captcha

Jūsų klausimas priimtas

Farmacininkai: vaistai turi būti pardavinėjami tik vaistinėse

Farmacininkai ir vaistų platintojai sunerimę dėl siūlymo leisti nereceptinius vaistus pardavinėti ir ne vaistinėse. Jų teigimu, vaistai turi būti parduodami tik tam licencijas turinčiose vaistinėse, o politikais tokiais sprendimais vaikosi reitingų.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Farmacininkai ir vaistų platintojai sunerimę dėl siūlymo leisti nereceptinius vaistus pardavinėti ir ne vaistinėse. Jų teigimu, vaistai turi būti parduodami tik tam licencijas turinčiose vaistinėse, o politikais tokiais sprendimais vaikosi reitingų.

Farmacininkų nepasitenkinimą sukėlė Seime pradėtos svarstyti Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio pateiktos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti nereceptinius vaistinius preparatus parduoti gyventojams ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose.

Siūloma nustatyti, kad ši veikla nebūtų licencijuojama. Sveikatos apsaugos ministras tvirtintų nereceptinių vaistinių preparatų, kuriais gali būti prekiaujama kitose mažmeninės prekybos vietose, sąrašą, nustatytų šių vaistinių preparatų pardavimo mažmeninės prekybos vietose sąlygas, saugojimo ir apskaitos tvarką.

Įstatymą taip pat siūloma papildyti nuostata, kad asmenys, parduodantys nereceptinius vaistinius preparatus gyventojams kitose mažmeninės prekybos vietose, šių vaistinių preparatų gali įsigyti iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, ar vaistinių.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų chemijos katedros profesoriaus prof. habil.dr. Eduardo Tarasevičiaus, tokiu siekiu dalis politikų nutarė pasireklamuoti, tarp vaistinių, kurioms privalu turėti licencijas, ir mažmeninės prekybos vietų susidarys nevienodos veiklos sąlygos.

„Vieni prekiaudami tais pačiais produktais turės dirbti pagal licencijas, kiti – nelicencijuojami. Taigi vyks diskriminacija“, – per spaudos konferenciją sakė E. Tarasevičius.

Jo teigimu, taip pat reikės iš naujo sudaryti nereceptinių vaistų sąrašus, kurie nuolat pasipildo vis naujais pavadinimais, ir klaidingai manoma, jog nereceptiniai vaistai nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Farmacininkas kėlė klausimą, kad šis siūlomas liberalizuotas vaistų pardavimas galėjo būti užsakytas.

E. Tarasevičius pateikė skaičius, pagal kuriuos Danijoje vienai vaistinei tenka 15 tūkst. gyventojų. Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia 2 tūkst. 200 gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 1 vaistinei tenkantys apie 3 tūkst. gyventojų.

„Lietuvoje puikiai išvystytas vaistinių tinklas, todėl sprendimas leisti pardavinėti vaistus ant kiekvieno kampo būtų mažų mažiausiai nelogiškas“, – sakė LSMU profesorius.

Be to, kaip rodo Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdys, šalyje dėl diagnozės „vaistaligė“ į ligonines kiekvienais metais paguldoma 1,5 mln. amerikiečių.

Europos vaistų agentūros (EMEA) ekspertas prof. dr. Romaldas Mačiulaitis atkreipė dėmesį, kad vyrauja klaidinga nuomonė, jog nereceptiniai vaistai nekelia tiesioginio ar netiesioginio pavojaus, priėmus įstatymą, bus susiduriama su prieinamumo problema, nes informaciją apie vaistą teiks ne profesionalas, abejojama, kaip bus vykdoma įstaigų, kur parduodami vaistai, kontrolė.

„Tas verslo planas yra labai vienpusiškas, žiūrint į tai, ką mes gausime, bet neskaičiuojant, kiek tai kainuos“, – įsitikinęs R. Mačiulaitis.

Farmacininkė Rima Losinskaja sakė mananti, kad toks įstatymas, koks siūlomas, iš viso negalėtų įsigalioti.

„Nemanau, kad Seimo nariai galėtų balsuoti už tokią pataisą ar naują įstatymą, nes savaime aišku, kad vaistai turi būti vaistinėje, kad vaistų atsekamumas turi būti, ir jis privalomas visame pasaulyje – nuo gamintojo iki paciento. Nemanau, kad vaistai gali būt kažkokiose įmonėse, kur nėra reglamentuota jų laikymo tvarka, nėra specialisto, baigusio medicinos mokslų universitetą, tiksliai žino, kokios dozės gali būti naudojamos. Vaistas žmogui turi patekti tik iš vaistininko rankų. Taip yra visame pasaulyje“, – teigė R. Losinskaja.

Numatoma, kad farmacininkų nerimą sukėlusios pataisos įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d. Iki to laiko sveikatos apsaugos ministras priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...