captcha

Jūsų klausimas priimtas

H. Šinkūnas: negalima dvigubos pilietybės įteisinti politiniais argumentais

Politikai jau ne vienus metus kartoja, kad dvigubos pilietybės įteisinimas taptų įrodymu, kad valstybei rūpi jos piliečiai, tačiau nuo kalbų toliau pažengti taip ir neužteko politinės valios. Seimas, šįkart vieningai, nesidalydamas į valdančiuosius ir opoziciją, paskelbė įteisinsiąs dvigubą pilietybę. Bėda ta, kad politikai rengiasi nepaisyti jau net ne vieno Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad pilietybės straipsnis yra pirmajame Konstitucijos skirsnyje, todėl jo nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tėvynės sąjungos lyderio Gabrieliaus Landsbergio iniciatyvą dvigubą pilietybę įteisinti pakeičiant pilietybės įstatymą parašais parėmė iš viso 114 parlamentarų.  Tačiau jis pats pripažįsta nesąs tikras, kad užteks pakeisti įstatymą.

„Mes užtikrinti tikrai nesame. Mes manome, kad tai yra teisingas kelias ir pasirengę juo eiti“, – sakė G. Landsbergis.

Seimo pirmininkas ir premjeras taip pat pritaria, kad būtų keičiamas pilietybės įstatymas.

„Manau, kad tai yra galimybė pasiekti tos dvigubos pilietybės, išplėsti ratą žmonių, kurie gali gauti dvigubą pilietybę“, – kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Mane įtikino, kad jis yra teisėtas, dėl to aš uždėjau parašą ir remiu šio įstatymo projektą“, – sakė Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Prezidentės nuomonė  visiškai kitokia. Konstitucinis Teismas jau ne kartą yra išaiškinęs, kad dvigubos pilietybės ribas išplėsti galima tik referendumu pakeitus Konstitucijos straipsnį.

„Važiuoti buldozeriu per Konstituciją tikrai nereikėtų“, – teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas Haroldas Šinkūnas sako, kad parlamentarų pasirinktas kelias dvigubą pilietybę įteisinti priimant pilietybės įstatymo pataisą tarsi būtų greitą rezultatą garantuojantis kelias. Tačiau jau dabar aišku kaip situacija klostytųsi toliau.

„Pakeičia politikai įstatymą, neabejoju, kad taip ir bus – 114 Seimo narių, kurie padėjo savo parašus iš tikrųjų jau yra pakankamas kiekis,  sulauksim Prezidentės veto. Gerai, atmestas Prezidentės veto, turim toliau galiojantį įstatymą, kas vyksta toliau. Na, neišvengiamai klausimas atsidurs KT. Panaikinama, nu, greičiausia, prognozavimu užsiimu,  panaikinama šita įstatymo, išplečiančio dvigubą pilietybę, nuostata. Įstatymas nebegalioja. Liekam kaip toj pasakoj prie suskilusios geldos. Liekam nepasiekę norimo rezultato, ta prasme, turim situaciją, kada iš tikrųjų yra viskas dar blogiau nei šiandieną turim“, – apgailestavo VU Teisės fakulteto prodekanas doc. dr. H. Šinkūnas.

Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto docentė Aušra Kargaudienė teigia taip pat – pilietybės ribas apibrėžia Konstitucija, ir jų negali peržengti net įstatymų leidėjas.

„Ši institucija yra saistoma Konstitucijos ir bet kuris įstatymas, kuris, ar jo nuostatos jeigu jos keltų pagrįstų abejonių dėl atitikties Konstitucijai, jos turėtų būti peržiūrimos KT“, – sakė dr. A. Kargaudienė.

H. Šinkūnas sako, kad pasirinkus dvigubą pilietybę įteisinti keičiant įstatymą, būtų supriešinti žmonės spėję gauti pilietybę iki Konstitucinio teismo išaiškinimo ir po jo tokios galimybės jau neturintys.

„Kadangi KT  nutarimas irgi galioja nuo priėmimo datos, tai vadinasi vėl būtų dalis tokių piliečių, dalis tokių. Mes turim žiūrėti į realią perspektyvą, kaip mes šį klausimą išsprendžiam, ir išsprendžiam mes jį galutinai, aiškiai, pagal tam tikras taisykles ar mes jį išsprendžiam tam kartui?“ – klausė VU Teisės fakulteto prodekanas.

Beje, parlamento vadovas V. Pranckietis teigė, kad Seimo priimtam įstatymui Konstitucinis teismas galėtų neprieštarauti, mat nuo ankstesnių išaiškinimų pasikeitė šio teismo teisėjų sudėtis. O kai kurie politikai sako, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimai galėtų skirtis nuo ankstesniųjų dėl pasikeitusios politinės situacijos Lietuvai tapus ES ir NATO nare. Tačiau teisės specialistai tokiems argumentams nepritaria.

„Politiniai argumentai yra suplakami su teisiniais argumentais. Mes norime teisinį Konstitucijos keitimo ir tam tikros, va, šiuo atveju, dvigubos pilietybės klausimą spręsti argumentuodami vien tik politiniais argumentais ir ignoruodami teisinius argumentus, jeigu mes priiminėsim sprendimus klibindami Konstitucijos pamatus, tai šitai valstybei iš tiesų mūsų valstybei perspektyvos yra liūdnos“, – sakė H. Šinkūnas.

Norint keisti Konstitucijoje pilietybę reglamentuojantį straipsnį privaloma surengti referendumą. Jame turi dalyvauti ir už tai pasisakyti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tokį referendumą politikai inicijuoti galėjo jau seniai ir problema būtų išspręsta. Dabar jį surengti taip pat vengia, esą, referendume gali pritrūkti reikiamo balsuojančiųjų skaičiaus. Teisės specialistai pripažįsta, kad referendumo surengimas sunkesnis kelias, todėl jam turi būti tinkamai pasirengta, o politikų lauktų sunkus darbas, beje, ką jie ir privalo daryti – telkti visuomenę.

„Norėtųsi, kad net ir dar nepradėjus jo organizuoti būtų kiek įmanoma labiau diskutuojama ta tema, kiek įmanoma labiau šviečiama visuomenė ir atsakoma į jos klausimus“, – teigė A. Kargaudienė.

„Iš tiesų, aš galvoju, kad valdžia dažnai visuomenę, žmones laiko mažais vaikais. Yra protingų žmonių pasakyta, kad dažnai politikams apskritai nereikia, kad visuomenė suaugtų. Politikas yra tarsi globėjas, politikas viskuo pasirūpins, politikas išspręs, o iš tikrųjų principas laisvoj bendruomenėj turi būti kitas – bendruomenė sprendžia, žmonės gali nuspręsti patys“, – sakė H. Šinkūnas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...