captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar kalintys už sunkius nusikaltimus verti balsavimo teisės?

Lietuvos Konstitucija numato, kad rinkimuose negali dalyvauti tik tie piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Tačiau Konstitucijoje nėra nuostatos, draudžiančios balsuoti kaliniams. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas yra komentavęs, jei teisiant už nusikaltimą atimama teisė balsuoti, šios teisės atėmimo laikotarpis turi būti proporcingas nusikaltimo sunkumui ir bausmei. Teisės į laisvus rinkimus ribojimo pagrindai nurodyti ir kituose tarptautiniuose dokumentuose. Tačiau tam, kad Lietuvoje kalintys asmenys, net ir kalintys iki gyvos galvos, prarastų balsavimo teisę, reikia keisti Konstituciją ir kitus įstatymus, todėl be politinės valios nieko nebus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuva nuteistiesiems balsuoti nedraudžia. Šalies įkalinimo įstaigose šiuo metu yra daugiau nei 6 tūkst. asmenų. Ir jie pakankamai aktyviai dalyvauja rinkimuose. Per praėjusius parlamento rinkimus spalį balsavo beveik pusė nuteistųjų ir suimtųjų. Aktyviausios buvo Panevėžio pataisos namų nuteistosios – balsavo net 95 proc. ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime esantys asmenys – savo valią čia išreiškė beveik 85 proc. Balsavimo teisė visiems asmenis nuo 18 metų yra įtvirtinta Konstitucijoje ir vienas jos rengėjų sako, kad bet kokias iniciatyvas, draudžiančias balsuoti, reikėtų rimtai apsvarstyti. 

„Teisė rinkti yra viena svarbiausių asmens teisių. Pagal mūsų Konstituciją, asmuo dalyvaudamas rinkimuose įgyvendina savo teisę dalyvauti tiesiogiai valdant savo šalį. Todėl šitie ribojimai turi būti labai atsargūs. Pagal Konstituciją, rinkimuose nedalyvauja tik tie asmenys, kurie teismo pripažinti neveiksniais“, – aiškina konstitucinės teisės ekspertas, M. Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.

Kai kuriose ES šalyse kaliniams balsavimo teisė yra ribojama. Toks draudimas taikomas atsižvelgiant į nusikaltimo rūšį, bausmės trukmę. Tą daro Prancūzija, Italija, Austrija, Belgija, Vokietija, Lenkija, Portugalija Graikija, kitos šalys. O, pavyzdžiui, Didžioji Britanija teisę balsuoti yra atėmusi visiems nuteistiems asmenims. Tiesa, dėl šio ribojimo šalis buvo apskųsta Europos Žmogaus Teisių Teismui. Šis pripažino, kad absoliutus draudimas yra neleistinas. Tad Britanijos parlamentas jau gerą dešimtmetį bando taisyti teisės aktus, tačiau situacija iki šiol nepasikeitė.

Prieš keletą metų ir Lietuvos teisingumo ministerija buvo užsimojusi drausti balsuoti asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, nužudymus. Teigta, kad tai būtų papildoma bausmė, be to, ir prevencija prieš balsų pirkimus įkalinimo įstaigose, tačiau šis sumanymas Seimo taip ir nepasiekė.

BNS nuotr.

„Jeigu žmogus ilgą laiką, net ir ne iki gyvos galvos, bet, pavyzdžiui, 10–15 metų už sunkius nusikaltimus nuteistas, jis absoliučiai nebesusigaudo toje situacijoje, tai normalus dalykas. Ir balsavimas, na, gali būti ne visai adekvatus. Kai ypač buvo tokių keli faktai, jog ir buvo bandoma paveikti kalinių valią, tai kodėl gi ne. Matyt, nes nuolat per kiekvienus rinkimus kažkokie judėjimai įkalinimo įstaigose vyksta ir net iki baudžiamųjų bylų“, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Statys Šedbaras.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad šalys gali riboti politines nuteistųjų teises, bet taikomos priemonės turi būti proporcingos, objektyvios ir pagrįstos. Kalinių globos draugijos pirmininkas sako, kad jie nepalaikytų draudimo balsuoti asmenims, nuteistiems terminuota laisvės atėmimo bausme, tačiau pritartų, jei toks draudimas būtų taikomas kaliniams, kalintiems iki gyvos galvos. Tokių Lietuvoje šiuo metu yra 120.  

„Yra beprasmis dalykas duoti jiems teisę balsuoti, kadangi per visą Lietuvos nepriklausomybės laiką nė vienas kalinys, nuteistas iki gyvos galvos, neišėjo į laisvę. Ta teisė balsavimo yra beprasmiškai jiems suteikta ir, be abejo, reikėtų kažką daryti. Bet yra tam tikros procedūros ir aš asmeniškai nelabai tikiu, kad bus tuo klausimu kas nors padaryta“, – sako Kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.

Skeptiškas ir parlamentaras S. Šedbaras, Esą Konstitucijos keitimas yra ilgas procesas. Be to, net ir pakeitus pagrindinį šalies dokumentą reikėtų įstatymu numatyti, kokie kaliniai negali balsuoti. Tektų atsižvelgti į nusikaltimo sunkumą, įvertinti, kokia vidutinė Lietuvoje bausmės trukmė, remtis kitų šalių praktika. Tačiau diskusijos šiuo klausimu, pasak parlamentaro, galėtų vykti, nes dabar, matant statistiką, panašu, kad kaliniams rinkimai – tarsi papildoma pramoga. 

„Viena vertus, gal kažkas paragina, paskatina, vėlgi nežinia kokiu būdu, o, kita vertus, gal tai yra kažkoks daug turimo laiko paįvairinimas. Bet ar tikrai tai yra tikroji valia, kuri, na, tam tikra prasme, kad ir nedidelė, gali daryti įtaką rinkimų rezultatams“, – abejoja S. Šedbaras.

Bet ar dėl to verta keisti Konstituciją? Vienas jos kūrėjų tuo abejoja. Pasak jo, pagrindinio šalies dokumento stabilumas yra didelė vertybė, nes tai leidžia prognozuoti socialinę, ekonominę, politinę raidą, užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves.

BNS nuotr.

„Ją reikia keisti tik tada, kai Konstitucija pradeda trukdyti visuomenės raidai, kai jau nėra pritaikyta naujiems visuomenės poreikiams, iššūkiams. Tai dabar šitoje situacijoje mes turime, na, ką turime? Turime diskusiją. Bet ta diskusija neturėtų pasibaigti Konstitucijos keitimu“, – tikina V. Sinkevičius.

Taigi, nors situacija, kai nusikaltėliai turi balso teisę, kelia minčių ir verčia diskutuoti, regis, Konstitucijos stabilumas šiuo atveju – didesnė privilegija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...