captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Laurinkus: nėra jokių ženklų, kad karas iš Ukrainos persimestų į Baltijos šalis

„Šiuo metu vyksta du karai. Pusiau pasaulinis – karas Sirijoje, kuriame dalyvauja daug valstybių, ir Ukrainoje. Ar pastarasis galėtų persimesti arčiau mūsų? Tokių duomenų neturiu ir ženklų neįžvelgiu. Bet gal mano žiūronai per silpni?“ – vertindamas Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovų pastebėjimus, kad Rusijai pasiruošti karui prieš Baltijos šalis pakaktų 24–48 valandų, svarstė buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Apie tai, kad Rusija gali per 24–48 valandas pasiruošti karui prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, pirmadienį Seime po VSD vadovo Dariaus Jauniškio ir kitų specialiųjų tarnybų metinio pranešimo kalbėjo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Signalas yra tas, kad NATO ir Lietuva turi būti pasiruošusios konfliktui per 24–48 valandas, tai signalas tiek NATO planuotojams, tiek mums. Kalbant apie „Zapad“ [Rusijos karinės pratybos, planuojamos Karaliaučiaus srityje šių metų rugsėjį – LRT.lt], reikia pažymėti ir sąjungininkų karių buvimą čia, jų pačių įsipareigojimą, kad jie yra visiškai integruoti į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Lietuvos kariuomenė ir pasiruošę sąjungininkai – jau čia“, – teigė ministras.

Grėsmėmis iš Rusijos gąsdinama nepagrįstai?

Pastaruoju metu beveik kasdien girdima, kad Rusijos grėsmė Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims bei jų kaimynėms vis didėja.

Negana to, neseniai buvo paskelbta, esą buvęs JAV viceprezidentas ir gynybos sekretorius Dickas Cheney, viešėdamas Indijoje, paskelbė žinąs apie kažkokį Rusijos planą prieš Lietuvą, o galbūt ir – kitas Baltijos šalis.

„Aš kelis kartus perskaičiau tą D. Cheney kalbą, pasakytą Indijoje. Joje jis neužsimena apie jokį Rusijos planą prieš Lietuvą, o tik kalbėjo apie grėsmes ir savo matymus. Lietuviai išsivertė tai, kaip kalbas apie „kažkokį planą“. Be to, D. Cheney, būdamas garbingas žmogus, Indijoje pabrėžė, kad jau nebedirba jokiame valdžios poste, neturi su pastarojo meto kariniais konfliktais pasaulyje susijusios slaptos informacijos, todėl pateikia tik savo politologines įžvalgas. O jas siejo su pastebėjimais, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kažkada apgailestavo dėl SSRS žlugimo. Štai ir viskas“, – kalbėjo M. Laurinkus, vertindamas galimų grėsmių Lietuvai prognozes.

Buvęs VSD vadovas taip pat teigė ne kartą pastebėjęs, kad V. Putinas kritiškai vertino SSRS politinę sistemą. Gal net kritiškiau nei kai kurie politikos apžvalgininkai. M. Laurinkus sako manąs, kad Rusijos vadovui labiau imponuoja carinės Rusijos valdymo sistema ir tradicijos.

„Bet ne V. Putino pažiūros mums dabar labiausiai rūpi. Tai, kad karas iš Ukrainos galėtų persimesti pas mus, nematau ženklų ir, žinoma, neturiu informacijos. Jei tokiomis žiniomis disponuoja Krašto apsaugos ministerija arba VSD, tai šios institucijos turėtų nedelsiant apie tai pranešti“, – įsitikinęs M. Laurinkus.

Nuo karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos pradžios jis teigia priskaičiavęs Lietuvos spaudoje daugiau nei du šimtus publikacijų, kuriose kalbėta ir apie grėsmes Lietuvai.

Tačiau, M. Laurinkaus įsitikinimu, didžiausią grėsmę šiuo metu kelia ne karas Ukrainoje, o vis labiau kaistantys santykiai tarp Rusijos ir JAV: „Įtampa didelė, informaciniai ir kibernetiniai karai vyksta. Situacija – tikrai labai rimta.“

Lietuva galėtų pasimokyti iš Izraelio

Buvęs Seimo pirmininkas, generalinis prokuroras bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas atkreipė dėmesį, kad jau tradicinėse savo ataskaitose VSD ir žvalgybos tarnybos įvertina galimas ar esamas grėsmes Lietuvai, tačiau tos ataskaitos nereiškia, jog gali prasidėti karas: „Mes tiesiog esame įspėjami, iš kur – realiausios grėsmės. Kadangi šiuo metu šalia Lietuvos itin didelė Rusijos ginkluotųjų pajėgų koncentracija ir planuojamos plataus masto pratybos, todėl ir paskaičiuota, kad Rusijai pakaktų 24 valandų realiems kariniams veiksmams pasiruošti. Juk Sirijoje Rusijos desantininkai ir aviacija atsirado per kelias valandas.“

Prisimindamas darbą NSGK vadovo pareigose, A. Paulauskas teigė, kad, kaip realiausia grėsmė Lietuvai, visada buvo įvardijama Rusija, tačiau tokios įžvalgos dar nereiškia galimos karo pradžios.

Jis taip pat teigė nemanąs, kad Rusijos prezidentas V. Putinas planuotų karą prieš NATO. Toks sprendimas, A. Paulausko manymu, reikštų tik pralaimėjimą.

„Kažin ar V. Putinas pritartų tokiai avantiūrai. Ukraina juk nėra NATO narė, todėl jis ten – drąsesnis. O mums reikėtų imti pavyzdį iš Izraelio. Karas šioje šalyje vyksta praktiškai nuolatos, bet žmonės dirba, kuria ir gyvena visavertį gyvenimą“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Išeitis – gyventi ramiai

Mėgautis ramiu gyvenimu patarė ir buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Taip, Karaliaučiaus srityje Rusija sukoncentravo didžiules karines pajėgas. Baltarusija irgi nesnaudžia ir demonstruoja savo, kaip sąjungininkės, ryšius su Rusija. Todėl mums iš tikrųjų reikėtų būti budriems, bet įvardintos galimos grėsmės dar nereiškia, kad prasidės karas“, – tvirtino G. Kirkilas.

Ir jis, ir M. Laurinkus planuojamas Rusijos karines pratybas visai šalia Lietuvos „Zapad“ kol kas vertina kaip  normalų reiškinį, pastebėdami, kad jų metu NATO gali pareikalauti padidinti savo stebėtojų skaičių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close