captcha

Jūsų klausimas priimtas

VTEK plečia tyrimą dėl G. Kėvišo

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė išplėsti tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo. Komisija taip pat aiškinsis situaciją dėl kitų teatro darbuotojų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šiuo metu jau atliekanti tyrimą dėl LNOBT vadovo VTEK nusprendė prijungti papildomą informaciją, kurią pateikė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Ministrė prašo VTEK įvertinti papildomas aplinkybes, abejodama G. Kėvišo elgesiu dėl trijų koncertų teatre, kuriuos rengė jo sūnaus įmonė. Teigiama, kad 2015-aisiais LNOBT generalinis direktorius savo įsakymu patvirtino 2015–2016 metų repertuarą, į jį buvo įtrauktas G. Kėvišo sūnaus vadovaujamos įmonės atstovaujamo Londono simfoninio orkestro koncertas.

Ministrės pateiktoje medžiagoje taip pat teigiama, kad 2015 metų gegužę pats G. Kėvišas aktyviai dalyvavo derindamas šių gastrolių detales su minėto orkestro vadovais būdamas komandiruotėje Londone. Atkreipiamas dėmesys, kad apie šioje situacijoje galimą interesų konfliktą teatro vadovas Kultūros ministerijos neinformavo.

Pranešime taip pat prašoma įvertinti G. Kėvišo veiksmus LNOBT organizuojant ir kitų atlikėjų koncertus, dėl kurių pirkimo buvo sudarytos sutartys su Lietuvoje registruota „Riverside music“ bei su Kipre registruota „Riverside music Ltd“. Pirmosios akcininkė yra G. Kėvišo žmona Rūtelė, antrosios – sūnus Martynas.

VTEK atstovai posėdyje pabrėžė, kad G. Kėvišas LNOBT tinklalapyje nurodo esąs paramos fondų, kitų organizacijų narys, tačiau to nenurodo savo interesų deklaracijoje. Ši bei kita informacija, apimanti laikotarpį nuo 2014-ųjų kovo 10-osios iki dabar, taip pat bus tikrinama.

G. Kėvišo deklaracijoje pasigendama jo nurodytų ryšių su paramos fondu „Orfėjaus lyra“ (LNOBT svetainėje skelbiama, jog G. Kėvišas yra jo valdybos narys), Tarptautine atlikėjų menų asociacija (ISPA) bei Šiaurės šalių muzikos festivaliu (Nordland Music Festival) Norvegijoje  – G. Kėvišas yra festivalio Meno tarybos narys.

VTEK taip pat nustatė, kad LNOBT 30 asmenų turi administracinius įgaliojimus, todėl pagal teisės aktus turėtų deklaruoti interesus. Tai, VTEK duomenims, įskaitant G.Kėvišą padarė tik keturi asmenys.

Komisija kol kas apsisprendė pradėti tyrimą dėl 11 teatro darbuotojų galimo interesų nedeklaravimo, tačiau žada kreiptis į LNOBT ir neatmeta galimybės išplėsti tyrimą pridedant likusius 19.

Nurodoma, kad tyrimai pradėti dėl generalinio direktoriaus pavaduotojos rinkodarai ir meno reikalams Laimos Vilimienės, Renginių organizavimo skyriaus vadovo Artūro Alensko, Viešųjų pirkimų skyriaus vadovės Zitos Lukšienės, Gamybinių dirbtuvių tarnybos vadovo Valdo Vėlyvio, Įrengimų tarnybos vadovo Dariaus Bačiaus, vyriausiojo administratoriaus bei Žiūrovų aptarnavimo tarnybos vadovo Audriaus Kundroto, Reklamos ir leidybos tarnybos vadovės Janinos Stankevičienės, Personalo skyriaus vadovės Ingos Navickienės, Meninės pastatymų tarnybos vadovo Viktoro Vyskupaičio, vyriausiosios buhalterės Sigitos Laurinkevičiūtės ir Ūkio tarnybos vadovo Alvydo Kriščiūno. Dar vienas G. Kėvišo pavaduotojas Naglis Stancikas, pasirašęs sutartis su „Riverside music Ltd“, interesus yra deklaravęs.

Jei bus nustatyti pažeidimai, minimi darbuotojai negalės metus būti skatinami, jiems gali būti taikoma ir drausminė atsakomybė: pastaba, papeikimas, netgi atleidimas iš darbo. G. Kėvišui kultūros ministrė jau yra skyrusi pastabą – jei VTEK pripažintų G. Kėvišą pažeidus įstatymus, jam taip pat grėstų dar viena nuobauda. Šiuo metu vykdomas ir LNOBT auditas – jo rezultatai, įvertinus ir kitus tyrimus, gali turėti įtakos G. Kėvišo likimui pareigose.

VTEK prieš tris savaites jau yra pradėjusi tyrimą dėl G. Kėvišo galimo interesų supainiojimo. Tuomet į komisiją kreipėsi Seimo „valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys. Pranešime politikas rėmėsi BNS informacija, kad teatro vadovas 2015-ųjų birželį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl paramos 2016–2017 metais LNOBT planuojamiems koncertams, tarp jų buvo ir du jo sūnaus įmonės organizuoti pasirodymai. Vienam koncertui gauta 30 tūkst. eurų parama.

Savo ruožtu ministerija kovo pabaigoje ėmėsi aiškintis, ar LNOBT vadovas galėjo padaryti darbo drausmės pažeidimą gaudamas pajamas iš savo kitos veiklos. Komisija savo išvadas turi pateikti ne vėliau kaip per mėnesį. Jau anksčiau dėl etikos G. Kėvišą trauktis raginusi L. Ruokytė-Jonsson pažymėjo, jog jam skyrė tik pastabą, nes teisiškai teatre viskas sutvarkyta gerai. Tris 390 tūkst. eurų sutartis 2016-aisiais su sūnaus įmone pasirašė ne pats G. Kėvišas, o jo pavaduotojas Naglis Stancikas.

Ministrės bei šalies vadovų trauktis raginamas G. Kėvišas tvirtina įstatymų nepažeidęs, savo nusišalinimą derinęs su VTEK, tuometinės Kultūros ministerijos vadovais. Išaiškinimą, kad interesų konfliktas G. Kėvišui nekyla, tuomet pateikė buvęs komisijos vadovas Romas Valentukevičius.

Prokurorai 2015-aisiais atnaujino ir šiuo metu vykdo tyrimą dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos darbų skaidrumo. Iš viso darbams buvo skirta apie 22 mln. eurų, panaudota 15 mln. eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...