captcha

Jūsų klausimas priimtas

VSD medžiaga: „Rosatom“ per M. Bastį bandė Lietuvą įtraukti į bendro verslo voratinklį

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, tiriantį Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos specialiųjų tarnybų agentais, verslo atstovais bei įtariamais Lietuvos nusikalstamo pasaulio veikėjais, pasiekusi išslaptinta nauja Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga šokiruoja: joje konstatuojama, kad Rusijos koncernas „Rosatom“ per M. Bastį bandė įtraukti Lietuvą į itin pavojingą bendro elektros verslo voratinklį ir jau buvo užmetę tinklus ant premjero Algirdo Butkevičiaus ir Seimo pirmininko Vydo Gedvilo.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

VSD Seimo NSGK pateikė papildomą ir detalesnę informaciją apie Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ planus Lietuvoje bandant įsteigti atstovybę bei įmonių konsorciumą. Šioje informacijoje atskleista nemažai šokiruojančių faktų apie šalies verslo ir politikos atstovus.

Užmetė tinklus ant „Vėtrūnos“

VSD teigia, kad 2012 m. viduryje kilus konfliktui tarp Ignalinos AE ((toliau – IAE) uždarymo projektų generalinės rangovės Vokietijos bendrovės „Nukem Technologies“ (toliau – „Nukem“), kurios 100 proc. akcijų valdo „Rosatom“ ir statybų bendrovės „Vėtrūna“, į šią istoriją aktyviai įsitraukė ir Rusijai reikalingą informaciją teikė buvę SSRS KGB padalinio Lietuvoje pareigūnai Kęstutis Puidokas ir Piotras Vojeika, taip pat pastarojo artimas bičiulis bei verslo partneris Jevgenijus Kostinas. Konfliktas kilo dėl „Vėtrūnai“ nesumokėtos skolos už IAE atliktus darbus.

Minėti asmenys buvo tiesiogiai įsitraukę į „Nukem“ ir „Vėtrūnos“ ginčą. P. Vojeika ir J. Kostinas tarpininkavo „Vėtrūnos“ akcininkams (jų pačių prašymu) ir tuo pat metu atstovavo „Rosatom“ įmonių ir atskirų su korporacija susijusių verslininkų interesams. „Rosatom“ siekė įsigyti dalį „Vėtrūnos“ akcijų mainais už šiai įmonei grąžintą skolą ir būsimus užsakymus Baltijskaja AE (toliau – BAE, Kaliningrade statoma atominė elektrinė. – red. past.) ir Astravo AE (toliau – AAE, Baltarusijoje „Rosatom“ statoma atominė elektrinė, - red. past.) projektuose, interesus.

Buvo susitarta, kad J. Kostinas, 2012 rugsėjį lankydamasis Maskvoje, susitiks su „Rosatom“ priklausančios bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentu Anatolijumi Safonovu ir perduos jam informaciją apie derybų su „Vėtrūna“ eigą. A. Safonovas, prieš ateidamas į „Rosatom“ daug metų užėmė vadovaujančias pareigas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybose.

A. Merteno taikinys buvo A. Butkevičius

2012 m. įvyko pirmasis kontaktas tarp J. Kostino ir Aleksandro Merteno, kuris tuo metu vadovavo „Rusatom Overseas“ atstovybei Kijeve ir „kuravo“ „Rosatom“ projektus Lietuvoje. A. Mertenas informavo J. Kostiną, kad 2012 m. rugsėjį atvyks i Vilnių ir paprašė, kad šis organizuotų susitikimus.

Pagrindinis A. Merteno susitikimo tikslas buvo susitikti ne tik su suinteresuotais verslininkais, bet ir su tuomečiu LSDP lyderiu Algirdu Butkevičiumi, kuriam po artėjančių Seimo rinkimų buvo prognozuojamas premjero postas.

Paaiškėjus, kad nepavyks suderinti susitikimo su A. Butkevičiumi (buvo paaiškinta, kad šis negali susitikti, nes yra užsiėmęs Seimo rinkimų kampanijos reikalais), buvo susitarta dėl susitikimo su Mindaugu Basčiu, kuris buvo pristatytas kaip minėtos partijos lyderio padėjėjas, galėsiantis jam perduoti visą iš A. Merteno gautą informaciją.

Pasak VSD, 2012 m. rugsėjį įvyko A. Merteno susitikimai, kuriuose dalyvavo J. Kostinas, P. Vojeika bei suinteresuotų Lietuvos statybų bendrovių atstovai. J. Kostinas bandė organizuoti, kad su A. Mertenu susitiktų ir „jų draugas“ (taip M.Bastys buvo apibūdintas A. Mertenui), tačiau šis dėl didelio užimtumo susitikti negalėjo. Nepavykus suderinti susitikimo, J. Kostinas ir M. Bastys susitarė susitikti vėliau, kad J. Kostinas galėtų informuoti M. Bastį apie A. Merteno vizitą ir jo metu pasiektus rezultatus.

Į bendrą konsorciumą bandė įtraukti „Vėtrūną“, „Eiką“ ir „Panevėžio statybos trestą“

„Rosatom“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Kirilas Komarovas teigiamai įvertino A. Merteno vizito rezultatus. Buvo nuspręsta, kad pagrindinės derybos dėl konsorciumo (toliau – Konsorciumas), kurį turėjo sudaryti korporacijai „Rosatom“ priklausančios įmonės ir Lietuvos bendrovės „Vėtrūna“, „Eika“ ir „Panevėžio statybos trestas“, sukūrimo įvyks 2012 m. spalio viduryje.

2012 m. spalį Maskvoje įvyko susitikimai, kuriuose buvo sprendžiami Konsorciumo sukūrimo klausimai. Šiuose susitikimuose dalyvavo J. Kostinas ir „Vėtrūnos“ atstovas Adolfas Ginaitis (anksčiau laikytas artimu tuomečiam LSDP lyderiui bei premjerui Algirdui Brazauskui žmogumi, red. past.). VSD teigimu, derybos nevyko sklandžiai, nes „Vėtrūna“ buvo suinteresuota atgauti jai nesumokėtus pinigus ir tik po to kalbėtis apie būsimus „Rosatom“ užsakymus. J. Kostinas teigė, kad atėjo laikas derybas dėl Konsorciumo sukūrimo „perimti į savo rankas“.

„Rosatom“ pasiūlymų Lietuvos verslininkams paketas apėmė plataus bendradarbiavimo galimybes: nuo smulkių energetinių projektų Lietuvoje, rangos darbų „Rosatom“ projektuose, finansinės institucijos, per kurią būtų finansuojami projektai, steigimo iki stambių projektų: prekybos elektra, realizuojant „Rosatom“ statytose atominėse jėgainėse pagamintą elektrą, ir infrastruktūros projektų (elektros jungčių su Kaliningrado sritimi statyba) vystymo. Sėkmės atveju, „Rosatom“ ketino plėsti veiklą Lietuvoje, sukurti dar kelias bendras įmones (ar jų konsorciumus) su Lietuvos verslininkais, taip pat pasinaudoti Lietuva kaip platforma savo veiklai į kaimynines ES valstybes plėsti.

VSD pabrėžia, kad „Rosatom“ veiksmai siekiant įtraukti vietinius verslininkus į bendrus projektus, tikintis su jų pagalba užsitikrinti politinę paramą „Rosatom“ projektų įgyvendinimui, yra tradicinė Rusijos korporacijos veikimo schema, kuri naudojama įvairiose ES valstybėse.

Visaip bandė pasiekti A. Butkevičių

2012 m. lapkričio antroje pusėje J. Kostinas ėmėsi organizuoti naują A. Merteno vizitą į Lietuvą, kurio metu, kaip buvo tikimasi, turėjo būti galutinai suderinti Konsorciumo dokumentai. Siekiant gauti politinį palaikymą, vėl buvo pradėtas organizuoti A. Merteno susitikimas su A.Butkevičiumi (jis jau buvo nominuotas premjeru, - red. past.) Tai buvo bandoma daryti per M. Bastį, kuris buvo informuojamas apie planuojamus energetinius projektus. Pažymėtina, kad, organizuodamas vizitą, J. Kostinas nuolat informavo „Rosatom“ atstovus apie politinę situaciją Lietuvoje.

2012 m. gruodį į Lietuvą atvykus A. Mertenui, įvyko jo susitikimas su J. Kostinu ir M. Basčiu. Susitikimo metu su M. Basčiu buvo derinamas A. Merteno ir A. Butkevičiaus susitikimas, kuris turėjo įvykti 2012-12-04. Sutartu laiku susitikti su A. Mertenu ir J. Kostinu atvyko vienas M. Bastys (be premjero). Po susitikimo A. Mertenas pranešė K. Komarovui, kad su premjeru susitikti nepavyko (dėl susiklosčiusios politinės situacijos), tačiau buvo gautas pažadas, kad planuotas susitikimas jvyks iškart po to, kai bus galutinai suformuotas ministrų kabinetas.

A. Mertenas, be kita ko, informavo apie kitų 2012-12-04 vykusių susitikimų rezultatus: „[...] Rezoliucija dėl Visagino bus normali (atominei energetikai – taip; projektui su „Hitachi“ – ne). Tai tiek trumpai. Smulkmenas pateiksiu susitikimo metu.“

V. Gedvilo pokalbio detalės šokiruoja

2013 m. vasario pradžioje J. Kostinas su M. Basčio pagalba suderino 2013-02-13 neformalų A. Merteno susitikimą su premjeru. 2013-02-13, nepavykus suorganizuoti susitikimo su premjeru, Seime įvyko A. Merteno susitikimas su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, kuriame dalyvavo ir J. Kostinas bei M. Bastys.

Pateikdamas ataskaitą K. Komarovui, A. Mertenas teigė, kad energetinių klausimų kuravimo iniciatyvą Lietuvoje yra perėmusi prezidentė, kuri esą šiuos klausimus delegavo Seimo valdančiajai koalicijai.

A. Mertenas įvertino susitikimą kaip labai pozityvų, nes galėjo išdėstyti V. Gedvilui „Rosatom“ pasiūlymus, apimančius įvairias energetikos kryptis. Pokalbio metu A. Mertenas akcentavo, kad korporacija „Rosatom“ yra pasirengusi ateiti į Lietuvą su investicijomis, statyti elektros perdavimo linijas, steigti bendrą įmonę, be to, buvo kalbama apie galimą Kruonio HAE panaudojimą.

Pokalbio metu V.Gedvilui pasiteiravus apie BAE ir AAE projektų eigą, A. Mertenas patvirtino, kad minėtos jėgainės yra statomos, o V.Gedvilui pradėjus abejoti būtinybe Lietuvai statyti atominę elektrinę bei ėmus samprotauti apie galimybę pirkti elektros energiją iš Rusijos, A. Mertenas paaiškino, kad „Rosatom“ siūlo ne tik pasirašyti sutartį dėl elektros energijos iš BAE pirkimo, bet ir tapti partneriais įsigyjant BAE akcijų dalį.

Atsakydamas į V. Gedvilo klausimą, ar „Rosatom“ imtųsi statyti Visagino AE, jei Lietuva apsispręstų vykdyti atominę energetiką, A. Mertenas atsakė, kad korporacija yra pasirengusi ateiti su savo projektu kaip partnerė ir pretenduotų į 25 proc., jei būtų nuspręsta vystyti visų Baltijos šalių projektą („Rosatom“ dalyvavimo projekte sąlygos esą būtų derybų objektas).

A. Mertenas teigė su V.Gedvilu aptaręs oficialaus susitikimo, kuriame dalyvautų S. Kirijenka („Rosatom“ vadovas, - red. past.), K. Komarovas, V. Gedvilas ir A. Butkevičius, galimybes. Iki šiol V.Gedvilas ir žurnalistams, ir NSGK teigė, kad su A. Mertenu susitiko tik M. Basčio paprašytas, iš mandagumo, ir nieko svarbaus su juo nekalbėjo, nes energetika ne jo sritis.

Pasiekė ir A. Butkevičių

K. Komarovas nurodė, kad A. Mertenas susitiktų su A. Butkevičiumi, šiam lankantis IAE. Pokalbio tarp K. Komarovo ir A. Merteno metu buvo įvardyta, kad pagrindinė kliūtis įgyvendinti „Rosatom“ projektus Lietuvoje yra prezidentė.

2013-02-22 IAE įvyko premjero susitikimas su A. Mertenu (į šį susitikimą A. Mertenas vyko kartu su J. Kostinu). Po susitikimo, atsiskaitydamas K. Komarovui, A. Mertenas teigė kalbėjęs apie galimybę panaudoti Kruonio HAE, balansuojant BAE generuojamus srautus, statyti elektros jungtį į Kaliningrado sritį bei pasiūlė Lietuvai tapti BAE akcininke, kartu dirbti branduolinės energetikos srityje, pabrėždamas, kad jo pasiūlymai yra tik dalis galimų bendradarbiavimo variantų. Anot A. Merteno, jis akcentavo, kad priėmusi „Rosatom“ pasiūlymus Lietuva pakeistų savo geopolitinį statusą.

M. Bastį ištiko panika

2013-02-23 pasirodžius publikacijoms apie A. Merteno susitikimus su Seimo pirmininku ir premjeru, kilo sumaištis bandant išsiaiškinti, kas paviešino informaciją.

M.Bastys skundėsi, kad jį puola žiniasklaida, bei teigė nesuprantąs, kaip išaiškėjo jo vaidmuo organizuojant susitikimus. M. Bastys norėjo nuslėpti J. Kostino dalyvavimą susitikime su V.Gedvilu, be to, prašė, kad J. Kostinas sugalvotų jo, t. y. M. Basčio, susipažinimo su A. Mertenu istoriją. J. Kostinas pasiūlė versiją, esą M. Bastys ir A. Mertenas susipažino per 2010 m. Maskvoje vykusį J. Kostino jubiliejų. M. Bastys atsakė jau pasakęs žurnalistams, kad jų su A. Mertenu pažintis prasidėjo vos prieš pusmetį.

2013-05-22 A. Mertenas informavo J. Kostiną, kad tolesniam Konsorciumo projekto įgyvendinimui yra būtinas S. Kirijenkos ir A. Butkevičiaus ar bent jau K. Komarovo ar paties A. Merteno susitikimas su ministru. J. Kostinas pažadėjo organizuoti tokį susitikimą. A. Mertenas perspėjo J. Kostiną, kad „Rosatom“ finansuos „lietuvišką“ projektą tik tuo atveju, jei jis bus vykdomas sparčiai, o J. Kostinas suorganizuos minėtus aukšto lygio susitikimus.

Rusams atsibodo laukti

2013 m. rudenį „Rosatom“ vadovybė pradėjo reikšti nepasitenkinimą nerezultatyvia savo atstovų veikla Lietuvoje, o 2014 m. pradžioje derybos tarp Lietuvos verslininkų ir „Rosatom“ atstovų nutrūko.

Lietuvos verslininkai, nusprendę, kad derybos pateko į aklavietę, atsisakė pasirašyti bendradarbiavimo su „Rosatom“ memorandumą, iškeldami sąlygą, kad bendri jų ir „Rosatom" projektai galimi tik tuo atveju, jei korporacija investuos į lietuvių pasiūlytą pilotinį projektą, kurio kontrolinį akcijų paketą valdys lietuviai. Be to, Lietuvos verslininkai pranešė atsisakantys J.Kostino tarpininkavimo paslaugų. Kita vertus, „Rosatom“ vadovybė nusivylė projektu, nes potencialūs verslo partneriai Lietuvoje neužtikrino žadėto Lietuvos valdžios palaikymo, t. y. nepasiteisino jų viltys, kad pasikeis Lietuvos valstybės pozicija Rusijos vykdomų projektų atžvilgiu.

VSD pastebi, kad nuo pat minėto plano atsiradimo pradžios „Vėtrūnos“ ir „Rosatom“ interesai skyrėsi: Lietuvos verslininkams buvo svarbiau atgauti skolą (nors domino ir nauji „Rosatom“ užsakymai), o „Rosatom“ vadovams – užmegzti ryšius su Lietuvos valdžios atstovais ir pradėti įgyvendinti strategiškai svarbius projektus (tuo pat metu neatsisakant planų gauti dalį „Vėtrūnos“ akcijų).

Pagrindiniu Konsorciumo steigimo koordinatoriumi tapo J. Kostinas, turintis puikių ryšių Rusijoje, taip pat ir tarp ŽST pareigūnų, bei palaikantis gerus kontaktus su RF ambasada Lietuvoje. J. Kostino bičiuliui M. Basčiui buvo patikėta užtikrinti projekto politinj palaikymą. M.Bastys vykdė šią funkciją, tačiau ne visada sėkmingai. „Rosatom“ vadovų netenkino per menki pasiekimai siekiant politinio palaikymo, ypač iš premjero pusės. Jų pačių vertinimu, pagrindinė „Rosatom“ nesėkmės priežastis buvo griežta prezidentės pozicija.

VSD taip pat mano, kad „Rosatom" planams Lietuvoje stipriai pakenkė besikeičianti geopolitinė situacija: Lietuvos verslininkai ne tik nesulaukė žadėtų investicijų iš Rusijos, bet ir ėmė baimintis dėl galimos grėsmės jų reputacijai (Krymo okupacijos kontekste).

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...