaugu, viršija greitį, lenkia. O po to ieško kaltų“, – stebisi N. Abukauskas.

Kelių direkcijos atstovai sutinka, kad „Via Balticos“ ruožui jau žūtbūt reikalauja rekonstrukcijos.

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ apsilankė Kelių ir transporto tyrimo institute. Ką rodo paskutiniai kelių metų duomenys apie šiame kelyje vykstančius eismo įvykius? 

Pasak Saugaus eismo skyriaus grupės vadovės Dovilės Krasauskaitės, faktai byloja, kad daugiausia eismo nelaimių „Via Balticos“ magistralėje įvyksta A5 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Apie 60–70 proc. avarijų įvyksta dėl susidūrimų.

„Pagrindinės priežastys – neatsargūs, neapdairūs lenkimai; lenkiama neįsitikinus, jog tai daryti saugu. Taip pat vairuotojai labai neatidžiai elgiasi sankryžose, neapdairiai išvažiuoja iš šalutinių kelių, nepraleisdami pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių. Nesilaiko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės“, – vardijo D. Krasauskaitė.

Priešpriešinių susidūrimų daugiau fiksuota 2015-aisiais. Praėjusiais metais gerokai išaugo galinių susidūrimų ir pėsčiųjų sužalojimų. Nors apskritai eismo įvykių kelyje „Via Baltica“ mažėja, pastebima, kad daugėja avarijų, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai.

Lietuvos kelių policijos vadovas sako, kad pagrindinės avarijų priežastys šiame kelyje lygiai tos pačios kaip ir kituose magistraliniuose keliuose.

„Greitis, chuliganiškas vairavimas ir ištisinės juostos kirtimas, lenkimo taisyklių pažeidimai. Pasekmės, kai išvažiuojama į priešpriešinį eismą ir susiduriama kaktomuša, dažniausiai būna tragiškos“, – sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

Policijos ir Kelių direkcijos atstovai nepateisina skubančių vairuotojų, kurie neleistinose vietose žūtbūt nori aplenkti lėtesnes žemės ūkio transporto priemones ir taip kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Faktai rodo, kad ištisinė linija nekantriausiems „Via Balticos“ vairuotojams lygi nuliui. Gal atsakomybės sugriežtinimas už šį pažeidimą pagerins situaciją?

Artimiausius darbus, kuriuos numatoma atlikti kelyje „Via Baltica“, sužinosite reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close