captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apžvalgininkai: tokio premjero dar nebuvo

Premjero Sauliaus Skvernelio retorika – mužikiška, šis politikas taip ir neperšoko iš policijos generalinio komisaro lygio į ministro pirmininko. Taip LRT.lt teigia apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Savo ruožtu politologas Lauras Bielinis ir viešųjų ryšių ekspertė Orijana Mašalė tikina, kad ryški S. Skvernelio retorika patinka rinkėjams, o politikoje būna ir aukštesnių natų.
S. Skvernelis, BNS nuotr.
S. Skvernelis, BNS nuotr.

Po to, kai šių metų vasarį įvyko neskelbtas susitikimas tarp premjero S. Skvernelio ir opozicinių konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio, S. Skvernelis visuomenei pareiškė, kad buvo kalbėta ne apie ką kita, bet nacionalinę „Eurovizijos“ atranką. „Labai atsakingai svarstėme susidariusią situaciją, kuomet iš „Eurovizijos“ konkurso iškrito mūsų bendra favoritė Lolita Zero“, – žurnalistams pakomentavo premjeras.

Kovą S. Skvernelis sukritikavo Vilniaus miesto merą liberalą Remigijų Šimašių pareikšdamas, kad vienintelis per kadenciją nuveiktas mero darbas – nupjauta nelegalios tvoros tuja, o proveržio kitose srityse esą nėra.

Balandį, vos Socialdemokratų partijai išrinkus į pirmininko postą Gintautą Palucką, S. Skvernelis pareiškė artimiausiu metu neketinantis susitikti su šiuo politiku ir paragino pastarąjį grįžti į realybę. Maža to, atsisakęs susitikti su naujuoju socialdemokratų vadovu, S. Skvernelis ėmė laidyti juokelius apie partnerystės įstatymą. „Nors pasisakė Gintautas už partnerystę, gal jis čia kokį pavydą turi, aš nesuprantu, aš manau, kad bendrausiu su visų politinių partijų lyderiais, tą dariau ir darysiu ateityje“, – aiškino premjeras. Taip jis komentavo savo sprendimą susitikti su opozicinių konservatorių lyderiu G. Landsbergiu, tačiau ne su G. Palucku.


S. Skvernelis, BNS nuotr.

Tai – ne vieninteliai aštrūs ar spalvingi premjero S. Skvernelio pasisakymai, jam tapus premjeru. Kas skatina premjerą naudoti tokią retoriką ir ar ji tinka užimant vieną svarbiausių šalies postų?

R. Valatka: S. Skvernelis elgiasi taip, tartum būtų prezidentas

Politikos apžvalgininkas R. Valatka teigia, kad ministro pirmininko retorika net ne arogantiška, o tiesiog mužikiška.

„Žinote, arogancija paprastai yra proto požymis, nes žmonės dažniausiai arogantiškais vadina tuos, kurie kietai kalba televizijoje, gerai atrodo ir nedaro klaidų, nekalba nesąmonių bei kalba trumpais kapotais sakiniais. S. Skvernelis netempia iki arogancijos, jo retorika – labai mužikiška.

Jis taip ir neperšoko iš policijos generalinio komisaro lygio į ministro pirmininko. Man atrodo, kad ir neperšoks, nes tam šuoliui reikia intelektinio pagrindo, daug perskaitytų knygų ir visai kitokio gyvenimo. Jei žmogus apie tai pradeda galvoti tik po 40-ties, reikia būti ne premjeru, o užsidaryti studijų centre, miške ar bibliotekoje. Ten padirbėti ir pažiūrėti į savo gyvenimą“, – LRT.lt komentavo R. Valatka.

Anot politikos apžvalgininko, S. Skvernelis suklupo pasisakydamas apie G. Palucką po to, kai šis buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku: „Kokia prasmė buvo taip pasisakyti? Tu turėsi dirbti su tuo žmogumi, tau jo 19 balsų reikės kasdien nuo ryto iki vakaro. Manau, pats S. Skvernelis tik po to pagalvojo – kam vamtelėjo? Be to, šie du politikai – kone draugai, tai įsivaizduokit, kas būtų, jei būtų išrinktas ne draugas.“

R. Valatkos manymu, tokia retorika netinka premjerui, kuris „priima svarbiausius sprendimus ir valdo 9 mlrd. eurų“.

„Tokie juokeliai – ne pirmas atvejis Lietuvoje. Turėjome Viktorą Uspaskichą, turėjome Rolandą Paksą. Galime prisiminti ir Artūrą Paulauską, kuris taip pat numesdavo frazių, bet jis labai greitai [į komandą] pasikvietė Rimą Pumputienę, R. Paksas labai greitai pasikvietė Dalią Kutraitę – šios moterys iš esmės buvo jų mamos, auklės, mokytojos, politologės. Jos sakydavo: čia jau nebekalbėk; tu taip nekalbėk. S. Skvernelis net nesuprato, kad jam reikia tokio žmogaus – žmogaus, kuris jo kerzinius batus kartais pakeistų į lakierkas“, – dėstė R. Valatka.


R. Valatka, BNS nuotr.

Pasak apžvalgininko, S. Skvernelis elgiasi taip, tarsi būtų prezidentas, tačiau dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė tokios retorikos, prieš užimdama aukščiausią šalies postą, nenaudojo.

„D. Grybauskaitė ilgai mokėsi kalbėti. Jos sakinys – 13–15 žodžių, jambas, chorėjas – kala kaip poeziją. Po trečio sakinio pamiršti turinį, lieka tik forma. Kiek žinau, ji mokėsi pas Eugenijų Laurinaitį – vieną iš įdomiausių mūsų psichoanalitikų. Prieš 30 metų lankė jo kursus „Žinijos“ draugijoje.

Prie jos kalbėjimo galima kartais prikibti, bet vis dėlto ji yra baigusi ekonomiką, dėstė. Jos kalbėjimas dažnai netinkantis rangui, kartais prasimuša kilmės trūkumas, bet jei lygintume ją ir S. Skvernelį, tai pastarasis apskritai išlekia iš konteksto. Policijos komisaras gali taip kalbėti, vidaus reikalų ministras – jau nebegali, premjeras – tuo labiau“, – aiškino R. Valatka.

Jo žodžiais, su tokia savo retorika S. Skvernelis arba praskris pro Scilės ir Charibdės uolą, arba už jos užklius. „Negali važiuoti tik su tokiais bajeriais. Gal ir įšoks jis į prezidento postą, bet jei neįšoks – bus kaltas pats“, – pridūrė R. Valatka.

O. Mašalė: politikoje būna ir aukštesnių natų

Komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ vadovė Orijana Mašalė LRT.lt teigė, kad taip bendraujančio premjero dar nesame turėję ir esą natūralu, kad daugeliui tokia retorika atrodo neįprastai.

„S. Skvernelis dar būdamas vidaus reikalų ministru pasižymėjo drąsia retorika. Gal ir smagu, kad žmogus išlieka toks pats, net ir pakeitęs pareigas. Premjero komunikacija „Facebook“ tinkle taip pat kitokia – nėra politinių mandagybių, nuglaistymų, korporatyvinės kabos. Daliai žmonių tai imponuoja, tad toks naujas bendravimo būdas turi privalumų. Tai erzina politinius konkurentus, bet rinkėjams jo aktyvumas patinka ir tai yra viena priežasčių, kodėl pasitikėjimas juo yra labai aukštas“, – aiškino O. Mašalė.

Viešųjų ryšių ekspertės teigimu, D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio retorika išties skiriasi žodynu, kalbos stiliumi. „Prezidentės retorika korektiška, nugludinta ir apgalvota, o premjero – su sarkazmo ir ironijos gaidele. Man ji – neabejotinai išskirianti, tačiau politikui tai yra privalumas. Turi daryti kažką, kad tave matytų ir prisimintų“, – pažymėjo O. Mašalė.


S. Skvernelis ir D. Grybauskaitė, BNS nuotr.

Ji teigė nenorinti S. Skvernelio retorikos vadinti chamiška – esą svarbu nepamiršti, kad premjeras taip kalba su politiniais oponentais ir konkurentais, o ne rinkėjais. „Natūralu, kad galvojama apie būsimus rinkimus. Tas jo aštrumas nukreiptas į konkurentus. Ar premjeras taip kalba su paprastais žmonėmis? Man to neteko girdėti. O tokia jo retorika nukreipta į politinę erdvę“, – tęsė viešųjų ryšių ekspertė.

Jos teigimu, komunikacija turi vesti į dialogą, bet verslo ar viešosios politikos dialoge esą būna ir aukštesnių natų. „S. Skvernelio retoriką vertinčiau labiau teigiamai, nes dėl savo retorikos jis darosi matomas, įdomus ir išskirtinis. Jis pritraukia dėmesį ir sukuria foną būti girdimu“, – LRT.lt teigė O. Mašalė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis teigia, kad S. Skvernelio kalba yra be galo ryški – trumpos frazės, kuriomis jis įgyja pranašumą prieš oponentus.

„Nemanykime, kad turime tik jį – jaunoji karta pademonstruos dar daugiau. G. Paluckas, G. Landsbergis taip pat sugeba neblogai kalbėti trumpomis frazėmis, aiškiais vaizdiniais. Taigi ateityje matysime spalvingas diskusijas“, –  sakė L. Bielinis.

Pasak VDU profesoriaus, D. Grybauskaitė taip pat ne kartą pasisakė kategoriškai kokiu nors klausimu, tačiau visuomenė esą tai vertino ir kėlė jos reitingus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...