captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Bastys: VSD pareigūnai klausė, ar sutikčiau tikrintis poligrafu

Parlamentaras Mindaugas Bastys tvirtina, kad neigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada dėl jo galimybės dirbti su slapta informacija – subjektyvi, o jo ryšiai su Rusijos energetikos kompanijos interesams atstovaujančiais asmenimis nebuvo nuolatiniai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Penktadienį jo ryšius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) paaiškinimus pateikęs M. Bastys taip pat teigė, kad per naujausią patikrinimą VSD pareigūnai klausė, ar sutiktų pasitikrinti poligrafu, ir jis atsakė, jog tam neprieštarautų.

Seimas prieš porą savaičių opozicijos iniciatyva pavedė NSGK atlikti tyrimą, ar VSD medžiagoje nurodyti M. Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu nekelia grėsmės šalies saugumui.

Tikrintis sutiko, patikrintas nebuvo

Liudydamas komisijai M. Bastys sakė leidimo dirbti su slapta informacija prašęs dukart: 2006 metais dirbdamas vyriausybėje ir 2017 metais pradėjęs eiti Seimo vicepirmininko pareigas. Pirmą kartą leidimą dirbti su slapta informacija jis buvo gavęs, o būtent per patikrinimą šiemet ir išgirdęs siūlymą tikrintis melo detektoriumi.

„Kada atsakiau į esminį klausimą VSD pareigūnams, kurie su manimi kalbėjosi, kada jie klausė, ar aš sutikčiau praeiti poligrafo patikrinimą, aš atsakiau, kad taip, kad aš galiu dirbti su visiškai slapta informacija“, – per komiteto posėdį sakė M. Bastys.

„Kada buvo patikslinimai 2017 metais, kai aš patikslinau atsakymus, kurie buvo anketoje. Patys pareigūnai klausė, ar aš sutikčiau pasitikrinti poligrafu, aš atsakiau, sutikčiau“, – kalbėjo parlamentaras.

Vėliau žurnalistams atsakydamas į klausimus M. Bastys patvirtino, kad apie galimą patikrinimą poligrafu jo tik teirautasi, tikrintas jis nebuvo: „Aš sutikau, patikrintas nebuvau“.

Komiteto posėdyje kalbėdamas apie VSD išvadas dėl galimybės dirbti su visiškai slapta informacija M. Bastys sakė, kad jos „yra grynai subjektyvios, nes mano ryšys ar bendravimas visų pirma nėra nuolatinis, o visų antra – būtent su tais asmenimis, kurie čia įvardyti, jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai“.

„Su tomis išvadomis aš nesutinku ir tai yra grynai subjektyvus vertinimas“, – pabrėžė Seimo narys.

M. Bastys leidimą dirbti su slapta informacija buvo gavęs 2006 metais, kai dirbo tuometinio premjero Gedimino Kirkilo patarėju. Komiteto posėdyje politikas sakė neprisimenantis, ar leidimo dirbti su slapta informacija reikalavo jo pareigos, sakė tik pradėjęs dirbti premjero komandoje užpildęs atitinkamą anketą.

M. Bastys taip pat tvirtino, kad niekada anksčiau iki pastarojo patikrinimo 2017 metais VSD pareigūnai jo neperspėjo dėl šių ryšių. Jis teigė per tą laikotarpį su žvalgybos pareigūnais nebendravęs, nebent pats to nežinodamas, su pareigas einančiais departamento vadovais irgi nebuvo susitikęs, tik daug anksčiau su buvusiu VSD vadovu Mečiu Laurinkumi.

Po pokalbio su VSD skambino J. Kostinas

Per šiemetinį patikrinimą, kai leidimo dirbti su slapta informacija paprašė pradėjęs eiti Seimo vicepirmininko pareigas, M. Bastys sakė keliskart susitikęs su VSD pareigūnais.

„Buvo du telefoniniai pokalbiai, du susitikimai su pareigūnais ir trečias susitikimas su VSD direktoriumi Dariumi Jauniškiu“, – pasakojo M. Bastys. Būtent per pokalbį su VSD vadovu M. Bastys sakė išgirdęs perspėjimą dėl bendravimo su medžiagoje minimais asmenimis.

Po šio pokalbio M. Bastys teigė su šiais asmenimis nebesusitikęs, tik sulaukęs vieno Jevgenijaus Kostino skambučio. Anot Seimo nario, J. Kostinas norėjo jį supažindinti su „JAV asmeniu, dirbusiu Obamos administracijoje, kuris domisi kibernetinio saugumo klausimais“, tačiau šis susitikimas neįvyko.

Žurnalistų klausiamas, kaip susipažino su J. Kostinu, M. Bastys tvirtino, kad tai tikriausiai įvyko 2001 metais per partijos bičiulius, konkrečiai įvardijo Valeriją Brazienę.

„Tai yra natūralu, akademinės visuomenės žmogus, Lietuvos Respublikos pilietis, kodėl aš negalėčiau susitikti, bendrauti dalykiškai, diskutuoti?“ – apie bendravimą su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu J. Kostinu kalbėjo M. Bastys.

Seimo narys tvirtino, kad J. Kostinas jam „taip tiesiogiai nebuvo įvardijęs, kad jis atstovauja „Rosatom“, tačiau būtent su atomine energetika susiję klausimai aptarinėti M. Basčio suorganizuotame susitikime su tuometiniu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu.

Žinojo, kad P. Vojeika dirbo KGB

Liudydamas komiteto posėdyje M.Bastys tvirtino niekada negavęs jokios finansinės paramos nei sau, nei rinkimų kampanijoms iš medžiagoje minėtų asmenų, nors sakė, jog hipotetiškai šis klausimas buvo aptartas su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

„Galiu visiškai ramiai pareikšti – tikrai nesu gavęs jokio atlygio, mano principinė nuostata nepažeisti įstatymų, ir šitoj vietoj aš esu visiškai ramus“, – tikino parlamentaras.

Apie kalbas dėl galimos paramos su P. Vojeika parlamentaras sakė, kad „yra du skirtingi dalykai, paklausti, kas būtų, jeigu būtų, ir tiesiogiai prašyti“. M. Bastys pripažino, kad vieno pokalbio su P. Vojeika metu šis pasakė dirbęs KGB, tačiau nematęs to kliūtimi bendrauti toliau.

„Mano požiūris į visus Lietuvos piliečius, kurie nedaro nusikaltimų, yra lojalūs valstybei, aš negaliu vertinti jų dėl praeities, čia mano principinė nuostata, kad negalima teisti žmonių už praeitį, jei nėra padarę nusikaltimų“, – kalbėjo M. Bastys.

G. Grina: čia galioja kaltumo prezumpcija

Komitetui penktadienį liudijęs buvęs VSD vadovas Gediminas Grina žurnalistams sakė negalintis pasakyti, ar jo darbo metu VSD domėjosi M. Basčio aplinka.

„Šito aš jums nekomentuosiu, nes tai įslaptinta veikla“, – teigė G. Grina ir patvirtino, kad jo vadovavimo departamentui laikotarpiu 2010–2015 metais M. Bastys leidimo dirbti su slapta informacija nesikreipė.

Paprašytas įvertinti, ar, jo manymu, Seimo nario ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, buvęs VSD vadovas sakė, kad šiuo klausimu galioja kaltumo prezumpcija.

„Ryšiai yra pakankamai subjektyvus dalykas, bet šitame žanre galioja kaltumo prezumpcija, priešingai nei nekaltumo prezumpcija prokuratūroje. Konstitucinis Teismas svarstė klausimą, kokie reikalavimai leidimų išdavimui, ir reikalas buvo atsakytas labai paprastai – išduodant leidimus darbui su slapta informacija negali būti jokių rizikų. Jei už tai atsakinga institucija sako, kad mes negalime suvaldyti rizikų, leidimo nėra. Taškas“, – kalbėjo G. Grina.

Taip pat buvęs žvalgybos vadovas tvirtino, kad Lietuvoje klausimas dėl galimų įtakų politikams labai hiperbolizuojamas, o jam kaip buvusiam pareigūnui tai yra „visiška kasdienybė“.

„Apie visų valstybių parlamentarus sukasi visi žmonėms, kuriems reikia suktis. Lietuva čia ne išimtis“, – sakė G. Grina.

BNS nuotr.

M. Bastys bus kviečiamas antrą kartą

NSGK vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas žurnalistams sakė negalintis vertinti M. Basčio liudijimų, nes taip pareikštų išankstinę nuomonę ir tai taptų pagrindu nušalinti jį nuo tyrimo. Tuo pačiu V. Bakas patvirtino, kad parlamentaras bus kviečiamas dar mažiausiai kartą, nes per komiteto darbotvarkėje numatytą laiką pavyko užduoti vos trečdalį parlamentarui suformuluotų klausimų.

„Mums kaip komitetui labai svarbu atlikti Seimo pavestą užduotį, nes akivaizdu, kad Rusijos bendrovės, pati Rusija turi interesų, visais laikais turėjo, įeiti į mūsų strategiškai svarbius sektorius, dėl to mes taip jautriai reaguojame, nes tai susiję su mūsų gyvybiniais nacionalinais interesais. Tai yra energetikos sektorius, informacinių technologijų, bankinis, žiniasklaidos sektoriai“, – žurnalistams sakė V. Bakas.

Jis taip pat pažymėjo, kad M. Bastys liudydamas neneigė jokių VSD medžiagoje išdėstytų faktų: „Šiandien negaliu pasakyti, kad nors vienas iš tų faktų buvo kažkaip paneigtas“.

„Mūsų laukia dar didelis darbas, tai tik antras žmogus, kurį kvietėme į apklausą ir nebaigėme apklausos, tai tik trečdalis darbo, kurį pavyko padaryti, kalbant apie poną M. Bastį. Kai apklausime ir kitus asmenis, turėsime bendrą vaizdą“, – kalbėjo V. Bakas.

NSGK vadovas taip pat pakartojo, kad VSD medžiagoje minimi asmenys į parlamentą kviečiami nebus, nes visa reikalinga informacija apie juos pateikta VSD informacijoje.

„Jokio pagrindo kviesti žmones, kurie yra ne tyrimo subjektai, o tyrimo objektai, nėra, tikrai į parlamentą mes jų neplanuojame kviesti“, – pabrėžė komiteto vadovas.

Konservatorių atstovas Arvydas Anušauskas tvirtino, kad M. Basčio pozicija, jog nenutuokęs apie minimų asmenų ryšius atstovavimą Rusijos interesams, nenumanęs apie tokių ryšių keliamą grėsmę, yra „patogi“.

„Įspūdis toks, kad tuose santykiuose jis nematė ir nemato nieko ypatingo. Aš – matau. Vis dėlto tai, kai klausiame žmogaus, ar jis bent turi elementarią informaciją apie kitos šalies žmones, kurie dirba kitos šalies struktūrose, kurios labai stipriai infiltruotos buvusių specialiųjų tarnybų darbuotojų, jie atstovauja kitų šalių interesams, atsakymai stebina“, – žurnalistas sakė A. Anušauskas.

„Tas „nežinojimas“, mano galva, yra kabutėse, nes kai tu pasakai, kad nežinai, tave tarsi atpalaiduoja nuo atsakomybės. Kai nežinai, esi lyg ir nepakaltinamas, gali daryti, ką nori. Bet čia klaidinga išvada, tai ir rodo komisijos sudarymas“, – kalbėjo A. Anušauskas.

VSD: M. Basčio ryšiai daro jį pažeidžiamu

Minimą medžiagą VSD parengė vertindamas tuo metu Seimo vicepirmininko pareigas ėjusio M. Basčio prašymą leisti dirbti su visiškai slapta informacija. Patikrinimą atlikęs VSD laikosi pozicijos, kad minimi ryšiai daro M. Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.

Gavęs šią medžiagą, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino M. Bastį atsistatydinti. Palikęs Seimo vadovybę, M. Bastys taip pat suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje.

Valdantieji jam inicijavo apkaltos procesą, tačiau specialioji komisija sustabdė tyrimą, kol išvadas pateiks NSGK. Laikinosios komisijos teisėmis parlamentinį tyrimą atliekantis NSGK jį turi baigti iki balandžio 14 dienos. Tuo metu komisija, turinti įvertinti, ar dėl VSD pateiktos medžiagos yra pagrindas M. Basčiui pradėti apkaltą, tyrimą turi baigti iki gegužės 1 dienos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...