captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apie kanapių dekriminalizavimą Lietuvoje kalbėti anksti, bet dėl griežtų bausmių jau abejojama

Seimo liberalų Aušrinės Armonaitės ir Vitalijaus Gailiaus kovo pabaigoje teiktas įstatymo projektas, kuriuo už nedidelį narkotikų kiekio turėjimą be tikslo juos platinti būtų taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, buvo atmestas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pagal projektą, asmuo teisėsaugos institucijoms savanoriškai atidavęs neleistiną medžiagą, kurią buvo įgijęs be tikslo platinti, ir savanoriškai kreipęsis į sveikatos įstaigą gydymui, būtų atleidžiamas ir nuo administracinės atsakomybės.

Projektas nesulaukė Seimo daugumos palaikymo ir buvo grąžintas taisyti. Liberalas V. Gailius tuomet tvirtino, kad policija šiuo metu privalo užsiimti priklausomybę turinčių asmenų, ligonių gaudymu ir gaišta laiką, kuris galėtų būti skirtas stambių platintojų sulaikymui.

Pasaulio praktika rodo, kad griežtesnės bausmės nesumažina narkotikų vartotojų skaičiaus, o kovoti su priklausomybe tokiame kontekste netgi sudėtingiau. Lietuva kol kas laikosi konservatyvios pozicijos, kylančios iš draudžiamų narkotikų vartojimo kaip nuodėmės ir ligos koncepcijų.

Požiūris į kanapes kinta

Lietuvos teisės instituto tyrėjas, Lietuvos kriminologų asociacijos narys Mindaugas Lankauskas šiemet paskelbė mokslo studiją, skirtą narkotikų kontrolės mechanizmų palyginimui pasaulyje ir Lietuvoje.

M. Lankausko teigimu, Lietuva teoriškai atrodo pozityviai. „Valstybių, kurios laikosi griežtesnės pozicijos narkotikų kontrolės atžvilgiu, tarptautinės institucijos nekritikuoja, nepaisant to, kokie rezultatai“, – kalbėdamas apie Jungtinių Tautų konvencijų įgyvendinimą Lietuvoje pasakojo ekspertas.

Pasak kriminologo, naujausius pokyčius lemia požiūrio į kanapių vartojimą kitimas. Anksčiau jos buvo įtrauktos į beveik medicininės naudos neturinčių medžiagų sąrašą, tačiau pastaruoju metu vis dažniau pradėtas naudoti paliatyviosios medicinos srityje, padėti malšinti skausmą vėžiu sergantiems pacientams.

„Kai atsiranda medicininis pritaikomumas, kyla klausimas, ar kanapės turi būti šiame sąraše su heroinu, kokainu ir panašiais dalykais“, – svarstė M. Lankauskas. „Diskusija sudėtinga, nes kai kas nors pradeda kalbėti apie dekriminalizavimą, tuos mokslininkus, aktyvistus apkaltina, kad jie nori legalizuoti“, – pridūrė jis.

M. Lankauskas pabrėžė, kad yra 3 pagrindiniai požiūriai, formuojantys narkotikų politiką. „Pirma, tai narkotikai kaip nuodėmė. Šio požiūrio šaknys religinės, nes jis kilo nuo Amerikos protestantų dvasininkų, kurie manė, kad viskas, kas nėra saikinga, yra blogai. Pirmiausia, žinoma, jų kova prasidėjo nuo alkoholio“, – pasakojo jis.

„Vėliau įvyko pasikeitimas, kai stiprias pozicijas išsikovojo medikai, kurie perėjo prie kito aiškinimo, kad narkotikų vartojimas yra liga. Žmonės nėra bevaliai, parazitai, jie yra ligoniai ir nieko čia nepadarysi, reikia juos gydyti. Jų požiūriu, bet kokie narkotikai veda prie neišvengiamos priklausomybės ir tam reikia užkirsti kelią“, – teigė M. Lankauskas.

Trečiasis požiūris, kuris buvo ir iki anksčiau buvusių, kad kai kuris vartojimas gali būti normalus. Kriminologo teigimu, prie šio požiūrio sugrąžinimo prisidėjo mokslininkai, stebėję kanapes vartojančius asmenis.

„Normalizacijos doktrina siejama su kanapėm ir iš dalies haliucinogenais. Iš esmės, tai yra žmogaus pasirinkimas, rekreacinis vartojimas“, – pasakojo mokslinį tyrimą pristatęs ekspertas. Jis pabrėžė, kad nuodėmės ir ligos koncepcijos turi ir tam tikrų panašumų, pavyzdžiui, yra atmetamas rekreacinis vartojimas.

BNS nuotr.

Vartojimą skatina socioekonominė atskirtis

Jo teigimu, intensyvus vartojimas ir priklausomybės itin paplitę ten, kur didesnė socialinė atskirtis.

„Imkime pavyzdžiu Estijos miestą Narvą. Buvęs rusų miestas, kuriame anksčiau buvo fabrikai, o dabar nėra. Pažiūrėjau statistiką, ir ji tiesiog baisi. Registruotų nuo narkotikų priklausomybę turinčių žmonių skaičius tūkstančiui ten smarkiai viršija bet kurio kito Estijos miesto, net ir Talino. Lietuvoje ši situacija pastebima Visagine. Aš tai siečiau būtent su socialine, ekonomine atskirtimi“, – teigė mokslininkas.

M. Lankauskas pabrėžė, kad jei išsikeliame politinį tikslą mažinti bendrą narkotikų vartojimo lygį, tai negalime to tikėtis legalizuojant. „Legalus prieinamumas vis tiek didina vartojančių skaičių“, – pažymėjo jis. Tiesa, nėra aišku, kaip tarkim kanapių legalizavimas galėtų paveikti alkoholio rinką, galbūt padidėjęs kanapių vartojimas būtų iš dalies ir alkoholio sąskaita.

Ekspertas pastebėjo, kad olandai kanapes tiesiog atskyrė nuo kitų sunkiųjų narkotikų, taip norėdami sumažinti būtent pastarųjų vartojimo kiekį.

„Lengvieji narkotikai perkelti į kontroliuojamą rinką. Gali stebėti stiprumą, imti mėginius, nes selekcininkai vis išranda stipresnių, naujesnių. Jų argumentas buvo, kad tai padeda išvengti kitų narkotikų vartojimo. Jei iš prekeivio nelegaliai įsigyji kanapių, jis tau gali pasiūlyti ir kitų dalykų, o legaliai įsigydamas parduotuvėje tu būsi matomas“, – pasakojo jis.

Kriminologas pastebėjo, kad Nyderlandų statistika rodo, jog tik apie penktadalį olandų yra bandę lengvųjų narkotikų ir dauguma jų – miestų gyventojai. Pasak jo, provincijos gyventojai nelabai domisi net ir legalizuotomis medžiagomis.

Tuo metu Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Ispanijoje, kur tai yra nelegalu, vartojo apie 40 proc. gyventojų.

Bausmių griežtumas neveikia

M. Lankauskas teigė, kad bausmės griežtumas vartojimo lygio nei padidina, nei sumažina.

„Visuomenei nepatinka tokie abstraktūs atsakymai, bet aš būsiu banalus ir pasakysiu, kad narkotikų vartojimo pasirinkimą lemia socialinis kontekstas, kultūra ir kiekvieno žmogaus asmeninė istorija“, – sakė jis, pajuokaudamas, kad net ir dekriminalizavus heroino vartojimą, vargu ar lietuviai staiga pultų jį pirkti ir vartoti.

„Jungtinėse Valstijose yra labai griežta atsakomybė, o jie turi milžinišką problemą su sunkiaisiais narkotikais. Rusijoje – dar blogiau. Jie vieni iš pirmųjų pagal opiatų vartojimą, nors labai griežta baudžiamoji atsakomybė“, – pabrėžė ekspertas.

„Kriminologai labai skeptiškai žiūri į griežtinimą, nes baudžiamoji teisė turi šalutinį poveikį. Jei papuolei į kalėjimą, daug galimybių, kad būsi įtrauktas į subkultūrą, narkotikų įsigyti bus sunku, kainuos brangiau, įklimpsi į skolas, nebus metadono programos“, – sakė M. Lankauskas.

Kaip pavyzdį mokslininkas pateikė Portugaliją, kur buvo daug sunkiųjų narkotikų vartotojų, jie heroiną leisdavosi tiesiog parkuose. Galiausiai nuspręsta panaikinti baudžiamąją atsakomybę, dekriminalizuoti visus narkotikus.

Jei policija sučiumpa narkotikus vartojantį žmogų, jis nukreipiamas į gydymo įstaigą, jam siūlomi įvairūs variantai. Jei atsisakai – bauda.

BNS nuotr.

Kaip kraštutinius pavyzdžius M. Lankauskas pateikė Švediją ir Olandiją. Viena turi labai griežtą narkotikų kontrolės politiką, kita – liberalią.

„Švedijos parlamentas dar aštuntajame dešimtmetyje paskelbė, kad šalies tikslas yra visuomenė be narkotikų. Jų visos priemonės ir taikomos prie šios deklaracijos. Nėra net kalbų apie legalizavimą. Tuo metu olandai pasiėmė žalos mažinimo požiūrį: tai yra blogis, bet jis neišvengiamas. Jų tikslas yra sukontroliuoti“, – pastebėjo ekspertas.

Jis pabrėžė, kad olandai išties nelegalizavo lengvųjų narkotikų vartojimo de jure, bausmės įstatymuose numatytos, o komercinis kanapių auginimas yra draudžiamas. Tiesa, de facto tai yra legalu, kadangi teisėsauga gali lanksčiai reaguoti ir nevykdo persekiojimo, kol vadinamieji „coffeshopai“ laikosi tam tikrų taisyklių (neparduoda nepilnamečiams, nesireklamuoja, neplatina sunkiųjų narkotikų ir pan.).

„Pas juos veikia tikslingumo principas. Policija gali netirti veikų, jei mano, kad jos mažareikšmės“, – teigė M. Lankauskas, pabrėždamas, kad pas mus tokia tvarka neįmanoma, nes baudžiamajame ir administraciniame kodekse įrašyta, jog policija turi tirti visas nusikalstamas veikas.

„Jei kas pasakys, kad pas ką nors kieme rūkomos kanapės, policija negalės atsakyti, kad tai nėra svarbus įvykis. Privalės atvažiuoti, tirti, mūsų teisinė sistema yra kitokia“, – apie Lietuvos ir Nyderlandų narkotikų politikos skirtumus kalbėjo ekspertas.

Jo teigimu, būtent todėl Lietuvoje yra nemažai formalių tyrimų, kurie vedami, nors ir nėra išteklių tam ir nesitikima sulaukti atsakymų.

Lietuvoje pokyčiai menki

M. Lankausko teigimu, jei Lietuvos visuomenė ir politikai visgi sutartų, kad, tarkime, kanapės nėra blogis ir galimas saikingas jų vartojimas, tai geriausiu būdu būtų jų dekriminalizavimas.

„Legalizuoti negalime, nes mus riboja tarptautiniai įsipareigojimai“, – pabrėždamas, kad Urugvajus ir Nyderlandai nuolat gauna daug kritikos dėl legalizavimo, o JAV yra atsidūrusi sudėtingoje situacijoje, mat pati sumoka daugiausia pinigų į kovos su narkotikų vartojimu biudžetą, nors dalis valstijų jau yra legalizavusios kanapių vartojimą.

„Net jei ir norėtume tai padaryti, tai būtų anksti. Tarkime, Jungtinėse Valstijose 1969 metais legalizavimą palaikė 12 proc. gyventojų, dabar – 60 proc. Žinoma, dar yra skirtingos valstijos, bet, tarkime, prezidentas Barackas Obama pasakė: rūkiau universitete, na ir ką?“ – apie kultūrinius skirtumus kalbėjo mokslininkas.

„Ar galime įsivaizduoti, kad net ir pakankamai modernūs, šiuolaikiški politikai, kaip kad pavyzdžiui Gabrielius Landsbergis ar Gintautas Paluckas paimtų ir pasakytų: mokykloje patraukdavau žolės, na, ir ką?“, – juokėsi M. Lankauskas. „Visuomenė žiūri labai priešiškai. Į kanapes vis dar žiūrima kaip į tokį patį narkotiką kaip ir sunkieji, arba kaip į vedantį prie kitų“, – pabrėžė ekspertas ir pridūrė, kad liberalėjimas pastebimas tik Vilniaus gyventojų gretose ar tarp jaunesnio amžiaus lietuvių.

Paklaustas, ar išties porą kartų parūkęs kanapių, žengi keliu link heroino, M. Lankauskas pabrėžė, kad studijos rodo tik didesnį konkrečių žmonių polinkį į narkotikų vartojimą apskritai.

„Taip, heroino vartotojai dažniausiai nepradeda būtent nuo heroino, bet tada galima sakyti, kad juos iki heroino atveda ir alkoholis. Logiškos sekos, kad nuo silpnesnių pereinama prie stipresnių nėra“, – konstatavo jis.

„Kitu atveju tose valstybėse, kur yra didesnis kanapių vartojimas, turėtų būti proporcingai daugiau ir heroino vartotojų, tačiau tokios tendencijos nėra. Kai kur kanapių vartojimas aukštas, o opiatų žemas, o kitur atvirkščiai.“

BNS nuotr.

Kriminalistai pripažįsta, kad baudžiamoji atsakomybė nebūtinai veiksminga

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas Audrius Valeika 15min sakė, jog bet koks kiekis turimų narkotikų turėtų užtraukti teisinę atsakomybę, tačiau kalbėdamas apie tai, kurį kodeksą reikėtų taikyti – administracinį ar baudžiamąjį – tiems, kurie sugaunami su mažu kiekiu narkotikų, pareigūnas nėra toks kategoriškas.

„Situacija yra tokia, kad vienokiu ar kitokiu atveju policija vadovaujasi ir vykdo visus priimtus teisės aktus ir įstatymus. Yra tik vienas dalykas, kad baudžiamasis procesas, palyginti su administracinių nusižengimų teisena, reikalauja daugiau žmogiškųjų ir materialinių išteklių – procesas yra sudėtingesnis. Dalyvauja daugiau teisėsaugos institucijų pareigūnų, ir tai lemia, kad mums dabar yra reikalingi didesni ištekliai, nes procesas yra sudėtingesnis“, – sakė A. Valeika.

Paklaustas, ar kriminalizavus disponavimą mažu kiekiu narkotikų Lietuvos policija sulaukė papildomo finansavimo, A. Valeika atsakė neigiamai, bet patikslino, kad policijos finansų šis pakeitimas labai neeikvoja, tiesiog laikydamiesi baudžiamojo proceso reikalavimų pareigūnai sugaišta daugiau laiko traukdami atsakomybėn narkotikų vartotojus.

Anot A. Valeikos, pareigūnai prioritetizuodami savo veiklą neskirsto narkotikų į jokias klasifikacijas, kadangi tai nėra numatyta įstatymuose. Be to, pareigūno teigimu, bet kokia narkotinė medžiaga daro žalą. Tiesa, LKPB Veiklos koordinavimo ir kontrolės viršininkas pažymėjo, kad kalbant apie narkotikus policijos prioritetas – ne narkotikus vartojantys asmenys.

„Mūsų prioritetas yra narkotikų platinimas dideliais kiekiais <…> todėl ir baudžiamajam kodekse yra numatyta, kalbant apie narkotinių platinimą, tik labai griežta bausmė – apie 15 metų laisvės atėmimas“, – sakė A. Valeika.

LKPB duomenimis, sprendžiant iš 2010–2016 metų statistikos, skaičiai nesikeičia – kasmet su mažu kiekiu narkotikų įkliūva apie tūkstantį žmonių. Policija negalėjo patikslinti, kiek iš šių asmenų dėl to paties yra sulaikomi pakartotinai. Kiek efektyvūs Lietuvos įstatymai yra narkotikų prevencijos atžvilgiu?

„<...> Iš tikrųjų, turėtų būti visas kompleksas įvairių veiksmų ir prevencinių priemonių. Vien tik įtraukti tam tikras veikas į baudžiamąjį kodeksą, mūsų manymu, nėra geriausia prevencinė priemonė. Aš suprantu, kad tai tik nuo sausio 1 d. galioja, kažkokių didelių išvadų mes dar negalime padaryti, tačiau, kaip ir sakiau, tėra tik viena iš galimų prevencinių priemonių“, – sakė A. Valeika.

„Mes iš esmės pritariame Seime dabar esančiam įstatymo projektui, taip, kaip dabar yra siūloma. Jeigu kalbėtume apie Europos Sąjungą, tai visose šalyse už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas yra taikoma vienokios ar kitokios rūšies teisinė atsakomybė.

Galbūt kai kur pavadinta kitaip, pavyzdžiui, Lietuvoje yra administracinių nusižengimų kodeksas, o kitoje šalyje tai galbūt vadinasi kitaip, bet einame vienu keliu – disponavimas narkotikais turėtų užtraukti teisinę atsakomybę ir tai turėtų būti baudžiama. O kokiu būdu ar kaip tai bus pavadinta kitoje šalyje, nėra pats svarbiausias dalykas“, – sakė A. Valeika.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...