captcha

Jūsų klausimas priimtas

Artojai išbandė jėgas arimo arkliais varžybose

Geriausi mūsų šalies ir lietuviai artojai iš Lenkijos pasienio Lazdijuose išbandė jėgas arimo su arkliais varžybose. Pirmosios vagos šventėje  dalyvavę artojai sako, kad taisyklingai suarti lauką, kai kasdien lyja, žemė drėgna, nebuvo sudėtinga.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Punskietis Juozas Bancevičiaus, artojų varžybose dalyvaujantis ne pirmą kartą, šįkart arė su svetimais dvikinkiais arkliais, todėl sako ir nelaimėjęs.

„Jau nuo trylikos mylėjau tą darbą. Tėtė mane išmokė arti”, – sako J. Bancevičius. Paklaustas, ar Punske dar kas aria arkliai, artojas juokiasi: „Dar pernai nedidelį plotelį pasodinau arkliais.“

Dėl prizinių vietų rungėsi aštuoni artojai su dvikinkiais arkliais, ir 12 – su vienkinkiais. 

Pasitikintys savo augintiniais, įgūdžiais ir patirtimi artojai pripažįsta, kad kaimų laukuose dažniau pamatysi traktoriuką, o ne artoją su arkliais. Teisėjai griežtai vertino 30 m ilgio ir 5 m pločio suartą lauką.

„Gerai suari, kai nebūna šurmulio, kaip namie, kai niekas nežiūri. Tada puikiai kumelės eina. Namuose treniravausi, tai puikiai ėjo”, – sako artojas iš Lazdijų rajono Algimantas Macionis.

Anot artojaus iš Alytaus rajono Ramūno Kliokio, ariant reikia atsižvelgti į vagų gylį, plotį, arklių ėjimą, greitį: „Jeigu arkliai gerai eina, gali gražiai suarti. Taip pat, jei dirva gera. Lazdijai šiandien dėkingi, gera dirva paruošta arimui.”

Geriausiai vagą dvikinkiais arkliais išvertė Bernardas Blažauskas iš Lazdijų rajono, vienkinkiu – praėjusių metų nugalėtojas biržietis Gediminas Čirgelis.

„Pirmiausia – arklys, antroje vietoje – plūgas, paskutinėje – artojas”, – varija G. Čigelis.

Dzūkijoje Pirmosios vagos šventė – vienintelė šalyje ir jau tradicinė.

Arklių ir žirgų nedaug belikę. Anksčiau žmonės dirbo tik su arkliu. Manome, kad tai – etnokultūrinis reiškinys. Bandysime padaryti, kad ši atrakcija išliktų ir ateinančios kartos žinotų, kuo mūsų protėviai, seneliai dirbo žemę|, – tvirtina Lazdijų meras Artūras Margelis.

Artojai po varžybų vaišinti šutinta kiaulės galva. XIX a. Dzūkijoje buvo tikima, kad toks maistas pavasarį suteikia artojams jėgų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...