captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva šiurpsta dėl NATO sąjungininkų abejingumo, tačiau prancūzams neskuba padėti

Lietuvoje dažnai pasigirsta būgštavimų, jog karinės agresijos, o ypač – hibridinio išpuolio atveju prieš Baltijos šalis, NATO sąjungininkų parama gali būti pavėluota, tačiau po teroristinių išpuolių Paryžiuje Lietuvos pagalba, kurią mūsų šalis įsipareigojo suteikti prancūzams, užtruko. Pirmasis karys išvyko tik po pusmečio, o iš viso iki šiol išsiųsti šeši kariai, nors mandatas po prancūzų prašymo buvo padidintas dvigubai – nuo 20-ies iki 40-ies Lietuvos karių. Kodėl stringa Lietuvos pagalba sąjungininkei?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Praėjus trims dienoms po 2015-ųjų lapkričio 13-osios teroristinių išpuolių Paryžiuje, pareikalavusių 130 gyvybių, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as paskelbė, jog Prancūzija dalyvauja kare, tačiau priešas – „Islamo valstybės“ džihadistai – yra ne tik prancūzų, bet ir visos Europos priešas.

Tą dieną Versalyje parlamentarams F. Hollande`as pranešė apie planus kreiptis pagalbos į visas Europos Sąjungos valstybes, aktyvuojant iki tol tik siauram ratui žinotą 42-ojo Lisabonos sutarties straipsnio 7-ąją dalį.

Jame teigiama, jog ES narei savoje teritorijoje tapus ginkluotos agresijos auka, kitos valstybės narės turi įsipareigojimą padėti valstybei pagal savo galimybes. Savo žodį Prancūzijos prezidentas ištesėjo ir Europos gynybos ministrų susitikime aktyvavo minėtą straipsnį.

Iš pradžių Prancūzijos gynybos ministerija kalbėjo apie beveik visų ES valstybių išreikštą paramą prancūzams, tačiau vėliau pradedant įgyvendinti šį pagalbos prašymą kilo tam tikrų keblumų. Panašu, kad ne išimtis ir Lietuva.

Mandatas dvigubai didesnis

Į šį pagalbos prašymą Lietuva atsiliepė, bet įsipareigojo ne prisidėti prie koalicijos operacijų Sirijoje, o palengvinti naštą prancūzams Jungtinių Tautų organizacijos misijoje Malyje, kad šie galėtų atsitraukti savo karius iš Afrikos ir kovoti su „Islamo valstybe“ tiesiogiai.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovo, buvo sutarta, kad Lietuva į Malį „siųs personalą“ ir nedetalizavo, kokie kariai dalyvauja misijose, nors tuometis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas buvo užsiminęs ir apie Specialiųjų operacijų pajėgų karius.

„Koks bus galutinis variantas, šiandien (2015-ųjų gruodžio 4 d. – 15min past.) negaliu pasakyti: karininkai, kiti elementai kaip logistikos dalis, turėjome labai gerą patirtį su aviacijos panaudojimu, ir yra kalbos dėl mūsų specialiųjų pajėgų. Šiandien turiu susitikimą su Prancūzijos ambasadoriumi, išklausysime jų poreikius ir bandysime susiderinti, ką siunčiame“, – BNS tuomet sakė J. Olekas.

BNS nuotr.

Mėnesį užtrukus deryboms tarp prancūzų ir lietuvių, gruodžio 22 d. parlamentarai suteikė Krašto apsaugos ministerijai mandatą – dvigubai didesnį, nei buvo numatyta anksčiau. Juo leista 2016-2017 metų laikotarpiu į vakarų Afrikos valstybę išsiųsti iki 40 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Tačiau pirmasis karys, atsakant į Prancūzijos pagalbos šauksmą, buvo išsiųstas tik praėjus dar daugiau nei pusmečiui.

Vėliau buvo išsiųsti dar penki kariai, kurie tebedalyvauja JTO misijoje MINUSMA Malyje, bet KAM 15min nepateikė nė vieno misijos dalyvio tikslaus operacijos pradžios laiko.

Iš KAM pateikto atsakymo aišku, kad praėjus kiek maždaug 16 mėnesių nuo mandato suteikimo Lietuva, atsakydama į prancūzų pagalbos prašymą, išsiuntė 6 karius.

„Šiuo metu tarnybą Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo misijoje Malyje MINUSMA vykdo penki Lietuvos kariai, kurie dislokuoti operacijos štabo valdymo centre Bamake ir Jungtinių Tautų kontroliuojamame rytų sektoriuje Timbuktu“, – raštu 15min teigė KAM atstovas.

KAM atstovas taip pat pažymėjo, kad šie kariai koviniuose veiksmuose nedalyvauja.

„Mes tik suteikėme mandatą“

Seimo Užsienio reikalų komiteto, suteikusio mandatą KAM, buvęs ir esamas narys Audronius Ažubalis nesureikšmino to fakto, jog atsakant į prancūzų pagalbos prašymą į Malį iki šiol buvo išvykę tik 6 kariai, nors iki mandato pabaigos liko vos kiek daugiau nei pusmetis.

„Matot, koks čia dalykas – Prancūzija paprašė ne Lietuvos, o kreipėsi į visas Europos Sąjungos nares ir kiekviena kaip galėjo, taip padėjo ir atsiliepė <…> Reikalingas mandatas buvo todėl, kad veikti toje teritorijoje ar toje pusėje žemyno mūsų Krašto apsaugos ministerija neturėjo teisės, nes nebuvo mandato“, – sakė A. Ažubalis.

BNS nuotr.

Anot jo, Lietuva apskritai yra suteikusi mandatą išsiųsti daugiau karių nei yra išsiuntusi iki šiol, kad kaskart, kai KAM prireikia papildomų pajėgumų tarptautinėse operacijose, nereikėtų suteikti naujo mandato.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas Arvydas Anušauskas taip pat negalėjo pakomentuoti, kodėl pagalba NATO sąjungininkei ir ES valstybei narei Prancūzijai užtrunka ilgiau nei metus.

„Mes tik suteikėme mandatą – tai gali būti ir mažesnis skaičius, nebūtinai keturiasdešimt karių, gali būti penki ar penkiolika ir panašiai. <...> Malis priklauso nuo Prancūzijos pozicijos – vėlgi, aš galiu tik spėlioti – gal pasirodė, kad tuo tarpu nereikia, gal reikia vėliau, gal sukeitė kalendorių ir taip toliau – daugybė priežasčių, kurias gali atsakyti tik Krašto apsaugos ministerijos vykdomoji valdžia“, – sakė A. Anušauskas.

KAM atstovas teigė, jog karių siuntimas užtruko ne dėl Prancūzijos pozicijos, o dėl karinės biurokratijos – „karinio indėlio planavimo ir organizavimo procedūros“.

Raštu pateiktame atsakyme taip pat buvo teigiama, jog Lietuva turi planų išplėsti dalyvavimą misijoje Malyje ir „išsiųsti 34 karius“.

Šie kariai kovinėse operacijose taip pat nedalyvautų, tik užtikrintų kitų pajėgų apsaugą, bet tokiu atveju būtų maksimaliai įgyvendintas Seimo suteiktas mandatas.

Lūkesčiai buvo kitokie?

15min praėjusią savaitę raštu pateikė klausimus dėl Lietuvos indėlio JT misijoje Malyje Prancūzijos gynybos ministerijai, tačiau atsakymo iš jos atstovų nepavyko gauti.

Dar praėjusiais metais ministerijos atstovas „Euobserver“ netiesiogiai pripažino, kad ES narių pagalba nėra tokia, kokios tikėjosi prancūzai.

Tuo tarpu Europos Parlamente šalių atstovai teigė, jog pirmąkart aktyvavus šį mechanizmą trūko aiškumo, kaip turėtų būti suteikiama pagalba, ypač turint omeny, kad pagalba paremta dvišaliais susitarimais.

Tiesa, anksčiau net buvo viešai svarstyta, kodėl Prancūzija pasirinko šį ES sutarties mechanizmą, o ne aktyvuoti NATO 5-ąjį, kolektyvinės gynybos, straipsnį.

BNS nuotr.

Kur dar yra lietuvių karių?

Kaip praneša KAM, MINUSMA nėra vienintelė tarptautinė Lietuvos karių misija Malyje.

Nuo 2013 m. pavasario Lietuvos kariai dalyvauja šioje Afrikos šalyje vykdomoje Europos Sąjungos mokymo misijoje (EUTM Mali), į kurią rotuodamiesi kasmet iki 2016 m. vyko po tris Lietuvos karius, o nuo 2016 m. iki šiol – po du, jie prisideda rengiant Malio karius.

Taip pat Lietuva aktyviai prisideda prie kovos prieš terorizmą su kariniais pajėgumais Afganistane ir Irake. Afganistane Lietuvos kariai operacijose dalyvauja nuo 2002 m. ir šiuo metu kontingentą NATO misijoje „Tvirta parama“ sudaro 21 karys.

Irake Lietuvos kariai tarnauja JAV vadovaujamoje operacijoje „Įgimtas ryžtas“ nuo š.m. vasario mėnesio. Tarnybą čia atlieka 6 karo instruktoriai. Tai jau trečia Lietuvos kariuomenės operacija šioje šalyje. Koalicijos operacijoje Lietuvos kariniai vienetai dalyvavo 2003–2008 m. NATO mokymo misijoje Irake – 2005–2011 m.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...