captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Sinkevičius kritikuoja siūlymą nuleisti referendumo kartelę dvigubai pilietybei

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius kritikuoja siūlymą sumažinti reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pagal įstatymą, Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnius, tarp kurių yra ir nuostata dėl pilietybės, galima pakeisti tik jei referendume už tai balsuoja bent pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

Pasak V. Sinkevičiaus, pirmajame Konstitucijos skirsnyje įtvirtintos fundamentalios nuostatos, tad joms numatyta ypatinga apsauga.

„Jei mes pasakome, kad į referendumą turi atvykti pusė, o iš tos pusės pusė balsuoti „už“, o ne taip, kaip yra dabar, 50 proc., tada ketvirtadalis tautos gali iš esmės pakeisti pirmojo skirsnio nuostatas, tarp jų ir tai, pavyzdžiui, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba ir nustatyti, kad yra ir kita valstybinė kalba“, – BNS sakė V. Sinkevičius, antradienį dalyvaujantis Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje.

Dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas – vienas svarbiausių išeivių ir Seimo komisijos darbotvarkėje. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kalbėdamas komisijos posėdyje pirmadienį iškėlė siūlymą svarstyti galimybę sumažinti reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės.

„Pamėginkime panagrinėti Referendumo įstatymą, apie jo keitimo aspektus Konstitucinis Teismas nėra pasisakęs, galbūt tai irgi galimybė“, – sakė L. Linkevičius.

V. Sinkevičius pažymi, kad siūlymas mažinti rinkėjų skaičiaus slenkstį nėra naujas. Nors Konstitucinis Teismas tokio reguliavimo nevertino, prieštarą Konstitucijai yra įžvelgę Seimo teisininkai ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

„Čia nėra naujas pasiūlymas, jis buvo kilęs prieš trejetą metų, ir tada Seimo teisės departamentas ir Seimo TTK konstatavo, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Kodėl? Konstitucijos pirmajame skirsnyje įtvirtintos visos fundamentalios nuostatos, ir pačioje Konstitucijoje parašyta, kad to skirsnio nuostatas gali keisti tik pati tauta referendumu. Jei mes nužeminame kartelę pirmam skirsniui, mes atveriame kelią lengvesne tvarka pakeisti ir kitus straipsnius primajame skirsnyje, pavyzdžiui, lietuvių kalba yra valstybinė kalba“, – kalbėjo teisininkas.

„Mes atveriame kelią peržiūrėti lengvesne tvarka visus kitus straipsnius, kurie yra pirmame skirsyje, ar to reikia? Pirmasis skirsnis  saugomas ypatingai, vadinasi Referendumo įstatyme yra nustatyta aukštesnė kartelė, nes  reikia juos ypatingai saugoti, palietus šiuos skirsnius gali griūti visa konstrukcija“, – pabrėžė V. Sinkevičiaus.

Tačiau jis sutiko, kad KT tokio varianto nėra vertinęs, tad „gal pripažintų, kad gali Seimas nustatyti mažesnę kartelę“. Kartu V. Sinkevičius įsitikinęs, kad mažesnius reikalavimus būtų galima nustatyti tik visam pirmajam skirsniui, o ne atskirai paimtam 12 straipsniui dėl pilietybės.

„Svarbiausia, nepadaryti klaidos, nepažeminti kartelės vienam straipsniui pirmojo skirsnio, kaip norima padaryti, 12 straipsniui bus žemesnė kartelė, o visiems kitiems – tokia pati didelė. Šičia jau tikrai bus prieštaravimas Konstitucijai, negalima išimti vieno straipsnio iš pirmo skirsnio ir sakyti, kad šita taikoma viena kartelė, kitam kita. Daug straipsnių yra, tai dabar kiekvienam straipsniui kitokią kartelę nustatysim? Nėra tokio atvejo pasaulyje“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Seime buvo svarstyta iniciatyva sumažinti slenkstį konkrečiai nuostatai dėl pilietybės, kad sprendimui pakaktų dviejų trečdalių balsavusių piliečių paramos, bet projektą sustabdė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis išaiškino, kad visi pirmojo Konstitucijos skirsnio straipsniai gali būti keičiami tik ta pačia tvarka, nė vienos nuostatos negalima išskirti ir keisti mažesniu Lietuvos piliečių balsų skaičiumi.

L.Linkevičius kartu su daugiau kaip šimtu Seimo narių pasirašė po įstatymo projektu, kuriuo būtų leidžiama dviguba pilietybė po nepriklausomybės atkūrimo į  NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalis išvykusiems asmenims, bet pripažino, jog didelė tikimybė, kad šis įstatymas būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, ir norint plačiau įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...