captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas: buvusių Profsąjungų rūmų valdytojai bankrotas iškeltas neteisėtai

Buvusius Profsąjungų rūmus sostinėje valdančios bendrovės „VIPC Vilnius“ kreditoriai neteisėtai nusprendė kelti įmonės bankrotą ne teismo keliu. Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, tenkinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skundą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Buvęs „VIPC Vilnius“ generalinis direktorius Darijus Vilčinskas, inicijavęs įmonės bankrotą, BNS teigė neplanuojantis kol kas skųsti teismo sprendimo ir ketinantis susitikti su VMI atstovais.

„Planuojame daryti tą patį. Kadangi mažasis kreditorius, kuris apskundė sprendimą, kad jam neužteko laiko susipažinti, buvo mokesčių inspekcija, aš pasiskambinau ir planuoju šią savaitę susitikti (su VMI – BNS). Aptarsime, ką daryti. Bet aptarimas bus tik apie tai, ar teisminis bankrotas, ar neteisminis. Bet kad bankrotas – vienareikšmiškai“, – BNS sakė Darijus Vilčinskas.

Klausiamas, kaip bus su kreditorių susirinkime priimtais sprendimas parduoti turtą varžytinėse bei bankroto administratoriaus Stasio Poškaus pateiktais ieškiniais teismui dėl žalos iš savivaldybės bei valstybės priteisimo, D. Vilčinskas tvirtino, jog šiuos procesus ketinama tęsti arba spręsti dėl jų iš naujo.

VMI atstovas spaudai Darius Buta teigė, kad mokesčių administratorius į teismą kreipėsi, nes kilo dvejonių dėl įmonės bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo bei kreditorių teisių užtikrinimo.

„Kadangi didieji kreditoriai praėjusiais metais nusprendė bankroto procedūras vykdyti supaprastinta neteismine tvarka, tokiu atveju, jie gali pasirinkti savo bankroto administratorių. VMI atrodė, kad tokia tvarka yra nepriimtina, kad didieji kreditoriai gali pasirinkti šališką administratorių, kuris atstovaus ne visų kreditorių, o išskirtinai didžiųjų kreditorių interesams“, – BNS sakė D. Buta.

Jo teigimu, kol kas nenuspręsta, ar VMI pati kreipsis į teismą dėl bankroto bylos „VIPC Vilniui“ kėlimo.

„Teismą laimėjome, dabar įmonė grįžo į pradinę stadiją, taigi yra veikianti įmonė. Ar mokesčių inspekcija inicijuos bankrotą, tokio sprendimo nėra priimta. Dėl bankroto būdo, svarbiausia, kad būtų lygiaverčiai užtikrinti visų kreditorių, tarp jų ir „Sodros“, kuri palaikė mokesčių inspekcijos kreipimąsi į teismą, interesai“, – aiškino D. Buta.

Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, keliant „VIPC Vilniaus“ bankrotą nebuvo užtikrintas proceso skaidrumas. VMI teigimu, ji neturėjo galimybės dalyvauti kreditorių susirinkime, o įmonė jai skolinga 313,4 tūkst. eurų.

„Kreditoriai nesutaria dėl sprendimo ne teismo tvarka, o šio proceso iniciatorius – „VIPC Vilniaus“ direktorius D.Vilčinskas neįvykdė sąlygų dėl proceso inicijavimo skaidrumo, kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimo. Pagal kreditorių susirinkimo protokolą, jame dalyvavo vienintelis kreditorius – bendrovė „Donseta“ su 10,7 mln. eurų reikalavimu, sudarančiu 96,88 proc. visos finansinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu nei VMI atsiųstame pranešime, nei paaiškinime nėra jokių duomenų apie šį didžiausią kreditorių ir reikalavimo pagrindą, nors jo turima balsų dauguma nulemtų neteisminiame bankroto procese priimamus sprendimus“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas sprendė, kad tik formaliai informavus mokesčių administratorių apie planuojamą kreditorių susirinkimą, buvo pažeistos jo kaip kreditoriaus teisės.

Teismas panaikino vasario pabaigoje Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį, kuria VMI pretenzijos atmestos ir „VIPC Vilniaus“ kreditorių susirinkimo sprendimą kelti bendrovei bankrotą ne teisme.

„VIPC Vilniaus“ kreditorių susirinkimą praėjusių metų gruodį sušaukė bendrovės direktorius D. Vilčinskas. Nutarimo dokumentuose nurodoma, kad bendra įmonės finansinių reikalavimų suma siekia 11,04 mln. eurų, o didžioji jų dalis (10,7 mln. eurų arba 96,88 proc.) tenka jos akcininkei bendrovei „Donseta“. Susirinkime, kuriame balsavo tik „VIPC Vilniaus“ akcininkės atstovas, nuspręsta bendrovei kelti neteisminę bankroto procedūrą, o jos administratoriumi paskirta bendrovė „Valeksa“.

Iškėlus „VIPC Vilniui“ bankrotą kreditoriai nusprendė buvusius Profsąjungų rūmus pardavinėti varžytinėse už 11 mln. eurų pradinę kainą, o įmonės bankroto administratorius pateikė ieškinius sostinės savivaldybei ir valstybei, kuriais reikalauja priteisti daugiau nei 12 mln. eurų žalos.

Tuomet nekilnojamojo turto rinkos ekspertai BNS Plius teigė, kad Profsąjungų rūmai – probleminis objektas, o jo vienintelis potencialus pirkėjas – valstybė.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybė pranešė lauksianti Vyriausybės pozicijos, ar Profsąjungų rūmai yra tinkamiausi koncertų salei, bei sieksianti su objekto savininkais derėtis dėl pastato išpirkimo kainos. Tačiau miesto meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad dabartinė pradinė turto kaina yra gerokai per didelė. Jeigu savivaldybė perimtų pastatą, jo išsaugoti neplanuojama.

„Donseta“, kurios vienintelis akcininkas yra Nyderlandų kompanija „ValMan“, bendrovės „VIPC Vilnius“ akcijas perėmė praėjusių metų gruodžio pradžioje. „VIPC Vilnius“ Profsąjungų rūmus iš bendrovės „Hermis Capital“ įsigijo 2004 metais.

Planai Profsąjungų rūmų vietoje įkurti Tautos namus Lietuvoje svarstomi jau beveik du dešimtmečius, tačiau projektas nepradėtas įgyvendinti.

1911 metais ant Tauro kalno buvo nupirktas žemės sklypas Tautos namams pastatyti. Projekto iniciatorius J. Basanavičius važiavo į JAV rinkti lėšų statyboms. Tačiau ir tuomet Tautos namai Vilniuje nebuvo pastatyti. Dabartinis Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatas pastatytas sovietmečiu, 1964-aisiais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...