captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teisėja po pareiškimų turėjo pasitraukti iš pareigų

Nemalonumų dėl nepagarbaus elgesio su teismo darbuotojais bei netinkamo bendravimo su teisme nagrinėjamų bylų dalyviais sulaukusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Bieliauskienė nutarė trauktis iš pareigų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Civilines bylas septynerius metus nagrinėjanti 50 metų teisėja antradienį prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė prašymą atleisti iš pareigų savo noru.

Neabejojama, kad tokį sprendimą teisėja priėmė dėl galimai gresiančių nemalonumų – praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė, kuri taip pat yra Teisėjų tarybos narė, kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK), siūlydama S. Bieliauskienei iškelti drausmės bylą.

Teikime teismo vadovė nurodė, kad S. Bieliauskienės esą nekorektiškas elgesys su teismo personalu sąlygoja su ja dirbančių darbuotojų nuolatinę kaitą.

„Dėl etikos taisyklių pažeidimų teismo personalas – tiek teismo posėdžių sekretorės, tiek teisėjo padėjėjai atsisako dirbti su teisėja, teisėjos nekorektiškas elgesys sąlygoja nuolatinę su ja dirbančio personalo kaitą“, – nurodė L. Braždienė.

Pasak jos, pastaraisiais metais ne vieną kartą buvo keistas su teisėja dirbantis personalas, teismo administracija sistemingai siekė išsiaiškinti problemas, ieškojo jų sprendimo būdų, deja, jų rasti nepavyko.

„Vienintelė to priežastis – teisėjos ydingas supratimas apie teisėjo darbinę veiklą, statusą, savo asmeniui suteikiant svarbą ir nevertinant bei menkinant kitus darbuotojus, kaip įvardija pati teisėja, „ją aptarnaujantį personalą“, – nurodė didžiausio Lietuvos teismo vadovė. – Susidarius konfliktinei situacijai bei siekiant išvengti bet kokių ne darbinių susitikimų su kartu dirbančia teisėjo padėjėja bei teismo posėdžių sekretore, teisėja, administracijai pasiūlius ir jai sutikus, buvo perkelta į izoliuotą kabinetą, jos nagrinėjamos bylos paliktos kitame, personalo kabinete, kadangi teisėjos kabinetas dažnai būdavo užrakintas ir teismo posėdžių sekretorė negalėdavo paimti bylų.“

Deja, ir atskiri kabinetai neišsprendė konfliktiškų teisėjos ir personalo santykių.

„Nuolat keičiant teismo posėdžių sekretores, priežastys buvo tos pačios: teisėjos nekorektiškas elgesys, konfliktinės situacijos, teisėjo darbinių funkcijų perkėlimas ant teismo personalo pečių“, – pažymima L. Braždienės teikime.

Anot jos, S. Bieliauskienė teismo vadovybei išreiškė reikalavimą, jog jai skiriamas posėdžių sekretorius būtų įgijęs teisinį išsilavinimą, kadangi „šis aptarnaujantis personalas“ privalo pasakyti teisėjai, kokius procesinius veiksmus reikėtų atlikti.

„Nors teisėjai ne kartą buvo aiškinta, kad visus procesinius sprendimus priima teisėjas, o teismo posėdžių sekretorės ir teisėjo padėjėjai atlieka teisėjo pavedimus, deja, teisėja supranta priešingai, pavaduojančiai teismo posėdžių sekretorei paklausus, kaip elgtis su grąžintais neįteiktais procesiniais dokumentais, teigiama „man nerūpi, daryk kaip nori, gali nieko nedaryti“, teismo posėdžio sekretorei perkeliama pareiga pasakyti, kokį procesinį sprendimą priimti“, – nurodė teismo vadovė.

Jos teigimu, dėl nuolatinės emocinės įtampos teismo personalas atsisako dirbti su teisėja. Savo tarnybiniuose pranešimuose darbuotojai nurodė, kad teisėja juos žemina ir įžeidinėja, o viena iš darbo savo noru išėjusi posėdžių sekretorė prisipažino, kad „šis darbo laikas buvo labai sunkus emociškai, nes nuolat tvyrojo įtampa, labai dažnai teisėja tiesiog nekalbėdavo arba reikšdavo nepagrįstas pretenzijas“.

Kai kurie teismo darbuotojai esą prisipažino, kad teisėjos darbo procesą įtakodavo teisėjos nuotaikų kaita. „Darbuotojai dirbdavo įtampoje, kiekvieną rytą laukdami, kokios nuotaikos teisėja ateis į darbą“, – po pokalbių su teismo darbuotojais nurodė L. Braždienė.

Viena teisėjo padėjėja, teisme dirbanti dešimt metų, teismo vadovybei nurodė, kad per visą savo darbo laiką dar nebuvo susidūrusi su tokiu nekorektišku, nepagarbiu ir neadekvačiu elgesiu. „Ne vieno pokalbio metu teisėja išdidžiai pabrėždavo, kad ji yra teisėja, padėjėją žemino, menkino, išvadino tokiais žodžiais kaip „žalia“, „dub dubom“ ir kt.“, – teigiama teikime iškelti drausmės bylą.

Šiame teikime nurodoma ir daugiau įžeidinėjimų, kuriuos girdėjo teismo darbuotojų – jos buvo vadinamos „baltomis varnomis“, joms siūlyta „prikąsti liežuvį“, „pasukti propelerį“ ir t. t.

„Teisėja darbinėje veikloje nesielgia korektiškai, mandagiai ir garbingai, priešingai, menkina kitus asmenis ir toks S. Bieliauskienės elgesys negali būti pateisintas jokiais pasiaiškinimais“, – L. Braždienė įsitikinusi, kad toks elgesys turi būti pripažintas akivaizdžiu teisėjo vardo pažeminimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovybė S. Bieliauskienei turi pretenzijų ir dėl tiesioginio teisėjos darbo – buvo perklausyti atsitiktinai pasirinkti garso įrašai, daryti teismo posėdžių metu. Viename jų buvo užfiksuota, kaip teisėja pradėjo bylos nagrinėjimą, tačiau net nebuvo susipažinusi su medžiaga ir susierzinusiu tonu bendravo su vienos iš šalių atstovu. O kai šis paprašė iškviesti svarbius liudytojus, teisėja nurodė, kad „teismas nėra pageidavimų pildymas“.

Dar kitoje byloje ji po proceso dalyvių kalbų pareiškė, kad „buvo daug kalbama, bet iš esmės nieko naudingo ginčui išspręsti“, „teismas neišgirdo to, kas jam reikalinga“.

Dėl bendravimo su proceso dalyviais S. Bieliauskienė problemų turėjo ir prieš ketverius metus, kai etikos sargai jai skyrė pastabą. Tada buvo konstatuota, kad, pirmininkaudama parengiamajam teismo posėdžiui, teisėja be pateisinamos priežasties nesilaikė elementarios procesinio įstatymo nustatytos teismo posėdžio vedimo tvarkos ir tokiu būdu suvaržė dalyvaujančių byloje asmenų teises.

Pasak L. Braždienės, teisėja S. Bieliauskienė buvo informuota, kad teismo vadovybė kreipėsi į TEDK ir inicijuoja drausmės bylos iškėlimą. „Tačiau kol kas nėra išspręstas teikimo priėmimo klausimas, be to, situacija gali keistis, nes šiandien gautas S. Bieliauskienės prašymas atleisti iš pareigų savo noru“, – pažymėjo ji.

L. Braždienės teigimu, kai kurie teismo darbuotojai nesiskundė S. Bieliauskienės darbu ir su ja vienoje komandoje išdirbo daugiau nei vienerius metus.

Kaip vertina siūlymą iškelti drausmės bylą bei kodėl traukiasi iš pareigų, teisėja S. Bieliauskienė į DELFI klausimus nepanoro atsakyti – per savo padėjėją perdavė, kad kalbės „kitą dieną“, tačiau kada, nenurodė.

Klausimas dėl teisėjos atleidimo iš pareigų Teisėjų taryboje greičiausiai turėtų būti svarstomas balandžio pabaigoje, žinoma, jeigu prezidentė pasirašys dekretą, kuriuo siūlys S. Bieliauskienę atleisti iš darbo teisme.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...