captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokurorė: V. Matuzą išteisinę teismai neatsižvelgė į netiesioginius bylos įrodymus

Panevėžio apygardos prokuratūra teigia, kad buvusį Seimo narį Vitą Matuzą dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo išteisinę teismai neatsižvelgė į netiesioginius bylos įrodymus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Netiesioginių įrodymų vertinimas yra daug sudėtingesnis. Pirmos instancijos teisme jie tikrai nebuvo visapusiškai išnagrinėti, sprendimas nėra pagrįstas visų duomenų išsamiu išnagrinėjimu, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Ne visada nusikalstama veika vien tiesioginiais įrodymais įrodinėjama“, – trečiadienį Aukščiausiojo Teismo posėdyje sakė prokurorė Aurelija Gališanskytė.

Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Seimo nariui. Jis dviejų instancijų teismuose buvo išteisintas dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu. Kartu su juo išteisintas ir lobistas Andrius Romanovskis.

Skundu prašoma bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.

Prokurorė sako, kad šioje byloje teismai neskyrė dėmesio, kad Seimo nariui draudžiama užsiimti bet kokia kita veikla.

„Jis turi vadovautis sąžine. Netiesioginiai įrodymai rodo, kad Konstitucijos straipsniai buvo pažeisti“, – sakė prokurorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad viena liudytoja iš viso byloje buvo apklausta tris kartus, tačiau visus kartus davė skirtingus parodymus. Tačiau, pasak A. Gališanskytės, taip ir liko neaišku, kuriais jos parodymais rėmėsi teismas ir kuriuos atmetė.

„Rėmimai turėjo būti viešai skelbiami. „Drąsinkime ateitį“ negalėjo būti siejama su parama Seimo nariui. Ar nebuvo suvaržytas laisvas Seimo nario mandatas?“, – sakė prokurorė.

Ji dėstė argumentus ir dėl kaltinimų V. Matuzui piktnaudžiavus tarnyba.

Dėl šio kaltinimo eksparlamentarą išteisinęs Vilniaus apygardos teismas teigė, kad visi įstatymų projektai griežtai praėjo procedūras, Seimo statuto reikalavimai nebuvo pažeisti, įstatymus pasirašė prezidentė ir yra galiojantys.

„Labai noriu atkreipti dėmesį į kaltinimų esmę – nebuvo kaltinimo ydingų įstatymų priėmimu, buvo kaltinimas dėl ydingos tvarkos. Teismas turėjo patikrinti, kaip buvo laikomasi tvarkos priimant sprendimus“, – sakė prokurorė. Ji atkreipė dėmesį, kad parašus dėl įstatymų pakeitimo Seime, įtariama, rinko lobistas A. Romanovskis, o ne pats Seimo narys V. Matuzas.

„Netiesioginiai įrodymai turi būti net tik aprašyti – jie privalo būti iš esmės įvertinti atsakant į esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Prašome panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka“, – Aukščiausiajame Teisme kalbėjo prokurorė.

V. Matuzas posėdyje nepasirodė, A. Romanovskis tikisi lobizmo išteisinimo

V. Matuzas Aukščiausiojo Teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo. Tuo metu A. Romanovskis dėl prokuratūros skundo pasisakė kartu su advokatu.

Jis priminė apie pirminius įtarimus ir kaip jie keitėsi nuo kaltinimų kyšininkavimu iki piktnaudžiautojo padėjėjo ir kad prokuratūros argumentų šioje byloje mažėja.

„Tikiuosi lobizmo išteisinimo“, – savo kalbą baigė jis.

A. Romanovskio advokatas Raimundas Lideika teigė, kad prokuratūra jo klientui pateikė painų ir nesuprantamą kaltinimą – bandoma įrodyti neįrodomus dalykus.

„Sudėtingumą sukūrė atkaklūs kaltinimo veiksmai surasti bet kokį straipsnį – kyšininkavimas, padėjimas, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Prokurorė minėjo, kad Lobizmo įstatymo niekas netobulina – tai patobulinkim šią įstatymo normą per Baudžiamąjį kodeksą“, – ironizavo advokatas.

Jis teigė, kad nėra nustatyta, jog jo klientas Seime surinko parašus dėl įstatymo pataisos. Pasak advokato, tai galėjo padaryti kažkas kitas, taip pat ir Seimo narių padėjėjai.

Savo verdiktą šioje byloje Aukščiausiasis Teismas paskelbs gegužės 16 dieną.

Pernai lapkričio 25 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas V. Matuzą ir A. Romanovskį išteisino pagrįstai.

Prokuratūra bandė įrodyti, kad V. Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad visi įstatymų projektai, dėl kurių kaltintas V.Matuzas, perėjo griežtai reglamentuotą kontrolę, be to, nerasta įrodymų, kad jis būtų pasisavinęs fondo pinigus.

Apeliacinio teismo teisėjų įsitikinimu, pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė, kad V. Matuzas nevadovavo, neorganizavo ir apgaule iš labdaros ir paramos fondo „Paramos iniciatyvos“ 16,7 tūkst. eurų nepasisavino.

„Pareiga įrodyti, kad asmuo padarė nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. Tačiau šioje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių V. Matuzo kaltę sukčiavus. Byloje neįrodyta apgaulė – esminis sukčiavimo požymis“, – yra sakiusi teisėja Regina Gaudutienė.

„Įstatymas nedraudžia teikti paramą neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, o veiksmai, susiję su savęs kaip Seimo nario reklamavimu nėra nusikalstami“, – paskelbė teisėja.

Prokuratūra V. Matuzui siūlė skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 7,5 tūkst. eurų baudą, o lobistą A. Romavoskį dėl piktnaudžiavimo nuteisti 28 tūkst. eurų bauda.

2015 metais Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis pareiškė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog V. Matuzas būtų pasisavinęs pinigus per labdaros fondą , o byla įdomi – „trejus su puse metų buvo sekamas Seimo narys, nieko rimto neužfiksuota“.

V. Matuzas Seimo nariu buvo 2008–2012 ir 2000–2004 metais, jis priklausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close