captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Gentvilas apie nelegalų „Kauno vandenų“ vamzdį: žala siekia 10 mln. eurų

Skandalo dėl nelegalaus nuotekų vamzdžio purtomoje „Kauno vandenų“ įmonėje apsilankė aštuoni Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai. Pasak vieno iš jų, Simono Gentvilo, šių galimai neteisėtų veiksmų pasekmės – itin brangios. Skaičiuojama, jog žala gamtai siekia dešimtį milijonų eurų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak S.Gentvilo, galutines išvadas dėl galimų koncentruotų teršalų, kurie sudaro apie 2–3 proc. visų įmonės nuotekų srauto (2 100 kubinių metrų per parą), išleidimo arba nelegalaus vamzdžio gali pateikti tik aplinkosaugininkai ir teisėsauga.

„Vis dėlto, jei faktai pasitvirtins, o tai, kad nelegalus vamzdis buvo, jau yra aišku ir šiandien, tai yra baisu. Nusikaltimo maistas yra labai didelis. Nors vamzdis pats ganėtinai siauras, nuotekos į Nemuną buvo pumpuojamos aukštuminiu spaudimu. Ir tai ne šiaip nuotekos, o koncentruotas teršalas. Preliminarūs skaičiavimai rodo, jog žala gamtai siekia 10 mln. eurų: teršalų – fosforo ir azoto – išeiga padauginta iš taršos laikotarpio ir pridėtas aplinkos teršimo mokestis“, – daug ką pasakančius skaičius pateikė Seimo narys.

Neaišku, kada vamzdis atsirado

Jo teigimu, vis dar diskutuojama, kada tas nelegalus vamzdis išdygo: ar 2008 m., kuomet Europos Sąjungos (ES) lėšomis buvo atlikta nuotekų valymo sistemos rekonstrukcija, ar 2013 m., kuomet įvyko avarija.

Būtent avarijos versija, kurios metu neva tai laikinai buvo įrengtas gelbstintis situaciją vamzdis, ir ginasi „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas einantis technikos direktorius Vilius Burokas. Tačiau kodėl vamzdis vėliau nebuvo įformintas? Nes buvo nelegalus ir su gamtosaugininkais jo nebūtų pavykę suderinti. Kitas klausimas, kodėl jo niekas nepanaikino.

„Jie pripažįsta, kad vamzdis nelegalus. Teisinasi, jog avarijos atveju, techniniame procese reikėjo greito sprendimo ir jo ėmėsi. Nebuvo taip, kad tiesiog tyčia šiaip sau sugalvojo tą vamzdį. Bet kad tas sprendimas užsibuvo keturis metus ir pumpavo nevalytas nuotekas, – tai didžioji tragedija.

Nemanau, kad įmonė pripažins, jog tyčia vykdė šią neteisėtą veiklą. Jie užima gynybinę poziciją. Bando sakyti, kad kažkas atėjo ir atsuko už įmonės teritorijos tą sklendę. Jei pripažintų nusikaltimą, būtų siaubinga. Tai reikštų, kad valstybinio kapitalo įmonė vietoj to, kad valytų nuotekas, jas nevalytas išleido į Nemuną. Bendrovė, kurios misija yra išvalyti nuotekas, to sąmoningai nedarė, nes norėjo sutaupyti. Ką kalbėti, kai suderinimų reikalaujame iš verslo, o čia pati savivaldybės įmonė to nepadariusi“, – stebėjosi S. Gentvilas.

Siekė sau naudos?

Jo teigimu, didžiausias detektyvas šioje istorijoje yra tai, kad „Kauno vandenys“ guodžiasi, jog juos kažkas paskundė. Tačiau šią įmonę išdavė fosforo išleidimo į gamtą puikūs rodikliai, geresni nei bet kurios kitos Lietuvos vandenvalos įmonės. Tai pastebėjo aplinkosaugininkai. Juk fosforą išvalyti yra labai brangu, o tokie geri valymo rodikliai. Kaip taip gerai jį „Kauno vandenys“ išvalo? Tiesa, kada aplinkosaugininkams kilo įtarimas, S. Gentvilas nežino.

„Tikimybė, kad buvo sutaupyta daug pinigų, kurie turėjo būti skirti chemikalams įsigyti. Chemikalams, kurie turėjo sulipdyti fosforą ir paversti jį kieta medžiaga. Vietoj to fosforas buvo išleidžiamas per nelegalų pajungimą. O jis gamtoj neišsivalo – nusėda dugne, skatina nendrynų augimą, žydėjimą vandens, žuvų dusimą. Žmonėms jis nėra toks kenksmingas, bet gyvūnijai kenkia“, – 15min teigė S. Gentvilas.

Pats neteisėtas vamzdis, Seimo nario teigimu, tęsiasi 6 km ir užsibaigia toli už Kauno. Todėl „Kauno vandenų“ įmonė ir bando gintis, kad nusikalstama veika įvykdyta ne jos teritorijoje. Nemune, jo žiniomis, per vieną sekundę prateka apie 500 kubų vandens. Nelegalus vamzdis išpumpuodavo tik vieną kubą per sekundę. Tad teršalai tiesiog išsiskaidydavo.

„Kadangi Nemunas – didžiausia Lietuvos upė, neatrodytų viskas taip blogai. Tačiau iš esmės tai – baisūs dalykai. Visa kaltė ilgą laiką buvo verčiama ant žemės ūkio, kaip didžiausio teršėjo. O čia, paaiškėjo, jog sutvarkėme nuotekų valyklas, panaudojome ES paramą, o vis tiek leisdavome teršalus pro šalį, tam, kad sutaupytume ant chemikalų. Tai ne tik nusikaltimas prieš gamtą, tai neteisėta įmonės gauta nauda. Skola turės būti grąžinta“, – tikino S. Gentvilas.

BNS nuotr.

Veikė ne vienas

Kaip teigia Seimo narys, nagrinėti šį įvykį patikėta Panevėžio aplinkosaugininkams, nes vietiniais nepasitikima. Juk tai – ir jų darbo brokas.

„Tikrinimo metu prie kiekvieno pulto stovėjo po vieną asmenį, kad nebūtų pakeisti parametrai. Nes užsukti vamzdį buvo galima vieno mygtuko paspaudimu. Jeigu buvo taupoma ant chemikalų, o tyrimai imami tik iš ten, kur gaunami gražūs parametrai, akivaizdu, kad tai daryta ne su vieno asmens žinia. Tai nebuvo kokio vieno inžinieriaus sugalvota. Tai – sisteminis nusikaltimas.

Kiek buvo sutaupoma? Viena bačka aliuminio sulfato, kuris suriša fosforą tam, kad iš vandens jis būtų ištrauktas kaip kieta medžiaga, kainuoja apie 3 500 eurų, o tokių bačkų per dieną reikėdavo bent keleto. Žinant, kad Kaunas turėjo vieną mažiausių kainų Lietuvoje, yra prielaidų, jog atpigino patį aplinkosauginį procesą, apeidami šitą sistemą“, – samprotavo S. Gentvilas.

Vis dėlto, anot jo, „Kauno vandenys“ – viena geriausiai veikiančių vandenvalos įmonių Lietuvoje. O jų iš viso yra 350. Tad būtina padaryti auditą, nes šiuo skandalu gali pasitvirtinti net 3 milijardus litų siekusios ES paramos gėdingas panaudojimo būdas.

Kalbėdamas apie šį galimą nusikaltimą, S.Gentvilas prisiminė ir kitą panašų atvejį: „Orlen Lietuva“ turi produktotiekį. Kažkokie žmonės nelegaliai buvo pasijungę dyzelino tekėjimą nuo jo. Bebras pragraužė tą nelegalią žarną. Daug dyzelio ištekėjo į gamtą. Tai buvo už įmonės teritorijos ribų, bet „Orlen“ gavo 9 mln. litų baudą. Už tai, kad kažkas nelegaliai pasijungė žarną, o jie to nesužiūrėjo. Turime precendentą. Tai – pačios įmonės atsakomybė“.

15min susisiekti su „Kauno vandenų“ vadovu trečiadienį nepavyko. Komentarą žadėta pateikti ketvirtadienį.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vos kilus skandalui, teigė, kad jam juokingos kalbos apie galimą milžinišką žalą, kurią padarė į Nemuną iš „Kauno vandenų“ valymo įrenginių leistos nevalytos nuotekos.

Meras BNS sakė, kad kalba eina apie 15 centimetrų diametro vamzdį, o tai, jo teigimu, yra „juokingas diametras“.

„Man juokinga, nes čia nei taršos sumažinime, nei padidinime 15 centimetrų diametro vamzdis įtakos neturi, palyginus su visu Kauno miestu. Jeigu kas nors bent gyvenime tiesęs kanalizaciją namuose, žino – tai privataus vieno vienbučio namo kanalizacijos vamzdžio diametras. Čia juokinga kalbėti apie globalines taršos pasekmes. Aš inžinierius ne gamtosaugos, mechanikas, bet tiek suvokiu“, – sakė V. Matijošaitis.

„Kiek mes patys sugebėjome, nusipiešėme tokį vaizdą: 2013 metais buvusi ten kažkokia avarija ir jos padariniams spręsti buvo padarytas vamzdis 15 centimetrų diametro, kad galėtų prieiti ir likviduoti tos avarijos padarinius. Tai yra juokingas diametras. Likvidavus buvo užsukta, uždaryta ir visi pamiršo apie tą vamzdį: daugiau avarijų nebuvo, taip ir stovėjo“, – pasakojo meras.

Kauno apygardos prokuratūros atstovų teigimu, ikiteisminiame tyrime kol kas įtarimai dar niekam nėra pareikšti. Šiuo metu atliekami būtini procesiniai veiksmai, apie kuriuos detalesnės informacijos viešinti nėra galimybės, siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui. Kokio dydžio žala gamtai yra padaryta, bus nustatyta aplinkosaugos specialistams pateikus išvadas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...