captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kultūros ministerija imasi privačių interesų deklaravimo peržiūros pavaldžiose įstaigose

Kultūros ministerija rengia privačių interesų deklaravimo priežiūros mechanizmą, kad kultūros sektoriaus darbuotojai laiku ir tinkamai deklaruotų privačius interesus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip penktadienį pranešė ministerija, viešumoje pasirodžius informacijai, jog keleto Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai bei jų pavaduotojai nėra deklaravę privačių interesų, Kultūros ministerija ėmėsi kurti mechanizmą, kuris padės jai pavaldžių įstaigų administratoriams laiku ir pagal įstatymų reikalavimus deklaruoti savo privačius interesus.

„Šiais žingsniais siekiame padėti kultūros įstaigoms tapti skaidresnėmis ir taip prisidėti prie nepriekaištingos kultūros lauko reputacijos. Kultūros ministerija yra pasiruošusi bendradarbiauti siekiant šių tikslų“, – teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson.

Kultūros ministerija paprašė visų valstybinės kultūros sistemos įstaigų vadovų pateikti informaciją apie savo vadovaujamos įstaigos darbuotojus, kurie pagal įstatymus privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat nurodyti, ar visi šie asmenys yra pateikę privačių interesų deklaracijas.

Kad ateityje būtų lengvesnis deklaracijų pateikimo koordinavimas ir priežiūra, įstaigų vadovų prašoma nurodyti asmenis, atsakingus už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Kultūros ministerija savo ruožtu imasi nuolat informuoti kultūros srities administratorius apie būtinybę deklaruoti bei laiku atnaujinti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas.

Apie interesų deklaravimo problemas imta kalbėti kilus abejonių dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo reputacijos ir interesų konfliktų.

Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G. Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. Sutartį pasirašė ne teatro direktorius G. Kėvišas, bet jo pavaduotojas, tačiau G. Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G. Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

G. Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti.

Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...