captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Henke: pilietybės klausimu nukrypome nuo esmės

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke teigia, kad užsienio lietuvių pilietybės klausimas tapo painiavos, o kartais ir spekuliacijų, įkaitu, nors problemai išspręsti tereikia politinės valios ir supratimo, koks svarbus šis klausimas pačiai Lietuvai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Pilietybės diskusijos klausimu nukrypome nuo esmės. Nekalbama apie Lietuvos Konstituciją, pilietybės įstatymus, diskutuojama, kam išvis reikia tos pilietybės. Tačiau žmonės kalba apie dvigubą pilietybę. O mes tai vadiname pilietybės išlaikymu, ką tu su gimimu ir gavai“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė D. Henke. Pasak jos, valstybė turi būti suinteresuota, kaip išsaugoti savo piliečius. 

„Tuščių vietų nebūna. Jeigu savavališkai atsisakome savo piliečių, o „Brexit“ atveju tai ir atsitiks, – bent 50 tūkstančių lietuvių pasiims Britanijos pilietybę ir neturės teisės išlaikyti Lietuvos pilietybės – tai tada Lietuvai reikia labai rimtai susimąstyti, kas imigruos ir kas tą ekonomiką vystys: pradedant darbo jėga, mokesčiais, pensijų sistema“, – sako PLB pirmininkė, pabrėžusi, kad imigravusių užsieniečių atžvilgiu Lietuvai veikiausiai teks grįžti prie to paties klausimo, bet šįkart jau tikrai bus kalbama apie dvigubą pilietybę plačiąja prasme. 

D. Henke teigiamai vertina dalies politikų iniciatyvą išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie išvyko iš Lietuvos po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir įgijo kitos Europos Sąjungos (ES) arba NATO valstybės pilietybę. Kita vertus, PLB pirmininkė būgštauja, kad Parlamentui gali nepavykti realizuoti šios iniciatyvos. 

„Be galo sveikintina, kad yra 114 Seimo narių parašų, yra ryžtas daryti pokyčius tuo klausimu. Dar nesu stebėjusi tokios vienybės: visi vienu balsu pasisako, kad dar pridės vieną išimtį ir pataisys Pilietybės įstatymą. Tai yra pirmas žingsnis, teigiamas signalas žmonėms Jungtinėje Karalystėje, kad jie laukiami Lietuvoje. Vis dėlto nuogąstaujame, ar užteks drąsos Seimui iki galo išspręsti tą problemą“, – kalbėjo D. Henke.

PLB pirmininkė laikosi ankstesnio požiūrio į referendumą dėl pilietybės: pasak jos, neįmanoma išpildyti referendumo reikalavimo, kad jame privalo dalyvauti daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų ir daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų turi pasisakyti už Konstitucijos straipsnių nuostatų pakeitimus. 

„Drįstu teigti, kad tauta klaidinama, kiršinama, nes yra Konstitucijoje palikta erdvė atskiriems atvejams, tiesiog juos reikia atitinkamai suformuluoti. Pirmas žingsnis – Pilietybės įstatymas. Nes referendumas – skęstančiajam šiaudas. Mes apie tai dabar nešnekame. Referendumo reikalavimų įgyvendinti neįmanoma, kokios trukmės balsavimas bebūtų. Tai ne mūsų kaprizas, tiesiog tai yra blefas, tai žaidimas emocijomis“, – sakė išeivijos atstovė. 

Kaip žinoma, prezidentė, komentuodama minėtą opozicinių konservatorių siūlymą dėl išimčių ES ir NATO valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams, pabrėžė, kad Konstitucinis teismas (KT) yra išaiškinęs, jog dviguba Lietuvos Respublikos ir kitos šalies pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais, o platesnis dvigubos pilietybės instituto taikymas galimas tik po referendumo.

Buvęs KT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius yra sakęs Eltai, kad Seimo narių bandymas įstatymais plėsti dvigubą pilietybę galinčių įgyti asmenų grupę rodo nepagarbą tiek Konstituciniam Teismui, tiek Pagrindiniam šalies įstatymui. Pasak profesoriaus, į šitą klausimą KT atsakė jau bent penketą kartų. Teismo nutarimuose esą aiškiai suformuluota, kad dviguba pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys ir kad atvejai, kai asmuo yra kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, turi būti reti.

Šią savaitę Seime posėdžiaujanti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija svarstė Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimą. Seimo pranešime skelbiama, kad nors posėdžių dalyviai ir neneigia dvigubos pilietybės įteisinimo būtinumo, išsiskiria nuomonės, kokiu būdu tai turi būti padaryta: referendumo keliu, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį, ar vis dėlto įteisinant šią galimybę Pilietybės įstatymo pakeitimu.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...