captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva raginama sušvelninti žemės įsigijimo saugiklius

Svarstoma, kaip sušvelninti žemės įsigijimo saugiklius. Vyriausybė, atsižvelgdama į Europos Komisijos įvardytus pažeidimus, yra pateikusi pataisas Seimui atsisakyti perteklinių ir neproporcingų įstatymo reikalavimų žemės pirkėjams.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Dabar be apribojimų galima pirkti tik iki 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Didesnį plotą iš valstybės ir privačių savininkų gali įsigyti ne mažiau kaip trejus metus jau užsiimantys žemės ūkio gamyba asmenys ir bendrovės. Arba jie turi tiek laiko mokytis žemės ūkio specialybės. Leidžiama įsigyti iki 500 hektarų. Leidimus pirkti išduoda Nacionalinė žemės tarnyba. Nuo 2014-ųjų gegužės išduota daugiau nei 16 200 leidimų.

„Saugiklių įstatymas apriboja galimybę užsieniečiams nusipirkti žemę. Nuo saugiklių įstatymo atsiradimo žemę panoro įsigyti tik du užsieniečiai“, – sakė žemės ūkio viceministras Arūnas Bogdanovas.

Europos Komisijos teigimu, kelios įstatymo nuostatos riboja investicijas į žemės ūkio paskirties žemę ir taip pažeidžia laisvą kapitalo judėjimą. Prieš dvejus metus pradėta ES teisės pažeidimo procedūra. Tad vyriausybė parengė vadinamojo Saugiklių įstatymo pataisas, kurios pateiktos Seimui.

Siūloma atsisakyti žemės tarnybos leidimų žemei įsigyti, panaikinti kvalifikacinius apribojimus, kad žemę galėtų pirkti asmenys ir be trejų metų ūkininkavimo patirties ar nebaigę žemės ūkio mokslų. Taip pat siūloma nebereikalauti, kad pusė pajamų būtų iš žemės ūkio veiklos.

Žemdirbių organizacijos pasisako prieš siūlomus pakeitimus, kurie esą palankesni verslui, nei ūkininkaujantiems. 

„Jeigu bus panaikinti saugikliai, mes žinom – stambūs verslininkai, užsienio kapitalas supirks visą žemę“, – sakė Joniškio rajono ūkininkė Lilija Šermukšnienė.

„Turim atsižvelgti į tai, kad mums suteikiamos išmokos du kartus mažesnės nei ES senbuvėse, o žemė čia – dešimt kartų pigesnė. Galima tikėtis, kad užsieniečiai supirktų mūsų žemę, tad saugikliai reikalingi“, – teigė Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Pasak diskusiją surengusio europarlamentaro Bronio Ropės, kone visos Europos Sąjungos šalys vienaip ar kitaip reglamentuoja žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą. Europos Komisija reikalauja, kad be Lietuvos dar penkios šalys panaikintų perteklinius reikalavimus.

„Vengrai bylinėjasi Europos Teisingumo teisme, o latviai taiso savo įstatymą. Mes visi laisvi pasirinkti tokius saugiklius, kurie naudojami Danijoje ar Prancūzijoje. Svarbu būtų nustatyti, kad žemės paskirtis negalėtų būti keičiama ir kad to būtų laikomasi turėtų būti numatytos sankcijos, taip pat hektarų dydis“, – kalbėjo europarlamentaras B. Ropė.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų Seimas žada imtis gegužę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...