captcha

Jūsų klausimas priimtas

ŠMM ministrė: daug metų girdime rekomendacijas, atėjo metas jas įgyvendinti

Faktas, kad švietimo sistema jau neatitinka gyvenimo aktualijų ir net ima kenkti Lietuvos interesams. Tai reiškia, kad padėtis reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir jau ne kosmetinių pataisų, o tikros reformos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kad mokymo kokybė vis prastėja ir mūsų mokinių pasiekimai jau nesiekia vidurkio – rodo tarptautiniai tyrimai. Europoje mažiausiai valandų mokosi kroatai ir lietuviai. Per 10 metų mokslo metų trukmė tik trumpėjo – nuo 39 savaičių 2007 m. iki 34 2017-aisiais. Atostogauja mokiniai apie 4 mėnesius per metus. 

Švietimo ir mokslo ministerija, užsimojusi reformuoti mokyklą, užsitraukė dalies mokytojų, mokinių ir jų tėvų rūstybę, kai paskelbė, kad ketina maždaug dviem savaitėmis ilginti mokslo metus. Šią savaitę nepasitenkinimas virto protesto akcija prie ministerijos. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ – pokalbis su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.

– Ar aš teisingai suprantu, bet to visai nenori girdėti jūsų oponentai, kad mokslo metų ilginimas yra tik vienas iš daugelio numatytų mokslo kokybės gerinimo žingsnių?

– Be jokios abejonės, vienos piliulės nėra, kurią išgėrusi serganti švietimo sistema galėtų pasveikti. Todėl yra numatyta visa eilė priemonių švietimo pertvarkai. Pirmas dalykas, nuo ko startavome pirmosiosmis dienomis – etatinis mokytojų apmokėjimas, jo įvedimas, kuris užtikrintų daugiau saugumo ir daugiau lankstumo šios dienos pedagogams. Ugdymo programų peržiūra, apie ką irgi labai daug diskutuojame – yra numatyta pabaigti iki 2018 metų pabaigos. Jau rugsėjo mėnesį mokyklas pasieks atnaujintos lietuvių kalbos ugdymo programos.

BNS nuotr.

– Bet visi kalba apie mokslo metų ilginimą. Kas atsitiko, kodėl visi tik apie tai kalba?

– Manau, kad tai yra labai lengvai suprantamas žingsnis, nes tai yra tiesiog plius 10 ar 15 dienų mokyklai. Patobulinti ugdymo programas, pakeisti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą yra gerokai sudėtingesni uždaviniai, bet jie yra patys reikalingiausi ir tai yra tie žingsniai, nuo ko pradedame.

– Pramonininkų konfederacijos prezidentas buvo šitoje studijoje ir sakė, kad mokykloje yra ne šiuolaikinio žmogaus dvasia – apie tai, kas yra rinkos ekonomika, kas yra verslas, kaip jie patys orientuoja save į ateitį, nėra suvokimo. Su kuo jūs siejate šituos pokyčius mokykloje?

– Žinoma, tai yra susiję ir su ugdymo programomis, su jų turiniu, su ugdymo metodais. Ir tos naujovės dabar turi ateiti į mokyklą, todėl labai tampriai bendradarbiaujame su verslu, su Lietuvos banku, siekiame atnaujinti, pateikti mokykloms finansinio raštingumo pamokas, su Teisingumo ministerija – pateikiant mokykloms teisėkūros, teisės išmanymo žinias ir įgūdžius.

Ir tai turi ateiti ir į mokytojų rengimą.  Šiandien mokytojams tikrai trūksta pagalbos, kad jie galėtų sparčiai žengti taip, kaip keičiasi pasaulis. Dabartinė mokytojų kvalifikacijos sistema yra kritikuotina, yra peržiūrima pedagogų rengimo sistema. Per porą savaičių mes pristatysime savo siūlymą dėl pedagogų rengimo sistemos.

Taip pat turime pritraukti daugiau praktikų į mokyklą. Mokykla keičiasi, ir ko nori mokiniai? Mokiniai nori naujovių, daugiau praktinių užduočių, daugiau interaktyvumo, daugiau informacinių technologijų, t. y. to, kas yra už lango. Yra mokytojų, kuriems tai rūpi, yra mokytojų, kurie to siekia. Norėtųsi, kad tokių mokytojų būtų kuo daugiau.

BNS nuotr.

– Bet reikia manyti, kad tiems, kurie atėjo po jūsų langais protestuoti dėl ilgesnių mokslo metų, jiems irgi rūpi?

– Žinoma, kad rūpi. Yra įvairus pasaulis, įvairios nuomonės, bet, jeigu mes norime pokyčių, o kalbame, kad švietime pokyčiai yra būtini, tai filosofas Humboldtas [Wilhelmas von Humboldtas – LRT.lt] yra pasakęs, jog jei nori atnešti į pasaulį, į visuomenę pokyčius, pradėk nuo mokyklos.

– Bet iš tiesų jūs esate strategė, jūsų surinkta komanda, aš manau, taip pat yra strategai, ministerija turi vesti į priekį, o ne prisitaikyti prie visų diskusijų, nes Lietuvoje, jeigu nori ką nors sužlugdyti, tai pradėk diskutuoti. Tada diskutuosi be galo be krašto, pelkė vis labiau liūla, ir niekas nejuda iš vietos. Ar jūs nemanote, kad nereikėjo tų diskusijų?

– Ta diskusija išgrynina nuomones, išgrynina stipriąsias ir silpnąsias puses švietimo, bet, be jokios abejonės, reikia sprendimų. Švietime daugelį metų, daug žmonių, didelė švietimo bendruomenė, tikriausiai, supranta pagrindinius iššūkius ir pagrindines problemas. Ko labai trūksta, tai trūksta sprendimų.

– Bet žiūrėkite, jūs sakote, diskutuojam, svarstom, bet mes vis tiek mokslo metus ilginsime. Ir aš vis vien nelabai suprantu, tai kam ta diskusija, jeigu jūs prisipažįstate, kad nesvarbu palaikys idėją ar ne, bet vis vien bus ilginama? 

– Manau, kad yra svarbu surasti, kaip tuos mokslo metus ilginti. Čia negali būti mechanikos. Mokykla yra savarankiška organizacija, ir labai svarbus yra bendruomenės vaidmuo. Ministerija tikrai negali vienareikšmiškai pasakyti, ar pridėti 10 dienų birželį, ar rugpjūtį, ar padalinti tolygiau mokslo metų eigoje. Apie tai ir gali būti sutarimas bendruomenės mokyklos lygmeny.

BNS nuotr.

– Tai reiškia, kad tie, kurie sako, jog birželį vaikams karšta, mokyklos neturi ventiliacijos, neturi kondicionierių, jie negali dirbti, bet tai reiškia, kad nebūtinai tai turi būti birželį? Mokykla pati galės nuspręsti, kada pailginti?

– Diskutuojame apie modelį, kad galėtų nuspręsti mokyklos savivaldos lygmenyje, kaip tai turėtų būti.

– Jūsų laukia dar viena reforma, t. y. aukštojo mokslo reforma. Ir, aš taip suprantu, jau šį mėnesį jūs turite pateikti savo vizijas. Kai buvote MOSTA vadovė, kai švietimo sistemą tik stebėjote ir darėte analizes, tai sakėte, kad Lietuvai užtektų 3–5 universitetų, tai dabar esate tokios pačios nuomonės?

– Manau, kad skaičiaus aš šiandien nepasakysiu, manau, kad skaičių pasakys ekspertų grupė, bet norėčiau, kad tas skaičius nebūtų siekiamybė. Siekiamybė yra, kad akademinės bendruomenės taip susiburtų ir sutelktume taip akademinį potencialą, kad tiek dėstytojai turėtų geras sąlygas dirbti, gerus atlyginimus, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų efektyvi, ir kad priėmimas, kuris netrukus prasidės į aukštąsias mokyklas, kad jis teiktų visas viltis (ir pagrįstas viltis) mūsų būsimiems studentams, kad jie studijuos stipriuose universitetuose.

– Kada galėtų įvykti ta pertvarka?

– To sprendimo, aš manau, kad reikia tikrai pakankamai greitai. Yra didelės įtampos akademinėje bendruomenėje, taip pat studentai turi aiškiai žinoti, ką rinktis. Planas bus pristatytas balandžio pabaigoje. Ir aš tikiuosi, kad pirmieji sprendimai galėtų būti dar šioje Seimo sesijoje.

– Ministre, nuo to, kas atsitiko su mokykla, t. y. nuo streikų ir nepasitenkinimo, kuris buvo išsakytas jums, prie aukštojo mokslo reformos. Tai galvoju: ar jūs tikitės išsilaikyti poste, jeigu spaudimas bus labai didelis?

– Aš tikiuosi, kad pavyks priimti išmintingus ir reikalingus sprendimus.

– Jūs neatsakote į mano klausimą, ar jūs tikitės išsaugoti kėdę?

– Nėra tikslas išsaugoti kėdę.

– Na, bet nuo to priklauso ir reformos.

– Ši vyriausybė atėjo su ambicinga, bet labai reikalinga programa. Ir tie pokyčiai, kurie yra numatyti švietimo sistemoje, aš tikrai jaučiu didelę atsakomybę, kad tie sprendimai, kurie yra reikalingi, jie yra siūlomi remiantis ne emocijomis, o ekspertų studijomis, tarptautinių organizacijų išvadomis bei rekomendacijomis. Jau daugelį metų mes šias rekomendacijas girdime. Atėjo metas jas tiesiog įgyvendinti.

– Tada linkiu jums didelės sėkmės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...