captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teisininkas Liberalų sąjūdžiui turi gerą ir blogą žinią

Generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui kreipusis į Seimą dėl Gintaro Steponavičiaus neliečiamybės panaikinimo, gana daug vietos skiriama ir Liberalų sąjūdžiui, kuris esą galėjo būti neteisėtai finansuojamas iš „MG Baltic“ koncerno įmonių.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ar tai reiškia, kad Liberalų sąjūdis irgi turi tikėtis įtarimų kaip partija? Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatas, asocijuotas partneris Giedrius Danėlius sako, kad iš generalinio prokuroro kreipimosi gana aišku, jog bylą tiriantis prokuroras sieja Liberalų sąjūdį ir lėšas iš „MG Baltic“ įmonių Gintaro Steponavičiaus paramos fondui bei viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“. „Iš tam tikrų formuluočių seka, kad bandys ir juridiniam asmeniui pateikti (įtarimus – DELFI)“, – sako G. Danėlius, bet priduria, kad pats kreipimasis truputį nenuoseklus.

„Šiuo atveju partija erdvės gynybai tikrai turi“, – teigia teisininkas.

Pašnekovas teigia, kad generalinio prokuroro pranešime Seimui, priekaištas reiškiamas ne partijai, bet kitoms įstaigoms. „Klausimas, kiek pagrįstas kitų įstaigų – viešosios įstaigos ir fondo – ryšys su partija“, – teigia G. Danėlius.

Kaip žinoma, generalinio prokuroro kreipimesi nurodoma, kad „MG Baltic Media“ pervedė 10 000 eurų „Laisvės studijų centrui“ ir 5000 eurų Gintaro Steponavičiaus paramos fondui. Teigiama, kad „Laisvės studijų centro“ gautos lėšos panaudotos įsiskolinimų už Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą padengimui ir G. Steponavičiaus žinomumo didinimui. Centras vykdė projektą „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“. Paramos fondo pinigai, kaip teigiama dokumente, suplanuoti paties G. Steponavičiaus rinkimų kampanijai.

G. Danėlius sako, kad generalinio prokuroro kreipimasis gana prieštaringas, nes iš vienos pusės nurodoma, kad pervedimai buvo daromi ne partijai, o kitiems juridiniams asmenims, tačiau tai apibendrintai įvardijama kaip neteisėtas partijos finansavimas.

„Akivaizdu, jeigu turi įtarių dėl neteisėto partijos finansavimo, tai tokie įtarimai galėtų virsti oficialiu pranešimu apie įtarimą. Tačiau aprašydamas, kuo pasireiškia neteisėtas partijos finansavimas, prokuroras nurodo kitus juridinius asmenis, ne partiją. Šiuo atveju tas parašymas labai prieštaringas“, – sako advokatas.

Jo teigimu, gali būti, kad faktinės aplinkybės nėra visiškai tiesioginės. Galbūt tai priežastis, kodėl Liberalų sąjūdis nėra sulaukęs pranešimo apie įtarimus.

G. Danėliaus manymu, prokuroro kreipimesi faktai nelabai sutampa su išvadomis, nors jis pripažįsta, kad įrodyti partijos finansavimą per viešąją įstaigą ir paramos fondą įmanoma pasiremiant turimais pokalbių įrašais arba apklausus „Laisvės studijų centro“ projekto „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ dalyvius, lektorius.

„Aš įsivaizduoju, kad apie tai ir kalbama. Nes ten teigiama, kad iš tų pilietiškumo pamokų naudą turėjo Liberalų sąjūdis. Bet čia toks netiesioginis įrodymas, netiesioginė sąsaja“, – teigia advokatas.

Jis priduria, kad prokurorams tikriausiai reikės gilintis į pilietiškumo ugdymo pamokų turinį, kiek tai buvo panašu į politinę kampaniją, kiek į pilietiškumo pamoką, ar ten buvo Liberalų sąjūdžio reklamos.

„Bet pačios vartojamos formuluotės leidžia daryti išvadą, kad, ko gero, ikiteisminio tyrimo prokuroras mano, jog tai yra partijos finansavimas. Bet mes kalbame apie prokuroro poziciją, šiuo atveju jo pozicija nėra nustatytas dalykas, tai nebūtinai tas dalykas, kuris pasitvirtina“, – sako G. Danėlius.

DELFI primena, kad prokuroro kreipimesi rašoma, kad 2015 m. spalio 29 dieną Gedimino prospekte esančioje kavinėje „Esse“ G. Steponavičius susitiko su R. Kurlianskiu ir susitarė, kad koncerno įmonės perves lėšas viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“ ir Gintaro Steponavičiaus paramos fondui.

„Laisvės studijų centro“ ir Gintaro Steponavičiaus paramos fondo registracijos adresas yra vienas ir tas pats – Vilniuje, Jonažolių gatvėje.

Pasak pranešimo, susitikime susitarta, kad įmonės perves lėšas viešajai įstaigai ir paramos fondui bei taip neteisėtai finansuos Liberalų sąjūdį.

Po šio susitarimo Seime G. Steponavičius balsavo priimant „MG Baltic“ koncernui palankius sprendimus dėl Vartojimo kreditų įstatymo pataisų ir susilaikė dėl kelio „Vilnius-Utena“ projekto. Vartojimo kreditų įstatymas buvo svarstomas Seime 2015 m. lapkričio 5 dieną, kelias „Vilnius-Utena“ – 2015 metų gruodžio 22 dieną.

Po Naujų metų G. Steponavičius vėl susitiko su R. Kurlianskiu restorane „Terrazza“. Tai buvo 2016 metų sausio 11 dieną. Susitikime jie aptarė neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo detales bei susitarė, kad „MG Baltic“ įmonės „Laisvės studijų centrui“ perves 10 tūkst. eurų, paramos fondui – 5000 eurų.

Kaip tarė, taip padarė. Remiantis generalinio prokuroro Seimui pateiktu dokumentu, R. Kurlianskis vasario 2 dieną davė nurodymą „MG Baltic Media“ pervesti pinigus į dvi sąskaitas: „Laisvės studijų centrui“ 10 tūkst. eurų, paramos fondui – 5 tūkst. eurų.

„R. Kurlianskiui atlikus šiuos veiksmus, G. Steponavičius gavo kitokios asmeninės ir turtinės naudos – buvo neteisėtai finansuojama politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, kurios vienu iš vadovų jis buvo, veikla“, – sakoma pranešime.

Šie pinigai buvo panaudoti padengiant Liberalų sąjūdžio įsiskolinimus Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimui ir G. Steponavičiaus žinomumo didinimui projekte „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“. Šis projektas finansuotas „Laisvės studijų centro“.

G. Steponavičiaus paramos fondo gautos lėšos buvo suplanuotos paties G. Steponavičiaus veiklos viešinimui.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...