captcha

Jūsų klausimas priimtas

Konservatorių pavyzdys užkrečiamas?

Daug dėmesio sau per partijos pirmininko rinkimus pritraukę konservatoriai, atrodo, savo pavyzdžiu įkvėpė ir politinius priešininkus – socialdemokratai jau prabilo taip pat galvojantys įsivesti tiesioginius pirmininko rinkimus.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Daug dėmesio sau per partijos pirmininko rinkimus pritraukę konservatoriai, atrodo, savo pavyzdžiu įkvėpė ir politinius priešininkus – socialdemokratai jau prabilo taip pat galvojantys įsivesti tiesioginius pirmininko rinkimus.

Šiemet nesuspėjo

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – vienintelė partija šalyje, kurios pirmininką gali tiesiogiai rinkti visi jos nariai. Kitose partijose lyderį renka deleguoti jų nariai, kaip ir, pavyzdžiui, valdžioje esantys socialdemokratai. Jie partijos pirmininką rinks gegužės 4 d.

Partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas sako intrigos rinkimuose nesitikintis – esą niekas neabejoja, kad politiniu vedliu bus perrinktas aukštus reitingus visuomenėje turintis premjeras Algirdas Butkevičius.

A. Syso teigimu, socialdemokratai jau svarstė, ar nevertėtų partijoje įvesti tiesioginių pirmininko rinkimų, tačiau šiemet tai padaryti jau vėlu.

„Aš būčiau šalininkas įtraukti kuo daugiau partijos narių, kitaip jie tampa tarsi atitolę. Įstoja, tada rinkimai praeina, vėl pauzė. Visada gerai kertiniais klausimais atsiklausti partijos narių nuomonės, todėl vakar turėjom prezidiumo posėdį, diskutavome apie tai. Bet jau per mažai laiko, todėl statuto nekeičiam, bet kas gali žinot, kas bus po dvejų metų, gal įvesim tokią nuostatą. Aš būčiau už“, – antradienį kalbėjo A. Sysas.

Įžvelgia ir trūkumų

Kad į pirmininko rinkimus vertėtų įtraukti kuo daugiau partijos narių, pritaria ir kitų politinių jėgų atstovai, pavyzdžiui, neseniai į naują darinį susijungusios Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys. Tačiau jis mato ir tokios sistemos trūkumų.

„Kol kas statutas toks, koks yra priimtas. Jei partijos nariai tokį klausimą kels, mes jį svarstysim, bet, žiūrėdamas į jų rinkimų sistemą, aš matyčiau ir daug patobulinimų. Ji galėtų būti aiškesnė, žmonėms suprantamesnė ir tikrai geresnė. Principas, kad daugiau žmonių aktyviau dalyvauja, gal ir neblogas, bet yra ir kur jį patobulinti“, – teigė V. Gapšys.

Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo Gintaro Steponavičiaus požiūriu, ši permaina svarstytina, tačiau pirmiausia esą reikia nuspręsti, ar partijai ji duos naudos.

„Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, ką iš to partijos laimi arba ne. Nes, be to demokratinio proceso, buvo tam tikro susipriešinimo (TS-LKD partijoje – red. past.). Užuot susitelkusi į pozityvius dalykus, kelis mėnesius partijoje vyko gana aštri diskusija. Gerai pasvėrę mes irgi svarstome, kaip daugiau narių įtraukti į sprendimų priėmimą, ir vienas tokių būdų – tiesiogiai renkant partijos lyderius“, – sakė G. Steponavičius.

Sveikina, bet peikia

Apskritai TS-LKD pirmininko rinkimus kitų partijų atstovai įvardija kaip sėkmingus, tačiau negaili ir priekaištų. A. Sysas per dantį patraukė didelį rinkimams skirtą žiniasklaidos dėmesį, dėl kurio konservatoriai esą tikrai neliūdėjo.

„Tegul pasidžiaugia, jeigu nėra dėl ko daugiau džiaugtis konservatoriams, tegul pasidžiaugia savo rinkimais“, – juokėsi socialdemokratas.

V. Gapšio nuomone, konservatorių partijos nariai neturėjo deramo pasirinkimo – esą nei rinkimus laimėjęs Andrius Kubilius, nei nedaug atsilikęs profesorius Vytautas Landsbergis nėra tie, kurie galėtų vesti partiją į ateitį.

„Reikėtų pasveikinti A. Kubilių, jis dar sykį išrinktas partijos pirmininku. Bet, žiūrint į bendrą rezultatą, pasirinkimas buvo iš dviejų kandidatų, kurie yra praeities politikai. Nebuvo kandidatų, kurie galėtų kurti ateitį. Vienas jau garbingo amžiaus, istorinė asmenybė, o kitas taip pat su praėjusios Vyriausybės darbais tampa istoriniu žmogumi. Tam, kuris išaugino valstybės skolą ir šiuo metu yra opozicijoje, sveikinimai. Bet, manau, konservatoriai buvo atsidūrę kampe ir turėjo pasirinkimą iš dviejų politikų, apie kuriuos galime kalbėti kaip apie praeitį“, – dėstė Darbo partijos narys.

Praeitoje Seimo kadencijoje su konservatoriais valstybės vairą sukiojusio Liberalų sąjūdžio atstovas G. Steponavičius neslėpė, kad A. Kubilius liberalams – parankesnis politinis partneris, tačiau apskritai konservatoriams teks pasistengti, kad užsitikrintų didesnį visuomenės palaikymą.

„Viena vertus, mums, kaip liberalams, iš to paties centro dešinės sparno yra pozityvus dalykas, kad aiškus lyderis – A. Kubilius. Su juo esame darbavęsi Vyriausybėje, esame bendražygiai. Kita vertus, žiūrint į gana trapią persvarą rinkimuose, būtų galima pasakyti, kad konservatoriams bus nelengvas laikotarpis siekiant įveikti požiūrių skirtumą, gebėti atrodyti patrauklesniems visuomenėje, visų pirma, jaunesnei jos daliai“, – svarstė G. Steponavičius.

Surežisuoti rinkimai?

Politologo Vytauto Dumbliausko nuomone, konservatorių pirmininko rinkimai nebuvo tokie nekalti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Esą nuo pat pradžių nebuvo minties, kad laimėti gali ne A. Kubilius, o V. Landsbergio kandidatavimas – tik simbolinis gestas gelbstint padėtį.

„Manau, tai buvo V. Kubiliaus komandos sumanymas lengvai laimėti. Ar nekyla klausimų, kodėl atsisakė kandidatuoti Irena Degutienė? Mano žiniomis, ją įkalbėjo tai padaryti. Nesvarbu dėl ko, bet ji atsisakė. Ir tada V. Landsbergis pareiškė, kad būtų buvę rinkimai be pasirinkimo, kaip senais gerais laikais, – cituoju V. Landsbergio žodžius. Būtų rinkimai be konkurentų, nes Valentinas Stundys tikrai toks nėra. V. Landsbergis išėjo į rinkimus, matyt, siekdamas, kad būtų tikri rinkimai. Toks gestas, mano galva, simbolinis. Ir pirmame ture A. Kubilius nesurinko nė pusės balsų. Mano galva, tai rodo lyderystės krizę. O antrame ture visi rinkosi iš dviejų blogybių. V. Landsbergio pergalė būtų grįžimas į praeitį, tad dauguma nusprendė, kad geriau yra jaunesnis lyderis, ir pasirinko Kubilių“, – samprotavo politologas.

V. Dumbliauskas teigė, kad iš dalies šie rinkimai – ir viešųjų ryšių akcija, tačiau ji nesvetima visoms politinėms partijoms, o rengtis perimti valdžią – kiekvienos politinės jėgos tikslas.

„Viena vertus, V. Landsbergis kalbėjo apie negerus dalykus partijoje. Tačiau tai galėjo būti daroma ir sąmoningai – esą žiūrėkit, mes švarinamės. Bet tai visiškai normalu, kiekvienam politikui smagu, kai yra tokia vakaro žinia. Jų tokia profesija, jie turi laimėti rinkimus. Vis dėlto procesai partijoje vyksta, ir rinkimai parodė, kad yra kelios grupuotės partijoje. Jos konkuruoja, bet vis tiek partija viena, ji neskyla ir neskils“, – sakė V. Dumbliauskas.


A. Kubilius laimėjo provincijoje

Antrajame TS-LKD partijos pirmininko rinkimų ture už A. Kubilių balsavo 5166 partijos nariai, V. Landsbergio kandidatūrą palaikė 4501 konservatorius. Kaip ir pirmajame rinkimų ture, daugelyje didžiųjų miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje – V. Landsbergis surinko kiek daugiau balsų nei A. Kubilius, tačiau antrajame ture didmiesčiuose šis atotrūkis tarp abiejų kandidatų kiek sumenko, palyginti su skirtumu per pirmąjį rinkimų turą.

A. Kubilius partijai vadovauja nuo 2003 m., V. Landsbergis jos politiniu vedliu buvo dešimtmetį iki tol. Rinkimų rezultatus tvirtins gegužės 12 d. planuojamas partijos suvažiavimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...