captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Valstiečiai“ žada, kad įpareigos darbdavius kelti algas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai Virginijus Sinkevičius ir Tomas Tomilinas ketvirtadienį paskelbė, kad su darbdaviais turėtų būti pasirašomas susitarimas dėl algų didinimo. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis teigė, kad darbdaviai linkę sutikti dėl ne mažesnio kaip 5 proc. algų kėlimo kasmet, o iš valstybės mainais tikisi stabilių žaidimo taisyklių.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

T. Tomilinas ketvirtadienį spaudos konferencijoje priminė, kad ne dėl visų Darbo kodekso nuostatų šalys susitarė.

Pagal „valstiečių“ atstovų ketvirtadienį pristatytą projektą, kad Trišalė taryba turėtų tapti nebe minimalios algos nustatymo ir derybų dėl Darbo kodekso arena, tai taptų šakinių susitarimų įvairiose verslo šakose projektavimo erdve.

Anot parlamentaro, pradedamos konsultacijos dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) kas mėnesį įvyktų įvairių verslo šakų atstovų ir profesinių sąjungų dėl to, kokie atlyginimai turėtų būti kiekviename sektoriuje.

„Tai yra, dėl to, kokie atlyginimai tam tikrose šakose turi būti, kokie yra valandiniai įkainiai. Mano požiūriu, tai vienintelis kelias link realaus atlyginimų didėjimo“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Jo teigimu, susitarime būtų numatytas konkretus derybų periodiškumas. „Siekis po metų turėti tuos šakinius susitarimus. Jų skaičius yra derybų objektas, negalime sakyti, kad visu šimtu procentų visos verslo šakos turės juos, bet pirmiausia sutarsime dėl proceso, kad nuo tos dienos, kai įsigalioja Darbo kodeksas, trišalė taryba imasi šakinių susitarimų ir siekia, kad jie atsirastų versle“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis aiškino, kad valstybė taip pat įsipareigotų turėti tokius susitarimus.

Anot T. Tomilino, Darbo kodekse yra nustatyta, jog darbovietėje turi būti atlyginimų mokėjimo sistema, tačiau dabar tokios tvarkos esą nėra net bankuose. „Darbuotojai nežino, kas už ką ir kiek gauna. Kodėl, kokios yra pareigybės“, – teigė Seimo narys. Jis pridūrė, kad susitarime bus siekiama įpareigoti darbdavius turėti tokias sistemas.

T. Tomilinas. BNS nuotr.

Darbdavių atstovas: algas galėtume didinti

Darbdavių konfederacijos atstovas V. Levickis sakė, kad konfederacijos įmonės galėtų įsipareigoti algas didinti 5 proc. kasmet.

„Tas skaičius, aišku, yra... Iš vienos pusės vieni sako, kad tai yra labai mažai, kadangi natūraliai ekonomika ir algos kai kuriose šakose auga sparčiau. Tačiau įvertinant mūsų narių sudėtį, didžiąja dalimi tai – smulkus verslas, tai tas verslas, kuris neturi didelių pelno maržų, neturi galimybės drastiškai padidinti atlyginimus, tai yra gana didelis įsipareigojimas“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad didžioji dalis konfederacijai priklausančių įmonių dirba regionuose.

„Mūsų galutinis sprendimas yra, kad ne mažiau kaip 5 proc. kasmet“, – teigė V. Levickis.

Jis sakė, kad už šį įsipareigojimą darbdaviai tikisi iš valstybės tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, stabilumo.

„Kad galų gale nustotume keisti žaidimo taisykles ir vieną kartą pasakytume: štai, bus va taip“, – aiškino jis.

Tačiau V. Levickis pabrėžė, kad Lietuvoje iki 25 proc. visų įmonių yra asocijuotų struktūrų nariai. „Deja, tokia realybė. Profesinių sąjungų narystė yra dar menkesnė. Norėdami pasiekti tikro šakinio susitarimo, turime prisidėti prie tų atstovaujančių organizacijų stiprinimo“, – teigė jis.

Darbdavių atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra daugybė verslo organizacijų, kai tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse paprastai būna daugiausiai dvi. Panašiai Lietuvoje yra ir su profesinėmis sąjungomis.

S. Skvernelis ragina priimti, profsąjungos prašo atidėti

Darbo santykius liberalizuojantis naujasis Darbo kodeksas, priimtas dar praėjusią kadenciją, tačiau naujojo Seimo pusmečiui atidėtas, liepą įsigalios su tomis pataisomis, dėl kurių jau yra apsisprendusi Trišalė taryba. Taip ne kartą yra pakartojęs premjeras Saulius Skvernelis.

S. Skvernelis. BNS nuotr.

Tačiau profsąjungos norėtų, kad kodekso įsigaliojimas būtų nukeltas dar pusmečiui ir visos pataisos, susijusios su prezidentės Dalios Grybausitės veto, būtų apsvarstytos Trišalėje Taryboje ir priimtos vienu metu.

Trečiadienį vyriausybė Trišalėje taryboje suderintą naująjį Darbo kodeksą pateikė svarstymams Seime.

Susitarti pavyko ne dėl visko

Darbuotojų, darbdavių ir vyriausybės atstovai Trišalėje taryboje kovo viduryje baigė diskusijas dėl didžiausius ginčus kėlusių naujojo kodekso nuostatų, nors ne dėl visų jų pasiekti sutarimai. Sutarimo nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties ir interesų konfliktų.

Vis dėlto Trišalėje taryboje pavyko rasti sutarimus dėl dviejų ypač svarbių klausimų: atostogų ilgumo ir darbo laiko apskaitos. Per metus galės atostogauti 20 darbo dienų, o papildomos ir pailgintos atostogos bus reguliuojamos vyriausybės nutarimais. Sutarta, kad kasmetinių atostogų dienos, sukauptos iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo (liepos 1 dienos) bus perskaičiuojamos darbo dienomis, įvedant koeficientus, kurie priklausys nuo sutartos kasmetinių atostogų trukmės.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close