captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kibernetinis saugumas: ar veiksmų imsimės tik po savo „bronzinio kario“?

Pastaraisiais metais kibernetinis saugumas tapo viena labiausiai aptariamų temų ne tik IT profesionalų, bet ir politikų, kariškių, diplomatų bei žurnalistų gretose. Jei netolimoje praeityje kibernetinės grėsmės buvo išimtinai siejamos su pavieniais nusikaltėliais ar negausiomis jų grupelėmis, šiandien diskusijos netyla apie didžiųjų valstybių rengiamas kibernetines atakas ar net visuotinio kibernetinio karo galimybę, rašoma „Turing Society“ pranešime spaudai. 
BNS
BNS

Regione kibernetinio saugumo svarba ypač išaugo Rusijai pradėjus įgyvendinti vadinamąją „hibridinio karo“ doktriną – informacinio, politinio ir karinio sabotažo derinį, skirtą nuosekliai destabilizuoti Kremliaus režimui nepalankias valstybes. Kaip hibridinio karo instrumentas, kibernetinis puolimas pirmą kartą išmėgintas ne kur kitur, o kaimyninėje Estijoje. 2007 m. Estijos vyriausybei nusprendus iš Talino centro į kapines perkelti sovietinės kariuomenės karių palaikus ir vadinamąjį „bronzinį karį“ – sovietinių laikų monumentą Antrajame pasauliniame kare žuvusiems SSRS kariams – Kremliaus finansuojamos tėvynainių organizacijos įžiebė masinius Estijos rusakalbių neramumus Talino gatvėse.

Šie įvykiai buvo lydimi ne tik diplomatinių akibrokštų, kaip antai Estijos ambasados darbuotojų persekiojimo Maskvoje, tačiau ir plataus masto DDoS atakų, kuriam laikui sustabdžiusių Estijos valstybinių institucijų, bankų, partijų ir kitų organizacijų tinklapius bei tarnybines stotis. 2007-ųjų atakos iš esmės pakeitė Estijos požiūrį į šalies nacionalinį saugumą, kurio svarbiu dėmeniu nuo tol pradėta laikyti ir kibernetinė sritis. Skaudžios pamokos nenuėjo perniek – po 2007-ųjų atakų Estija priėmė vieną pažangiausių pasaulyje kibernetinio saugumo strategijų, atnaujino teisės aktus, įsteigė Kibernetinio saugumo lygą, NATO kibernetinio saugumo kompetencijų centrą ir net įvedė kibernetinio saugumo pagrindus vidurinėse mokyklose.

Pirmą kartą Estijoje išmėgintas sistemingas kibernetinis puolimas tapo neatsiejamu Maskvos įrankiu darant įtaką politiniams ir kariniams procesams postsovietinėje erdvėje: Rusijos-Gruzijos karo metu, aneksuojant Krymą, kurstant karo liepsnas Rytų Ukrainoje ir net bandant paveikti JAV prezidento rinkimų rezultatus. Kaip savo saugumu susirūpinusi NATO paribio šalis ir kaip vieną pažangiausių IT infrastruktūrų pasaulyje valdanti valstybė, Lietuva taip pat neliko šių pokyčių nuošalyje. 

Pastarąjį dešimtmetį mūsų šalies bankai, žiniasklaida, valstybės institucijos, kariuomenė ir eiliniai piliečiai tapo tiek atskirų nusikaltėlių, tiek ir nedraugiškų valstybių kibernetinių operacijų taikiniais. Nors daugelį įvykdytų atakų galima laikyti nedidelio masto provokacijomis ir bandymais išmėginti Lietuvos pasirengimo lygį, kibernetinio saugumo ekspertai tikina, kad didieji išmėginimai – dar tik ateityje.

Šiandien nuo konvencinių karinių pajėgų gintis sparčiai besiruošianti Lietuva dar tik pradeda kalbėti apie kibernetinių grėsmių keliamus pavojus. Ar esame tinkamai pasirengę reaguoti į XXI a. iššūkius valstybės ir asmeniniam saugumui?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...