captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltijos šalių kariuomenių vadai aptarė NATO pajėgų dislokavimą

Balandžio 18–19 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas dalyvavo  Baltijos šalių karinio komiteto susitikime Latvijos kariuomenės Karinių oro  pajėgų bazėje Lielvardėje, kuriame buvo aptarti aktualūs Baltijos regiono saugumo ir karinio bendradarbiavimo klausimai.
A. Pliadžio (KAM) nuotr.
A. Pliadžio (KAM) nuotr.

Gen. ltn. J. V. Žukas kartu su Estijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Riho Terrasu ir Latvijos kariuomenės vadu generolu majoru Leonidsu Kalninšu aptarė esamą saugumo situaciją regione, NATO priešakinių pajėgų kovinių grupių dislokavimo Baltijos šalyse procesą, Lietuvos, Estijos ir Latvijos bendradarbiavimą plėtojant trišalius projektus gynybos srityje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šių metų susitikime didelį dėmesį vadai skyrė NATO priešakinių pajėgų kovinių grupių karių dislokavimui, taip stiprinant karinius pajėgumus Baltijos šalyse. Estijos, Latvijos ir Lietuvos  kariuomenių vadai sutarė, kad priešakinių NATO pajėgų dislokavimas Baltijos valstybėse yra didelis žingsnis ne tik atgrasant galimus agresorius, bet ir užtikrinant efektyvią gynybą.

„Svarbu, kad Baltijos šalys vienodai suvokia kylančias grėsmes ir dirba kartu, kad būtume pajėgūs jas atremti. Glaudus ir gerai veikiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinis bendradarbiavimas yra itin reikšmingas užtikrinant regiono ir kiekvienos iš valstybių saugumą ir efektyvią gynybą“,  – grįžęs iš susitikimo sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas.

Sprendimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę buvo priimtas 2016 m. vasarą NATO  viršūnių susitikime Varšuvoje. Pirmoji  bataliono kovinė grupė buvo dislokuota Lietuvoje šių metų sausio pabaigoje.  Daugiau nei tūkstančio karių  kovinei grupei vadovauja Vokietija, grupei karius yra skyrusios Belgija, Nyderlandai. Gegužę  prie jos prisijungs  Norvegija, o vėliau ir Liuksemburgo kariai.  Estijoje NATO priešakinėms pajėgoms vadovauja Jungtinė Karalystė, Lenkijoje – Jungtinės Valstijos, o Latvijoje nuo birželio dislokuojamai kovinei grupei vadovaus Kanada.

Baltijos šalių  kariuomenių vadai  susitikime  taip pat  aptarė  2017 metų Baltijos karinės jūrų eskadros projekto BALTRON eigą. Pateikta informacija apie tolesnį Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos projekto BALTNET vystymą, personalo klausimus,  patvirtintas  šio projekto biudžetas 2018 metams.

Trijų šalių kariuomenių vadai taip pat pritarė tęsti pasiruošimą Baltijos bataliono priskyrimui  budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Response Force) 2020 metais. Už šio projekto vystymą atsakinga bus Latvija.

Baltijos gynybos koledžo komendantas gen. mjr. Andis Dilansas, apžvelgė koledžo veiklos aktualijas, pristatė Baltijos gynybos koledžo vystymo plano 2017–2025 metams įgyvendinimo progresą bei Kasmetinės veiklos planą 2018 metams. Taip pat susitikimo metu buvo pasikeista nuomonėmis apie tarptautinių pratybų „Perkūno skydas 2016“ patirtį, išmoktas pamokas.

Buvo aptartas trišalis  bendradarbiavimas ir išreikštas palaikymas skiriant Baltijos šalių vienetus į NATO ir  ES pajėgas, o taip pat dalyvaujant tarptautinėse misijose ir operacijose.  

Nuo 2016 m. Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimai rotacijos principu rengiami kartą per metus. Kitas susitikimas vyks 2018 m. Lietuvoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close