captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybės ataskaitoje – Lietuvos atsilikimas nuo ES

Lietuvos ekonomika auga, gyventojų pajamos didėja sparčiausiai Europos Sąjungoje, mažėja ir nedarbas. Tačiau, nepaisant to, skurdo ir socialinės atskirties rodikliai šalyje išlieka vieni prasčiausių visame Senajame žemyne. Premjeras Saulius Skvernelis žada mokesčių sistemos, viešojo sektoriaus pertvarkas, kurios padės didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Premjeras S. Skvernelis antradienį Seimui pristatė 2016 m. veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgiama, kokią šalies padėtį rado darbą pradėjusi naujoji vyriausybė. „Socialinėje srityje didžiausią susirūpinimą kelia skurdo ir socialinės atskirties rodikliai“, – akcentavo S. Skvernelis.

Anot jo, trečdalis gyventojų gyvena skurde – žmonių, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, lygis Lietuvoje 2015 m. siekė 29,3 procento ir tai yra vienas iš didžiausių rodiklių tarp visų ES valstybių narių. ES vidurkis – 23,7 proc. Su piniginiu skurdu glaudžiai susijusi pajamų nelygybė, kuri Lietuvoje ypač didelė: 20 procentų turtingiausių žmonių pajamos šalyje buvo 7,5 karto didesnės nei 20 procentų neturtingiausių žmonių. Tai yra vienas didžiausių rodiklių ES, vertinama ataskaitoje. Pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą Lietuva buvo tik 26 vietoje ES.

„Dabartinė vyriausybė problemas užsibrėžusi spręsti konkrečiais darbais“, – Seime teigė S. Skvernelis ir vardijo, kad nedarbo draudimo išmokos bus pailgintos nuo 6 mėn. iki 9 mėn., bus pasiūlytos naujos priemonės bedarbių gebėjimams ugdyti, o socialinės išmokos bus siejamos su minimaliu krepšeliu.

Anot S. Skvernelio, vyriausybė Seimui šiemet teiks 326 teisės aktų pakeitimų projektus, apie 150 jų jau yra perkelti į Seimo darbotvarkę. Skaičiuojama, kad pernai iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. gyventojų, 13 proc. daugiau nei prieš metus, ir net 37 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Pastaruosius 15 metų pagal emigracijos mastus Lietuva beveik visą laiką pirmavo ES, tik porą metų buvo antra ar trečia. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja ne tik dėl emigracijos, bet ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos.

Mažėja nedarbas

Premjeras pasidžiaugė, kad nedarbas Lietuvoje mažėja, o darbo užmokestis auga sparčiausiai Europoje. „Nuosekliai mažėja nedarbas ir auga užimtumo lygis, užimtumo lygis jau yra didesnis nei ES“, – teigė S. Skvernelis. – 2016 m. reikšmingai augo vidutinis darbo užmokestis, jis buvo 7,9 proc. didesnis nei 2015 m. ir sudarė 770 eurų prieš mokesčius.“

Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių siekė 600 eurų – atlyginimų augimas siekė 8,3 proc., atlyginimų augimas buvo vienas sparčiausių visoje ES. S. Skvernelis akcentavo, kad ir mokesčių našta dirbantiesiems išlieka 2,02 proc. punkto didesnė, lyginant su ES vidurkiais. „Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą turėti konkurencingą ekonomiką. Tam planuojama kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra. Artimiausiu metu pristatysime peržiūros kryptis“, – teigė S. Skvernelis.

Jis tikino suprantantis, kad ekonomikos strategija negali remtis pigia darbo jėga, todėl žadėjo skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymąsi. Lietuvoje 2016 m. buvo 1,36 mln. užimtųjų, 116,2 tūkst. bedarbių ir 971,5 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų.

Smurto atvejų gausėja

Vyriausybės ataskaitoje daug dėmesio skirta smurtui artimoje aplinkoje, nes Lietuvą supurtė ne viena tragedija.

Vyriausybė taip pat pabrėžia, kad smurtas artimoje aplinkoje tampa vis labiau ryškėjančia visuomenės problema. Ataskaitoje pateikiama statistika, kuri rodo, kad 2016 m. 29 procentai asmenų patyrė smurtą artimoje aplinkoje, o pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje nuolat gausėja – 2013 m. – 22 tūkst.; 2014 m. – 29 tūkst.; 2015 m. – 38 tūkst.; 2016 m. – 66 tūkst. Kita vertus, pažymima, kad visuomenė tampa aktyvesnė, dažniau pranešama apie smurto atvejus.

Rezultatai liūdina

Dar liūdnesnė situacija su patyčiomis Lietuvos mokyklose.

Kaip rodo vyriausybės ataskaitoje pateikti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimo 2014 m. duomenys, tarp 42 tyrime dalyvavusių šalių didžiausia 11–15 metų mokinių dalis patyčias patiria Lietuvoje. Ir tai yra didžiausias skaičius tarp visų tyrime dalyvavusių valstybių. Kaimo ir miesto mokyklų rezultatai itin skiriasi, 2015 m. Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA rezultatai atskleidė skaitymo gebėjimų ir gamtamokslinio raštingumo Lietuvoje suprastėjimą, taip pat parodė, kad labai skiriasi visų Lietuvos mokyklų rezultatai, ypač lyginant kaimo ir miesto. Visų tirtų sričių Lietuvos mokinių pasiekimai žemesni už EBPO šalių vidurkį.

Savižudybių skaičius ima mažėti Kraujotakos sistemos ligos tebėra pagrindinė mirties priežastis šalyje. 2013 m. duomenimis, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje buvo 895,3/100 tūkst. gyventojų ir 2,3 karto viršijo ES šalių vidurkį − 383,35. Palyginimui, Prancūzijoje mirtingumas nuo šios ligos buvo 212,87.

Savižudybių skaičius Lietuvoje krenta, bet labai lėtai. 2015 m. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 30,8 savižudybės, 2016 m. (preliminarūs duomenys) – 29,1 savižudybės. „Nors rodikliai nežymiai pagerėjo, tačiau, palyginti su ES 28 šalių vidurkiu (2013 m. – 11,7 savižudybių 100 tūkst. gyventojų), tebėra gana aukšti“, – pažymima ataskaitoje. Labai trūksta slaugytojų Sveikatos srityje Lietuva sieks padidinti slaugytojų skaičių, nes jis yra nepakankamas.

Be to, Lietuva ir Slovėnija yra vienintelės ES, kuriose slaugytojų skaičius mažėja. Lietuvoje nėra slaugytojų poreikio ir prognozavimo stebėsenos sistemos, padedančios įvertinti naujų darbo vietų bei pareigybių poreikį ir jų tolygų paskirstymą šalyje, o tai apsunkina slaugos studijas pasirenkančių studentų skaičiaus planavimą ir įdarbinimo galimybes sveikatos priežiūros įstaigose, ypač regionuose, pabrėžiama  vyriausybės ataskaitoje.

Efektyvus viešasis sektorius vis dar yra didelis iššūkis Lietuvai. Poreikio įgyvendinti konkrečius sprendimus, siekiant padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą, matyti ir palyginus su kitų šalių rodikliais. Pagal Pasaulio banko vertinamą Valdymo efektyvumo indeksą Lietuva tarp 28 ES šalių 2016 m. buvo tik 19 vietoje, pažymima vyriausybės ataskaitoje.

Peržiūrės viešąjį sektorių

S. Skvernelis akcentavo, kad neigiamos tendencijos pastebimos viešojo valdymo srityje „Pagal valdymo efektyvumo indeksą esame 19 vietoje iš 28 valstybių. O pozicija pagal korupcijos suvokimo indeksą nukrito iš 32 vietos į 38 vietą. Rodiklių mažėjimas rodo, kad trūko antikorupcinių pertvarkų“, – mini S. Skvernelis.

Jis vėlgi žada ryžtingas struktūrines pertvarkas, daugiau skaidrumo ir efektyvumo – esą jau dabar ruošiamasi kompleksinių funkcijų konsolidavimui ministerijose ir pavaldžiose įstaigose. Valstybės įmonės taip pat bus gryninamos – tos, kurios verčiasi komercine veikla, galės siekti pelno, tačiau viešąsias paslaugas teikiančios įmonės pelno neturėtų siekti, vertino S. Skvernelis.

Jis žadėjo, kad valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse turėtų būti įtvirtintos 4 m. vadovų kadencijos, didinama nepriklausomų stebėtojų tarybų ir valdybų narių dalis bent iki pusės. S. Skvernelis akcentavo, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje išlieka viena didžiausių ES, ir siekia 15-25 proc. BVP. Skirtingų institucijų vertinimu, šalies BVP 2017 m. padidės 2,4–3 procentais.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...