captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prie ŠMM – protestas: priešinasi ilgesniems mokslo metams

Pirmadienį prie Šveitimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) surengta protesto akcija prieš planuojamą mokslo metų ilginimą. Jos organizatoriai tikina norintys viešai ministrės paklausti – ar ilgiau yra geriau?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nepasitenkinimą ilginamais mokslo metais reiškė šimtai mokinių ir kelios dešimtys mokytojų. Dalis susirinkusių vis pūtė molinius paukščiukus taip esą demonstruodami norą būti laisvais, kiti rankose laikė plakatus.

Ragina pirma žiūrėti į šeimas

„Mes atėjome čia norėdami atkreipti dėmesį, kad problemas reikia spręsti kaip kompleksą – sistemiškai, o ne tik vieną kažkokį epizodą. Galbūt fone norima ir mokytojus labiau įkinkyti parodant, kad jie mažai dirba? Švietimo sistema serga jau seniai, 30 metų stažas mano, bet tokio nesusikalbėjimo, nesuderinamumo per visus tuos metus aš nemačiau“, – kodėl atėjo į protestą, aiškino pradinių klasių anglų kalbos mokytoja iš Švenčionių Snieguolė.

Jos teigimu, ministerijos organizuotos viešosios konsultacijos buvo tik muilo burbulas, esą niekam kita nuomonė įdomi nebuvo. Pedagogė tikino, kad problemas pirma reikia spręsti šeimose, nes mokiniai praleidžia pamokas, neruošia namų darbų.

„Gal reikėtų pradėti rūpintis tuo, kad kiekvienas vaikas iš pradžių būtų pavalgęs? Kad socialinės rizikos šeimų gausa rajonuose, provincijoje sumažėtų? Mokinių motyvacijai skatinti ne tik mokytojas turi svertus, iš pradžių šeima, tėvai, o jei to nėra šeimoje, tai mokytojas lieka kaip vienas karys lauke“, – pabrėžė ji.

Snieguolės teigimu, nuvilia, kad praktikais – mokytojais, nepasitikima.

Dėl patiriamo streso esą patenka į ligonines

Savo ruožtu kartu į piketą atėjusios rusų ir biologijos mokytojos viena per kitą skundėsi planuojama ŠMM reforma.

„Labai pavargsta vaikai. Medikai sako, kad jie jau dabar pavargo, o jei dar prailginsime... Vis tiek namų darbų bus – va. Ne mažiau, o daugiau, nes tokie mes jau mokytojai esame – daugiau laiko, daugiau užduočių“, – kalbėjo rusų kalbos mokytoja Elina.

Jos kolegė Marija tikino, kad ir pati dėl patiriamo streso jau jaučiasi taip blogai, kad tuoj kreipsis į ligoninę.

„Aš pati eisiu 24 dieną, operacija. Stresai. Visos ligos nuo streso. Pažiūrėkite, kokie vaikai dabar. O kokie tėvai“, – skundėsi mokytoja.

Jos teigimu, štai neseniai tėvai skundėsi direktorei, kad vaikas mokykloje buvo pavadintas pavarde, o ne vardu.

Aiškina, kad visuomenės neįtikina argumentai

„Švietimo bendruomenė labai susirūpinus dėl ŠMM planų ilginti mokslo metus. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), Vilniaus švietimo profesinės sąjungos ir asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ surengtos apklausos, kurioje dalyvavo 15 600 švietimo darbuotojų, moksleivių ir tėvų, rezultatai rodo, kad visuomenės neįtikina ministerijos argumentai, kad didesnis mokymosi dienų skaičius pagerins ugdymosi kokybę ir mokymosi rezultatus“, – tikinama LŠDPS pranešime spaudai.

Sąjungos teigimu, nepaisant to, ŠMM ketina ir toliau lipti per tėvų, mokytojų ir mokinių galvas, kad įteisintų savo užmačias.

„Ministerijos organizuojamos viešosios konsultacijos rengiamos tik patiems valdininkams tinkamu metu, kai vyksta pamokos, o tėvai būna darbe, todėl suinteresuoti asmenys: mokytojai, ugdymo įstaigų vadovai, tėvai bei mokiniai jose dalyvauti negali“, – kodėl nusprendė susirinkti prie ministerijos, aiškino akcijos organizatoriai.

Laikosi priešingos nuomonės

Tiesa, pavyzdžiui, Lietuvos nevalstybinių bendrojo lavinimo įstaigų asociacija pirmadienį išplatino pranešimą, kad pritaria mokslo metų ilginimui.

„Argumentai labai paprasti – norint ko nors pasiekti, reikia dirbti“, – sakė aptariamos asociacijos prezidentė Irena Baranauskienė.

I. Baranauskienė, BNS nuotr.

Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija (LSMU gimnazija) pranešė nusprendusi, kad kitais metais, planuojama, šią įstaigą lankantys mokiniai mokysis iki Joninių, o sugrįžę po atostogų, kitus mokslo metus pradės rugpjūčio paskutinę savaitę.

„Šiais mokslo metais LSMU gimnazija nutarusi dirbti ilgiau – turės rekomenduojamąjį vasaros semestrą“, – sakė jos direktorius Arūnas Bučnys.

Planuoja ilginti 10–15 dienų

Savo ruožtu pati ŠMM ministrė Jurgita Petrauskienė DELFI dar praėjusią savaitę sakė neatsitraukianti ir planuojanti inicijuoti pataisas, kad mokslo metai Lietuvoje ilgėtų 10–15 dienų.

„Mes atstatome buvusią trukmę. Ugdymo programos, kurias šią dieną turime mokykloje, parengtos 39 savaičių laikotarpiui. Nuo 2008 m. vienu mėnesiu ir savaite sutrumpinome mokslo metus. Tai reiškia, per daug trumpesnį laiką bandome išmokti tą patį dalyką“, – tiesioginėje DELFI konferencijoje kalbėjo ji.

Ministrės teigimu, jei pasilygintume su kitomis šalimis, Lietuva – antra nuo pabaigos, žvelgiant į mokymo valandų skaičių per mėnesį. Pasak J. Petrauskienės, ilgesni mokslo metai – viena dedamųjų, kuri gali padėti mums pasiekti aukštesnę švietimo kokybę.

„Jei norime pasiekti gerų rezultatų mokykloje, užtikrinti kokybišką ugdymą, mokymą, lavinimą, tai yra normalu, kad turime turėti ir adekvačias sąlygas“, – sprendimą aiškino ji.

J. Petrauskienė pripažino pati sulaukianti daug laiškų dėl šio pokyčio, stebinti diskusijas, esą labai gerai, kad bėdos – ką reikia daryti, kad būtų gera mokyti ir mokytis, kad mokymosi rezultatai būtų geresni – įvardijamos.

Mokslo metai ilgės visiems

Ministrės teigimu, mokslo metai ilgės visiems mokykloje besimokantiems mokiniams – nuo pirmokų iki dvyliktokų.

„Kaip tą įvesti, yra daug praktinių klausimų, diskutuojame tiek ir su mokyklų vadovais. Natūralu, kad domimasi – o kaip egzaminai, darbas. Tarkime, mokiniai, kurie mokosi Neringoje, sako, kad: „Mes tiesiog visi pradedame dirbti, nes yra vasaros sezonas. Ir tuo suinteresuoti, žinoma, ir tėvai“, – kas kelia nerimą, įvardijo ji.

Tačiau ministrė pastebėjo, kad Lietuvos mokiniai turi daug atostogų, tad nebūtinai mokytis ilgiau vaikai būtų kreipiami vasarą. Galimi variantai – ir paankstinti mokslo metus, ir trumpinti kitas mokinių atostogas.

„Aš kalbuosi su mokyklų vadovais, bendruomenėmis, vienas galimų sprendimų – leisti kiekvienai savivaldybei apsispręsti, kaip mokykloms būtų patogu“, – paprašyta pasidalinti savo asmenine nuomone, kada būtų galima pridėti papildomas mokymosi dienas, sakė J. Petrauskienė.

J. Petrauskienė, BNS nuotr.

Dar svarstoma, ką veiks

Paklausta, ką mokiniai veiks tomis dienomis – mokysis ar užsiims projektine veikla, ministrė patikino, kad apie tai dar svarstoma.

„Juk nekalbama apie tai, kad turime įgalinti mokinius mokyklos suole kažką neįdomaus veikti. Geros mokyklos koncepcijoje kalbama apie atvirų sienų mokyklą, įvairovę, naujus mokymosi metodus. Kyla nauji iššūkiai ir poreikiai kaip, pavyzdžiui, emocinis saugumas. Kalbame, kad kiekvienoje mokykloje turėtų būti įdiegta emocinio saugumo užtikrinimo programa, kurią pavertus valandomis, susidaro 40 valandų per metus“, – skaičiavo ji.

J. Petrauskienės teigimu, yra mokyklose kūrybingų vadovų, mokytojų, todėl tikrai galima atrasti, kaip laiką praleisti prasmingai.

„Visada keliamas vadovėlių klausimas, tačiau nemanau, kad vien jie lemia mokslo metų prailginimo kokybę. Geram mokytojui to vadovėlio ne tiek daug ir reikia, nes tai tik gairės“, – pasidomėjus, ar ilginant mokslo metus gali prireikti papildomų mokymosi priemonių, sakė ji.

BNS nuotr.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...