captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įrodymai, kad VSD teiginiai nėra rusofobiška isterija

Kaip didžiausias grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui šaltinis įvardijama Rusija. Ji stengiasi įtvirtinti savo pasaulinę galią ir vis agresyviau kišasi į kitų valstybių vidaus ir užsienio politiką, siekdama ją paveikti sau naudinga linkme. Rusijos karinis aktyvumas Vakarų kryptimi didžiąja dalimi buvo konflikto su NATO simuliavimas. Rusija jau šiuo metu sugebėtų per 24–48 val. pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes. Pasak žvalgybininkų, šiemet Rusijos karinis aktyvumas regione bus padidėjęs dėl rugsėjį planuojamų plataus masto strateginių ginkluotųjų pajėgų mokymų „Zapad“. Lietuvos žvalgyba perspėja, kad labai tikėtina, jog mokymų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų bus visiškai greta Lietuvos valstybės sienos, todėl neatmestina tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybė. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas  Dmitrijus Peskovas atkirto, kad Lietuvos saugumo pateiktas grėsmių vertinimas – „rusofobiška isterija“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos televizijų žinios jau ne pirmus metus transliuoja apie Europoje keliamą rusofobišką isteriją. Rusijos karinė doktrina teigia, kad didžiausią grėsmę kelia prie Rusijos sienų telkiami NATO pajėgumai, vykstančios karinės pratybos Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

Štai 2015 metais Rusija surengė 4000 karinių pratybų, tuo metu NATO – 280. Negana to, 20 kartų Rusija surengė iš anksto neplanuotas pratybas, NATO neplanuotų karinių pratybų nerengė iš viso. Karinėse pratybose per 2015 metus dalyvavo 120 tūkst. rusų kariškių ir 35 tūkst. NATO arba maždaug tris su puse karto mažiau.

Rusijos kariškiai yra repetavę staigų Baltijos šalių okupacijos planą, kaip išlaikyti okupuotą teritoriją ir likviduoti pasipriešinimą. Anot ekspertų, konfliktas būtų slopinamas ir panaudojant branduolinį ginklą, suduodant ribotą skaičių branduolinių smūgių NATO, jei šis nutartų ateiti į pagalbą Baltijos šalims.  2013-aisiais jungtiniuose rusų ir baltarusių manevruose „Zapad“ dalyvavo du kartus daugiau karių, nei jų tuo metu buvo visose trijose Baltijos šalių kariuomenėse kartu sudėjus.

Po Krymo aneksijos buvo įsuktas dar neregėtas jėgos demonstravimas Baltijos jūroje.

NATO oro policijos naikintuvai per metus kilo lydėti Rusijos karinių orlaivių net 150 kartų. Ir akivaizdu, kad Rusijos karinių lėktuvų skrydžių galios demonstravimas tik augo.

Tačiau du rimčiausi incidentai įvyko pernai balandį, kai rusų naikintuvas Su-27 tarptautiniuose vandenyse virš Baltijos jūros „nesaugiu ir neprofesionaliu“ būdu buvo perėmęs Jungtinių Valstijų žvalgybinį lėktuvą, kuris į Rusijos teritoriją nebuvo įskridęs. Pranešta, kad prie amerikiečių orlaivio Rusijos naikintuvas Su-27 atlėkė dideliu greičiu, o priartėjęs vos per aštuonis metrus, atliko vadinamąjį statinės manevrą, apsivertė virš Amerikos lėktuvo.

Rusijos šturmo lėktuvai kelias dienas tiesiog siuvo virš Jungtinių Valstijų karinio laivo, kuris plaukė iš Gdynės į Klaipėdą. Amerikos kariškiai paviešino vaizdus, kai Su-24 ir laivą nuo susidūrimo skyrė vos 9 metrai – bombonešis prašvilpė žemiau kapitono tiltelio.  Jungtinių Valstijų pareigūnai perspėjo Maskvą, kad pagal karinių veiksmų taisykles minininko „Donaldo Cooko“ įgulą provokavę lėktuvai galėjo būti numušti. Dėl šio incidento Varšuva pareiškė protestą, iškviestas aiškintis Rusijos ambasadorius Lenkijoje.

Liepos mėnesį NATO lyderiai sutarė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną.

Maždaug tūkstančio karių daliniui Lietuvoje vadovauja Vokietija.

Lietuvoje Rusijai atstovaujantis ambasadorius Aleksandras Udalcovas gruodį pareiškė: „Galiu jus patikinti, kad mūsų atsakas į Aljanso nedraugiškus veiksmus šalia Rusijos valstybės sienų, ypač pažeidžiančius susitarimus, bus atitinkamas.“

Tuo metu iš Maskvos Baltijos valstybėms siunčiami nebedviprasmiški grasinimai.

„Reikia užimti griežtesnę liniją, žvelgti griežtai ir be jokių šypsenų. Nuskambėjo, kad ten galimi jėgos variantai – mes pasirengę. Mes pasirengę griebtis jėgos variantų, ko jūs dar norite, jus pabaltijiečiai?“, – vasario 19 dieną sakė Rusijos Dūmo deputatas Vladimiras Žirinovskis.

Taip kalba ne vien skandalingais pareiškimais garsėjantis politikas, tačiau ir pats V. Putinas.

2005-aisiais, vos pradėjęs eiti prezidento pareigas, klausinėjamas ar Rusija ketina atsiprašyti Baltijos šalių gyventojų už sovietų okupacijos metus, V. Putinas priminė ginčytinų teritorijų klausimą. Tame sąraše – dabar jau aneksuotas Krymas ir Klaipėda.

„Sovietų sąjungai subyrėjus, Rusija neteko dešimčių tūkstančių istorinių teritorijų. Ko jūs dabar norite? Viską pradėti dalyti iš naujo? Grąžinti mums Krymą, kitų sovietinių respublikų teritorijų dalis? Tuomet susigrąžinsime Klaipėdą“, – 2005 m. kalbėjo Rusijos prezidentas.

Kremliaus politikos ideologai, sukūrę Novorosijos istoriją, ne pirmus metus išvedžioja, kad ne tik Klaipėdos kraštas, bet visa Lietuva – Rusija.

„Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, tam tikrais periodais, sudarė  80 procentų etninių rusų, kurie išpažino pravoslavų tikėjimą“, – teigia rusų istorikas Aleksandras Duginas.

Beje, amerikiečių politikos mokslų tyrinėtojas Samuelis Hantingtonas (išpopuliarinęs civilizacijų susidūrimo, kaip tarptautinių santykių teoriją) yra teigęs, kad kultūrinių skirtumų tarp Baltijos šalių, kurios yra katalikiškos ir protestantiškos ir skelbia vakarietiškas liberalias demokratines vertybes susidūrimas su ortodoksiškos Rusijos, kuri orientuota į rytietišką autokratinį valdymą, sukelia konfliktą.

Rusų istorikas, Sankt Peterburgo Europos universiteto profesorius Jevgenijus Anisimovas taip aiškina rusų suvokimą: „Erdvė – tai pats didžiausias turtas. Ne mokslo ir kultūros pasiekimai, o užkariavimai kelia pasididžiavimą.“

Lietuvos žvalgyba įspėja, kad šiais metais Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančios pratybos „Zapad“ gali tapti vienu rimčiausių iššūkių šalies saugumui. Manoma, kad tai bus puolamojo pobūdžio, didžiausios pratybos karių ir ginkluotės skaičiumi prie Lietuvos sienų. Tikslūs jų mastai kol kas įslaptinti. Pernai Rusija surengė pratybas „Kaukazas 2016”. Oficialiai Rusija deklaravo, kad dalyvaus keliolika tūkstančių karių, tačiau anot stebėtojų, realiai jų skaičius siekė 120 tūkst.

Beje, per pastarąjį šimtmetį Rusija yra sukėlusi daugybę konfliktų su artimesnėmis ar tolesnėmis kaimynėmis. Su Lietuva – net 4 kartus – 1918, 1940, 1944 ir 1991 metais, taip pat po keturis – su Ukraina ir Azerbaidžanu, su latviais ir estais po 3, su Gruzija – net 5 konfliktus. Tai akivaizdžiai įrodo, kad Rusija – grėsminga kaimynė, kaip teigia VSD, ir šiuose teiginiuose nėra jokios rusofobiškos isterijos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...