captcha

Jūsų klausimas priimtas

VSD sulaukė kritikos dėl pastabų apie „išskirtines teises“ Lietuvos lenkams

Kai kurie politikos ekspertai sako, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) nepagrįstai įsitraukė į politines diskusijas, kai perspėjo dėl „išskirtinių teisių“ suteikimo Lietuvos lenkams.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pirmadienį dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbtame grėsmių vertinime teigiama, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse.“

Anot žvalgybos, šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis, Rusijos diplomatų išsakomos pastabos, esą Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sakė manantis, kad VSD padarė didelę klaidą.

„Manau, kad tai yra visiškas nesusipratimas. Tautinių mažumų klausimas yra politikų klausimas, o ne saugumo klausimas. Tik Rytų ir Vidurio Europoje tautinių mažumų klausimas yra sugrėsmintas. Vien dėl to, kad lenkams būtų suteikiamos tam tikros teisės, nereiškia, kad jas reikia suteikti rusams. Jei Maskva spaustų, būtų galima atsisakyti“, – BNS sakė K. Girnius.

„Tos pastabos apie lenkus netinka saugumui, jos labiau atspindi ksenofobiško vidutinio lygio apžvalgininko pastabas“, – pridūrė jis.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto sakė, kad VSD peržengė savo kompetencijos ribas.

„VSD paskubėjo ir pamiršo, kad jie yra tik „rentgenologai“. Politinius sprendimus priima ir įgyvendina – taip pat tautinių mažumų politikos srityje – Seimas ir vyriausybė. Tos dvi institucijos atlieka „gydytojų“ vaidmenį, o ne VSD“, – pridūrė jis.

Anot A. Pukšto, Lietuvos politika lenkų tautinės mažumos atžvilgiu per pastaruosius 10–15 metų kartais primena judėjimą tamsiame kambaryje, Lietuvos institucijose nėra aiškios strategijos ir taktikos, nors paskutiniu metu būta teigiamų iniciatyvų iš premjero Sauliaus Skvernelio ir buvusio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus įkurtos Gegužės 3-iosios grupės Seime.

„Gaila, kad ataskaitos kai kuriais punktais reikia suabejoti kaip tik tuo metu, kai premjeras Saulius Skvernelis sėkmingai vysto dialogą tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje lenkų tautinės mažumos klausimais. Taip pat Seime veikianti Gegužės 3 d. parlamentinė grupė nuosekliai eina geru keliu“, – sakė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...