captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kandidatų į LSDP vadovus atsakymai: kas nustebino politologus

Socialdemokratų partijos pirmininko posto siekiantys kandidatai ryškina savo pozicijas ir dėsto savo požiūrį korupcijos, santykių su Rusija, švietimo ir kitais klausimais. LRT.lt kalbintų politologų požiūriu, kol kas geriausiai pasirodė Mindaugas Sinkevičius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, socialdemokratai skelbia kandidatų atsakymus į užduotus klausimus. Šios partijos puslapyje skelbiami atsakymai į klausimus apie tai, kurios partijos negali būti LSDP koalicijos partnerėmis; ko LSDP nepadarė ir ką galėtų padaryti dėl socialinės atskirties ir pajamų nelygybės; kodėl LSDP prarado didžiuosius miestus; kaip bendrauti ir bendradarbiauti su Rusija; kaip sumažinti korupciją ir kt.

Dėl LSDP pirmininko posto varžosi Andrius Palionis, Gintautas Paluckas, M. Sinkevičius, Artūras Skardžius ir Mantas Varaška.

„M. Sinkevičius noriai dalijasi mintimis, G. Paluckas truputį tingi“

Politologo Vladimiro Laučiaus teigimu, vieša paslaptis, kad LSDP pirmininko rinkimų favoritais laikomi ūkio ministras M. Sinkevičius ir Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. Kitų kandidatų dalyvavimas, pasak politologo, turbūt yra veikiau simbolinis – turi įvykti stebuklas, kad vienas iš jų laimėtų.

„Tai, kaip du minėti kandidatai atsako į rinkiminius klausimus partijos interneto svetainėje, verčia daryti išvadą, kad G. Paluckas atsakinėti truputį tingi, o M. Sinkevičius kaip tik noriai dalijasi mintimis“, – įvertino V. Laučius.


G. Paluckas, BNS nuotr.

Panašius pastebėjimus išsakė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Algis Krupavičius. Jo teigimu, G. Paluckas komentuoja trumpai, net telegrafiškai ir kaip tik dėl to esą kartais paviršutiniškai.

„Jo atsakymai itin politiškai korektiški, bet daugiau konformistine prasme. M. Sinkevičius stengiasi atsakyti detaliau ir išsamiau, tad jo atsakymai dažniau yra geriau ir labiau argumentuoti.

Pavyzdžiui, dėl mokslo metų ilginimo ir pirmokų amžiaus ankstinimo jis pabrėžia PISA tyrimų vertinimus, Estijos patirtį ir galiausiai kaip sprendimo ašį iškelia mokytojų motyvavimą ir jų darbo kokybę. Vienas M. Sinkevičiaus akcentų yra sugrįžimas prie tradicinių socialdemokratinių vertybių, bet jis mato ir gilesnę socialdemokratijos tapatybės krizę XXI amžiaus pradžioje ir ne tik Lietuvoje“, – komentavo A. Krupavičius.

Vis dėlto, kaip teigia Vilniaus universiteto politologė Lidija Šabajevaitė, devynių klausimų kol kas neužtenka aiškiam vaizdui apie kandidatus susidaryti. Be to, politologės manymu, svarbus klausimas ir dėl emigracijos, kuris neaptariamas.

„Pasigendu klausimo apie emigraciją, o jį siečiau ir su verslo moralumu. Žinoma, šis žodis čia nelabai tinka, nes verslas – nemoralus. Tačiau kai darbdaviai nusukinėja atlyginimus ir darbo sąlygos – neypatingos, iš darbdavių sulaukiama daugybės priekaištų, tai suprantama, žmonės renkasi kelią svetur. Taigi reikia pažiūrėti, kaip kandidatai žiūri į emigraciją.

Be to, ne visi iš penkių pretendentų kalba ir apie progresinius mokesčius, o socialdemokratai turėtų tai daryti. Dabartinė vyriausybė šneka apie mokesčių reformą, bet taip ir neaišku, kokia ji. Tam pagaliau reikėtų ryžtis“, – LRT.lt kalbėjo L. Šabajevaitė.


L. Šabajevaitė, BNS nuotr.

Apie santykius su Rusija vieni nenori kalbėti, kiti – stebina

Politologas V. Laučius pastebi, kad į klausimą apie santykius su Rusija G. Paluckas apskritai nieko neatsako, o įdomiausiai šiuo klausimu svarsto A. Palionis ir A. Skardžius. „Tuo metu M. Varaška, švelniai tariant, stebina. Štai ką jis sako apie Lietuvos narystę NATO: „NATO narystė mus savaime įtraukia į priešpriešą su Rusija“. Reikia turėti arba per daug fantazijos, arba per mažai išminties, kad manytum, jog priešpriešą su Rusija „savaime“ kuria Lietuvos narystė NATO, o ne Kremliaus veiksmai“, – komentavo V. Laučius.

Politologei L. Šabajevaitei labiausiai kliūva, kad G. Paluckas į šį klausimą neatsakė: „Tuščia, jokio pasisakymo. Kandidatas turi turėti pagrįstą nuomonę visais klausimais. Neįsivaizduoju, kodėl jis taip atsakinėja į klausimus. Gal dėl to, kad sugebėjo prasibrauti į viešąją erdvę, yra matomas Vilniaus vicemeras. Tuo metu, pavyzdžiui, apie A. Palionį girdima mažai, jo atsakymai išsamesni.“

V. Laučiaus teigimu, įdomu tai, kad beveik visi kandidatai, tarp jų ir G. Paluckas, yra ramiai santūrūs LGBT bendruomenės teisių klausimu ir nepučia iš jo politinio burbulo. „Čia netikėtai nustebina A. Skardžius, staiga nusprendęs, kad „LSDP turi prisiimti lyderystę kovojant su homofobijos apraiškomis“. Ir kodėl būtent A. Skardžiui prireikė šitokios lyderystės? Iškart įsivaizduoju jį bokso ringe su Petru Gražuliu“, – kalbėjo V. Laučius. 


A. Skardžius, BNS nuotr.

Pasak A. Krupavičiaus, apie LGBT tiek M. Sinkevičius, tiek G. Paluckas svarstė aptakiai – kalbėjo apie nediskriminavimą, švietimą. „M. Sinkevičius – kiek atviresnis, nes palaikytų buvusias Juro Poželos registruotas Civilinio kodekso pataisas dėl partnerystės“, – pridūrė A. Krupavičius.

Analizuodamas kandidatų į LSDP vadovus atsakymus, V. Laučius atkreipia dėmesį, jog M. Sinkevičius įdomiau ir išsamiau už kitus kandidatus aptarė LSDP nesėkmių didžiuosiuose miestuose priežastis: „Sunku nesutikti su jo įžvalgomis. Gerų įžvalgų pateikė ir kiti kandidatai, išskyrus A. Palionį, kurio nuomone, dėl visko kaltas jaunimas ir tai, kad ne visi suprato, koks šaunus vyras – vertinant skaičiais – yra A. Palionis“.

„Dėl LSDP ir didžiųjų miestų, panašu, kad G. Paluckas neturi jokio konkretesnio sprendimo, o paguodos žodžiai apie vidurinę klasę pridėtinės vertės nesukuria, kai M. Sinkevičius gana detaliai svarsto galimus žingsnius. Tarp jų pirmiausia – kaip kreiptis ir patraukti rinkėjus, papildyti partijos narių gretas miestuose, o galiausiai nurodo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pavyzdį, kuri nebūdama miesto partija sugebėjo rasti paramą miestuose 2016 m. rinkimuose. Tad M. Sinkevičius bent žino, iš ko galima pasimokyti“, – kalbėjo A. Krupavičius.

A. Krupavičius: M. Sinkevičius – mažesnė „katė maiše“

Tuo metu apie LSDP koalicijų partneres, pasak VDU politologo, G. Paluckas atsako tiksliau, nes jo siūlomas pasirinkimas partijai yra koalicija su LVŽS arba opozicija. „M. Sinkevičius atmeta koalicijos galimybę su TS-LKD, bet kitų galimų koalicinių dėlionių nesvarsto“, – dėstė A. Krupavičius.

Politologo V. Laučiaus teigimu, G. Paluckas, kalbėdamas apie galimas koalicijas, pagrįstai pastebi, kad LSDP turi tik du pasirinkimus: arba su „valstiečiais“, arba – opozicija.

„Jis griežtai atmeta galimybę jungtis su Darbo partija arba „Tvarka ir teisingumu“. Tuo metu M. Sinkevičiaus ir A. Skardžiaus nuomonės kardinaliai išsiskyrė dėl konservatorių. M. Sinkevičius teigia, kad konservatorių ideologija yra visiškai priešinga socialdemokratijai. Tuo metu  A. Skardžius tvirtina, kad LSDP kairiosioms nuostatoms būtent konservatoriai esą labai artimi. Tiesa yra kažkur per vidurį tarp šių dviejų požiūrių“, – komentavo V. Laučius.

A. Krupavičiaus vertinimu, abiejų realiausių kandidatų į LSDP pirmininkus politinėms platformoms trūksta aiškumo ir konkretumo, „bet M. Sinkevičius, vertinant pagal atsakymus į aktualiausius šių dienų politikos klausimus, socialdemokratams yra mažesnė „katė maiše“.


M. Sinkevičius, BNS nuotr.

Savo ruožtu politologė L. Šabajevaitė, vertindama visų kandidatų atsakymus, po 5 balus skirtų M. Sinkevičiui ir A. Palioniui. „Jų atsakymai yra kur kas labiau apgalvoti ir programiniai, o G. Paluckas į kai kuriuos klausimus nieko neatsako. Jis pralaimi pagal visus 9 klausimus“, – LRT.lt kalbėjo L. Šabajevaitė.

Tiesioginis LSDP narių balsavimas už iškeltus kandidatus partijos skyriuose vyks balandžio 6–8 dienomis, o rezultatai bus paskelbti balandžio 10-ąją. Antrasis rinkimų turas – balsavimas už du daugiausia balsų surinkusius kandidatus – numatytas balandžio 28–29 d.

Kas taps naujuoju LSDP vadovu, turėtų paaiškėti gegužės 2-ąją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...