captcha

Jūsų klausimas priimtas

Panevėžio ligoninės vadovo korupcijos byla: parankūs sandoriai už „dovanėles“

Penktadienį Kauno apygardos teismą pasiekė byla, kurioje Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Ivanas Dorošas bei kiti trys verslininkai kaltinami kyšininkavimu, papirkimu, dokumentų suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu, piktnaudžiavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pagal bylos, kuri sudaro net 59 tomus, medžiagą, Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas I. Dorošas, kartu su kitų įmonių direktoriais, vadovais Skirmantu Akeliu, Juozu Žilinsku ir Gyčiu Obelieniumi, susitarę už atlygį, vykdė ir dalyvavo neskaidriuose viešuosiuose pirkimuose, klastojo dokumentus, sudarinėjo fiktyvius sandorius, taip nusikalstamu būdu įgydavo ir disponuodavo turtu.

Byloje figūruoja trys Kauno ir viena Jonavos įmonė. Dvi iš jų verčiasi statybomis, viena – medicininės įrangos platinimu, dar viena – pervežimu. Vienas iš kaltinamųjų yra susijęs su dviem iš šių bendrovių.

1955 metais Ukrainoje gimęs I. Dorošas gyvena Jonavos raj. Jis anksčiau neteistas, turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs.

1972 m. gimęs S. Akelis gyvena Kauno rajone. Anksčiau nėra teistas. Jis valdo UAB „Skirgesa“ įmonę.

1958 m. gimęs J. Žilinskas valdo savo įmonę – UAB „Žiltransa“. Kaltinamasis gyvena Jonavoje, anksčiau nėra teistas. Bent jau taip tvirtina jis pats. Bylos medžiagoje nurodytas teistumas 2015 m. Teisėjas aiškinsis šią aplinkybę.

Kaune 1975 m. gimęs G. Obelienius dirba vienos Latvijos įmonės direktoriumi, augina neįgalų sūnų, mažametę dukrą. Kaltinamasis gyvena Kaune.

Išskirtinės sąlygos keturioms įmonėms

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto tyrimo duomenimis, I. Dorošas, kaip įtariama, neteisėtai sudarė išskirtines sąlygas kai kurioms bendrovėms dalyvauti Panevėžio ligoninės kardiologijos skyrių kapitalinio remonto, Likėnų reabilitacijos ligoninės biuvetės (statinio, iš kurio imamas mineralinis vanduo) remonto ir įrengimo darbų, medicinos įrangos viešųjų pirkimų konkursuose ir tuos konkursus laimėti. Pavaldiems darbuotojams buvo duodami neteisėti nurodymai.

BNS nuotr.

Konkursai vyko, kaip manoma, diskriminuojant kitus rangovus ir tiekėjus, o už laimėtus konkursus ligoninės vadovas tiesiogiai pareikalavo kyšių ir juos gavo darbais, paslaugomis, prekėmis, daiktais ir pinigais maždaug už 42 463 eurus.

Be to, atliekant biuvetės remonto darbus Likėnuose, Likėnų reabilitacijos ligoninės patalpose bendrovių darbuotojai, dirbę pagal rangos sutartį, Panevėžio ligoninės direktoriaus nurodymu gyveno ir buvo maitinami nemokamai. Skaičiuojama, kad dėl to ligoninei galėjo būti padaryta 6 670 eurų turtinė žala.

Neteisėtai įsigijo „Mercedes-Benz“

Pagal bylos medžiagą, I. Dorošas, būdamas vienos ligoninės vadovu, o kitos – vyr. gydytoju, iš S. Akelio įmonės „Skirgesa“ įsigijo kiek daugiau nei 31 000 eurų kainavusį „Mercedes-Benz“ automobilį, o sandoriui legalizuoti skirtus dokumentus sukurstė suklastoti kitą kaltinamąjį – J. Žilinską.

Istorija, pasak bylos prokurorės Dalios Markauskienės, yra tokia. 2012 m. I. Dorošas „Mercedes-Benz“ nusižiūrėjo viename Estijos automobilių salone. Kartu su S. Akeliu nuvyko jo apžiūrėti. Tuomet medicininės įrangos platinimu užsiimanti „Skirgesa“ oficialiai įsigijo šį automobilį už kiek daugiau nei 31 000 eurų, atliko visus su automobilio įregistravimu reikalingus veiksmus, tačiau realiai juo naudojosi I. Dorošas.

Galiausiai „Mercedes-Benz“ fiktyviai, suklastojus dokumentus, buvo parduotas J. Žilinsko valdomai pervežimų įmonei. „Žiltransai“ už tai mokėti nereikėjo. S. Akelis suklastotus dokumentus įtraukė į „Skirgesos“ buhalterinę apskaitą, o „Regitroje“ automobilis buvo registruotas kaip „Žiltransos“. 2013 m. automobilis buvo fiktyviai parduotas už mažesnę nei rinkoje kainą I. Dorošui. Taip buvo legalizuotas nusikalstamu būdu įsigytas turtas.

Automobilis pasitarnavo tarsi kyšis už ateityje tarp ligoninės ir „Skirgesos“ vyksiančius parankius S. Akelio įmonei sandorius – parankius sprendimus viešųjų pirkimų metu.

Vėliau su ta pačia „Skirgesa“ neteisėtai, sudarius išskirtines sąlygas tik šiai bendrovei, buvo sudaryti dar keli sandoriai: medicininių atliekų perdirbimo įrenginio, lazerio venoms gydyti ir operacinių stalų, lovų, šviestuvų įsigijimo. Sandorių vertės viršija 192 000, 27 000, 71 000 ir 154 000 eurų sumas. „Skirgesa“ buvo vienintelė, dalyvavusi viešuosiuose pirkimuose ir pateikusi pasiūlymus.

BNS nuotr.

Pastatė nuosavą namą

G. Obelienius susijęs su kitu nusikalstamu epizodu. Pagal bylos medžiagą, jis laikomas neoficialiu „DG ir co“ įmonės savininku (disponavo įmonės lėšomis), o būtent ši įmonė, kartu su „Social solutions“ ir kitomis subrangovėmis, neteisėtai laimėjo beveik milijono eurų vertės Panevėžio ligoninės kardiologijos skyriaus kapitalinio remonto viešąjį konkursą.

Taip pat, bylos duomenimis, „DG ir ko“ sudarytos sąlygos laimėti Likėnų reabilitacijos ligoninės biuvetės (statinio, iš kurio imamas mineralinis vanduo) remonto ir įrengimo darbų, medicinos įrangos viešųjų pirkimų konkursus. Nors šiame konkurse dalyvavo ir kitos bendrovės, pasak prokurorės, su jomis buvo sutarta, kad jos pasiūlytų didesnes kainas nei „DG ir ko“.

Bylos duomenimis, neskaidriai pirkta ir kita įranga Likėnų reabilitacijos ligoninei: multimedijos įrenginys ligoninei parduotas didesne nei rinkos kaina.

Už tai, kad būtent šioms įmonėms buvo sudarytos sąlygos konkursus laimėti, I. Dorošas pareikalavo kyšio – padėti jam įsirengti namus.

Kaip tik tuo metu Jonavos rajono Vingių gatvėje jis buvo pradėjęs statyti nuosavą namą. Tad ligoninės vadovui už tai statybos įmonių „DG ir co“ ir „Social Solutions“ oficialūs vadovai ir neoficialusis „DG ir co“ savininkas G. Obelienius atliko daugybę statybinių darbų ir pristatė statybinių prekių. Perduotas buvo ir „Samsung“ televizorius bei kiti daiktai.

Pasak prokurorės, I. Dorošas gavo įvairios elektros, kanalizacijos įrangos savo Jonavos rajone statomam namui, televizorių, šviestuvų už kelis tūkstančius eurų ir paslaugų tvarkant jam priklausančius sklypus. Anksčiau skelbta, jog bendra I. Dorošo gautų paslaugų ir daiktų vertė siekia 42 463 eurus.

Negana to, Panevėžio ligoninės kardiologijos skyriaus kapitalinio remonto ir Likėnų reabilitacijos ligoninės biuvetės remonto ir įrengimo darbų metu statybinių įmonių „DG ir co“ bei UAB „Modesta“ darbuotojai neteisėtai gyveno ligoninės patalpose ir pietavo valgykloje.

Pasak G. Obelieniaus advokato, jo atstovas nekaltas, su minėtomis įmonėmis niekuo nesusijęs – tik teikęs konsultacijas jų vadovams dėl medicininės įrangos.

„Jis turi Latvijoje medicininės įrangos įmonę, su statybomis niekuo nesusijęs. Tik teikęs „DG ir co“ bei „Social solutions“ įmonių vadovams konsultacijas. Kodėl tuomet yra kaltinamas? Nes tų įmonių vadovai, kai tik prasidėjo tyrimas, kreipėsi į teisėsaugą ir įvardijo G. Obelieniaus pavardę, nors jis čia niekuo dėtas. Ar pažįsta mano klientas Dorošą? Šiek tiek – taip pat teikė kažkada konsultacijas“, – tikino advokatas.

Pasak prokurorės, savo kaltę šioje byloje pripažįsta tik vienintelis J. Žilinskas. Pripažįsta tai, kad klastojo dokumentus. Oficialūs „DG ir co“ bei „Social solutions“ vadovai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Atliekant tyrimą, I. Dorošas kurį laiką buvo suimtas, vėliau devynis mėnesius buvo nušalintas nuo ligoninės vadovo pareigų.

Teismuose – dar kelios ligoninės gydytojų ir vadovų bylos

Tai ne pirma byla, kurioje teisiamas Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas. Teismuose nagrinėjami ir kitų ligoninės darbuotojų, įtariama, padaryti nusikaltimai.

Štai vienas Panevėžio ligoninės vadovų jau sulaukė teismo verdikto – Panevėžio apygardos teismas rugsėjį buvusiam Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams 69 metų Arvydui Švagždžiui už kyšininkavimą paskyrė baudą.

Šių metų vasario mėnesį Panevėžio miesto apylinkės teismas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumento suklastojimo buvusiai Panevėžio respublikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojai Violetai Smilgienei paskyrė 3 765 eurų baudą. Buvusiai Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjai Vilmai Janišienei dėl dokumento suklastojimo paskirta 3 012 eurų bauda.

Panevėžio respublikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Violeta Smilgienė neteisėtais būdais padėjo į teisėjos darbą pretendavusiai Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjai Vilmai Janišienei. Gydytoja suklastojo pažymėjimą, surašydama jame duomenis apie neva atliktus tyrimus ir teigiamus jų rezultatus, nors jokie tyrimai atlikti nebuvo.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Panevėžio apygardos prokurorai teismui perdavė ir baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo pareikšti Panevėžio ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikos vedėjui Albinui Ivonaičiui ir jo sūnui Kornelijui Ivonaičiui, vienos šeimos klinikos direktoriui.

Dvigubai permokėjo už skalbimo paslaugas

Priekaištų šiai ligoninei turėjo ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), nustačiusi, kad ligoninė dvigubai permokėjo už skalbimo paslaugas, nutraukusi sutartį su pigiau skalbti žadėjusia bendrove ir pasirinkusi brangesnį variantą.

Tarnyba nustatė, kad Panevėžio ligoninė iš bendrovės „Kagris“ skalbimo paslaugas nusipirko už 0,79 Eur/kg, kai prieš tai galiojusioje sutartyje su bendrove „Šiaulių skalbykla“ pastaroji ligoninei turėjo skalbti už 0,40 Eur/kg. VPT pateikiamais duomenimis, Respublikinė Panevėžio ligoninė skalbimo paslaugas iš „Kagrio“ pirko jau ne pirmą kartą: nuo 2004-ųjų sudarytos septynios sutartys. Įkainiai jose svyruoja nuo 0,72 Eur/kg iki 0,82 Eur/kg.

Kaip pernai spalį pranešė VPT, ligoninė sutartį su „Šiaulių skalbykla“ vienašališkai nutraukė, o kai ji dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo kreipėsi į teismą – bylą baigė taikos sutartimi, ligoninei susitarus išmokėti 5 tūkst. eurų kompensaciją už negautą pelną.

Taikos sutartimi ligoninė taip pat įsipareigojo iki metų pabaigos sumokėti skalbimo paslaugų įmonei skolą už paslaugas, per 28 tūkst. eurų, nurodoma teismo nutartyje.

Dorošas Respublikinei Panevėžio ligoninei vadovauti pradėjo 2013 metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė konkursus į ligoninių, kurių steigėja yra, vadovų postus. Iki tol I. Dorošas buvo Jonavos ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...