captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas Seime laimės mūšį dėl miškų valdymo pertvarkos?

Kaip pastebi Seimo senbuviai, nuo 2004 m. kiekvienos kadencijos Seimas savo darbą pradeda nuo Miškų įstatymo pataisų. Ir kiekvieną kartą dėl jų parlamentarai stoja į mūšį – vieni būna už tai, kad miškų valdymą reikėtų pertvarkyti, kiti – palikti dar nuo nepriklausomybės atkūrimo veikiančias 42 urėdijas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Dabartinėje valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje taip pat nėra sutarimo, ar reikia ir kaip pertvarkyti miškų valdymą. Valdantieji „valstiečiai“ laiko kone savo garbės reikalu panaikinti dabartines urėdijas, nors Miškų įstatymo pataisos nenumatytos nei koalicijos su socialdemokratais sutartyje, nei vyriausybės programoje. Balandžio pradžioje Miškų įstatymo pataisos bus svarstomos antrą kartą.

Kaip LRT.lt sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstiečių“ atstovė Rima Baškienė, valdančiosios koalicijos sutartyje nėra numatyti su miškų pertvarka ar kitomis sritimis susijusių įstatymų projektai. Joje apibrėžti tik bendrieji valdymo principai ir kaip partijos pasidalija valdžios postus.      

Atskirosios nuomonės, kurių, kaip buvo planuota prieš koalicinės sutarties pasirašymą, galėtų laikytis „valstiečiai“ ir socialdemokratai, numatytos šeimos politikos ir vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis klausimais. Šios atskirosios nuomonės surašytos priede prie koalicinės sutarties. Apie miškų pertvarką, pasak R. Baškienės, tame priede nekalbama.

Panašiai, bendraudamas su LRT.lt, kalbėjo ir socialdemokratas Juozas Olekas, pastaruoju metu daug bendraujantis su miškininkų bendruomene ir urėdais: „Nei vyriausybės programoje, nei koalicinėje sutartyje miškų pertvarka nenumatyta“.

Vyriausybė planuoja įgyvendinti darnią miškų politiką

„Miškai (...) yra valstybės ir tautos turtas su formaliąja nuosavybės įvairove. Dėl šių priežasčių atskiri visuomenės sluoksniai skirtingai mato miškų vertę ir naudojimo tikslingumą. Lietuvos miškų ūkio daugiafunkciškumas istoriškai buvo sėkmingos ir darnios miškininkystės pavyzdys daugeliui šalių. Deja, pastaruoju metu ryškėja tendencija mišką vertinti tik kaip medienos išteklių, pamirštant kitas miško funkcijas: rekreacinę, buveinių, miško gėrybių. Todėl sieksime sprendimo suderinant ekonominius interesus, teisę į nuosavybę ir gamtosauginius, kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus“, – nurodyta Sauliaus Skvernelio vyriausybės programoje.

Joje įsipareigota nuosekliai vykdyti tvarią ir subalansuotą miškų ūkio politiką, vienodą dėmesį, skiriant ekologinių, ekonominių ir socialinių miškų funkcijų užtikrinimui ir suderinamumui, o „miškus vertinti kaip valstybės turtą ir išteklių, kuris privalo būti nuolat gausinamas ir racionaliai naudojamas“. 

Ministrų kabineto programoje taip pat minima, kad bus tobulinama miškininkystę ir miškotvarką reglamentuojanti teisinė bazė: „Svarbiausiais darbais šioje srityje laikome miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos institucinės struktūros, funkcijų ir apimties, ekonominio bei aplinkosauginio veiklos reguliavimo peržiūrą, administracinės naštos mažinimą, aiškų atskirų įstaigų kompetencijos ribų apibrėžimą, dubliuojančių funkcijų ir veiklų miškų sistemoje panaikinimą, miškų politikos, aplinkosauginių ir gamybinių funkcijų atskyrimą (...). Sieksime išsaugoti ir skatinti kurti darbo vietas miškininkystėje ir medienos pramonėje (...). Sieksime, kad valstybinės reikšmės miškai būtų naudojami tik tiek, kiek yra reikalinga vietinei medienos pramonei. Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo ir apimties svarus žodis turi tekti savivaldybėms ir bendruomenėms, kurių gyvenamojoje aplinkoje yra konkretūs miškai (...)“.

Apie tai, kad miškų valdymą planuojama pertvarkyti taip, kad atsirastų viena valstybinė įmonė su 25 jai pavaldžiais padaliniais vietoj dabar Miškų įstatyme numatytų 42 urėdijų, vyriausybės programoje neužsimenama. 

Ministras savo nuomonės nekeičia

Kai prieš kelias savaites Seime aplinkos ministras K. Navickas bandė pristatyti Miškų įstatymo pataisas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir „žaliųjų“ atstovas Linas Balsys jį nutraukė, reikalaudami padaryti pertrauką. Taip ir atsitiko, tačiau įstatymo pakeitimai Seime buvo užregistruoti.

„Per tą laiką niekas nepasikeitė ir tebesilaikau nuostatos, kad turėtų būti įkurta viena valstybės įmonė, kuri valdytų miškus. Kiek ji turės padalinių, nustatys Aplinkos ministerija. Buvo pažadėta, kad bus 25 padaliniai. To pažado ir laikysiuosi“, – sakė LRT.lt K. Navickas. 

Ministras patikino, kad miškų reformos reikia imtis pirmiausia dėl to, kad būtų užtikrinti Lietuvos visuomenės poreikiai, o ne kad būtų atleidžiami iš darbo miškų ūkyje dirbantys žmonės.

K. Navickas, BNS nuotr.

Miškininkų ir urėdų priekaištus, esą reforma pareikalaus iš darbo atleisti ne 400, kaip buvo skelbta anksčiau, o galbūt net kelis tūkstančius miškuose ir juos aptarnaujančiose įmonėse dirbančių žmonių, K. Navickas laiko nepagrįstais: „Esame dabartinės miškų valdymo sistemos įkaitai. Jei jie (miškininkai ir urėdai – LRT.lt) žino, kaip galima būtų iš darbo atleisti daugiau žmonių, tai mes jų pasiūlymais mielai pasinaudotume. Kita vertus, reformos reikia ne tam, kad iš darbo būtų atleista 400 žmonių, o tam, kad trys milijonai Lietuvos gyventojų iš miškų gautų didesnę pridėtinę vertę“.

Ministras tvirtino, kad, įsteigus valstybinę įmonę, kuri valdytų visą šalies miškų ūkį, pelnas kiekvienais metais būtų 13 mln. eurų didesnis.

Socialdemokratai teiks pasiūlymus

Valdančiajai daugumai priklausantys socialdemokratai nepalaikė Seime K. Navicko teikiamų Miškų įstatymo pataisų. Jas užregistruoti pavyko dėl opozicijoje esančių konservatorių balsų.

J. Olekas planuoja pateikti dar ir savas pataisas, kuriose būtų numatyta, kad 25 atsirasiantys miškus valdančios valstybinės įmonės padaliniai turėtų juridinio asmens statusą, kad bent porą dešimtmečių turėtų apibrėžtus plotus ir medžių kirtimo apimtis ir kad regionuose būtų išlaikytos miškuose dirbančių žmonių darbo vietos.

„Medienos tvarkymas ir pardavimas galėtų būti centralizuoti. Ar tokie ir kiti pasiūlymai bus įtraukti į Miškų įstatymo pataisas, dar spręs ir Seimo komitetai, kuriuose diskusijos apie tai šiuo metu ir vyksta“, – kalbėjo J. Olekas.

Jis prisiminė, kad ir ankstesnių Seimo kadencijų metu būta siūlymų įsteigti vieną valstybinę įmonę, kuriai būtų patikėtas šalies miškų valdymas.

„To siekė kai kurios stambios Lietuvos medžio perdirbimo įmonės. Jas palaikė ir švedų kompanija „Ikea“.  Jos aiškindavo, esą, atsiradus vienai valstybės įmonei, galima būtų įsigyti medienos mažesnėmis kainomis. Planus sukurti vieną įmonę palaiko prezidentė Dalia Grybauskaitę. Tokios pozicijos ji laikėsi ir dirbant praėjusios kadencijos Seimui“, – teigė J. Olekas. 

Įstatymo pataisos – žabangai kvailiams?  

„Jeigu bus įkurta valstybinė įmonė, valdanti visus miškus, jokių jai pavaldžių 25 padalinių nebus. Toks pažadas – žabangai kvailiams. Juk tie padaliniai pagal dabartinį vyriausybės planą neturės nei teisių, nei galių. Tiesiog bus elementarūs skyreliai“, – įsitikinęs buvęs ilgametis Seimo Aplinkos komiteto vadovas Algimantas Salamakinas.

Jis tvirtino turįs žinių, kad vyriausybė, siekdama miškų valdymą patikėti vienai valstybinei įmonei, vadovaujasi kaimynų latvių pavyzdžiu, kur miškus taip pat valdo viena įmonė: „Todėl Latvijoje ir pelnai iš miškų ūkio sumažėjo, ir daugiau nei trys tūkstančiai žmonių neteko darbo. Dabar latvių miškus valdo vadinamasis 20-ies privačių įmonių klubas, kuris kiek nori medienos pasilieka sau, kiek nori – parduoda užsieniečiams. Lietuvoje po pertvarkos, ko gero, miškus valdytų 4-rių klubas, o darbo neteks keli tūkstančiai, bet ne 400 žmonių, kaip dabar žadama.“

A.Salamakinui antrino ir R. Žemaitaitis. Jis įsitikinęs, kad Miškų įstatymo pataisas kai kurie valdantieji „valstiečiai“ ir vyriausybė skuba priimti tam, kad nebūtų didesnio pasipriešinimo Seime: „Viskas daroma be jokių diskusijų, buldozerio principu. Kai Seime buvo suorganizuota speciali konferencija apie Miškų reformą, ministras K. Navickas nesiteikė joje dalyvauti, nors buvo Seime. Esu tikras, kad darbo miškuose, atsiradus vienai juos valdančiai įmonei, netektų apie 1300 žmonių“

Nenormalu, kad veikia 42 urėdijos? 

Seimo kuluaruose jau seniai kalbama, kad tarp tų verslininkų, kurie pritaria, kad šalies miškus valdytų viena valstybinė įmonė, yra ir įmonės „Grigeo Grigiškės“ vadovas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas Gintautas Pangonis. Jis to ir neslėpė.

„Mūsų įmonė medienos naudoja nelabai daug. Tačiau visur kalbu kaip asociacijos vadovas. Mes, kaip pramoninkai, sveikinsime valstybės sprendimus, efektyvinant miškų ūkio valdymą. Nenormalu, kad dabar miškuose veikia 42 urėdijos ir tai net įrašyta įstatyme“, – bendraudamas su LRT.lt, teigė G. Pangonis.

Jis pritarė ministro K. Navicko nuomonei, kad miškų valdymas ir medienos įsigijimas turėtų būti efektyvesni. Pasak verslininko, ir jis pats, ir jo kolegos norėtų, kad mediena Lietuvoje visiems būtų parduodama vienodomis sąlygomis: „Jei Latvijoje ir Estijoje mediena parduodama tik toms įmonėms, kurios veikia tose šalyse, tai Lietuvoje yra tokia tvarka, kad medienos gali įsigyti tie, kas per medienos pardavimo aukcionus pasiūlo bent centu didesnę kainą. Tuomet parduota mediena važiuoja per Lietuvos sieną, o vietinės įmonės stovi be darbo“.

G. Pangonis, BNS nuotr.

G. Pangonis tvirtino, kad lietuviai medienos negali įsigyti nei Lenkijoje, nei Latvijoje, nei Estijoje, nes šiose šalyse apie 80 proc. medienos parduodama tik ten savo veiklą vystančioms įmonėms. Baltarusijoje, anot G. Pangonio, medieną pirkti per brangu dėl ten galiojančios muitų sistemos. Pasak verslininko, Lietuvoje mediena, priklausomai nuo rūšies, 5–15 proc. brangesnės, nei kaimyninėse šalyse.

„Kaip tvarkyti ir valdyti miškus, ne verslininkų ir pramoninkų, o – valstybės reikalas. Todėl nereikia mumis nieko gąsdinti“, – atkirto kritikams G. Pangonis.

Paklaustas, ar šiuo metu šalies medienos perdirbimo įmonėms nepakanka tos medienos, kurią įsigyja Lietuvoje, jis pateikė pavyzdį, kaip buvo priverstas uždaryti lentpjūvę, kurioje dirbo apie 130 žmonių dėl to, kad nuolatos stigo žaliavos, nes medienos pardavimo aukcionuose pralaimėdavo konkurentams vos vienu litu.

Kai nepavyksta medienos įsigyti iš valstybės, G. Pangonio valdoma įmonė jos užsienyje neieško. Perka iš privačių Lietuvos miškų.

Ne reforma planuoja, o griovimą?

Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas teigė, kad miškininkai ir urėdai – ne prieš reformas. Bet jis apgailestavo, kad iki šiol vyriausybė nepateikė apskaičiavimo ir informacijos, kas miškų ir juose dirbančių žmonių lauks po reformų.

„Tvirtinama, kad reforma bus vykdoma dėl regionų ir jų žmonių, tačiau tai netiesa, nes jau šiandien akivaizdu, kad darbo gali netekti apie 3000 žmonių. Dar neabejotinai bankrutuotų apie 4000 miško darbų rangovų. Apskritai planuojama miškų reformą paliestų apie 13 tūkst. žmonių, kuriems, matyt, reikėtų įteikti bilietą iš Lietuvos į vieną pusę“, – neslėpė nusivylimo S. Lazauskas.

Jis taip pat teigė įžvelgiąs, kad, įsteigus vieną valstybės įmonę miškams valdyti, nebūtų apseita be politikų įsikišimo: „Pagal šiuo metu numatytas įstatymo pataisas kažkokia partija siūlys aplinkos ministrą, šis sudarys įmonę valdančią valdybą, o pastaroji išsirinks vadovą. Taip kažkoks politinis būrelis valdytų milijardų eurų vertės Lietuvos miškų ūkį. Tokia tvarka aiškiai prieštarautų Europos Sąjungos nuostatoms, kad įmonių valdymas turi būti depolitizuotas“.  

S. Lazauskas apgailestavo, kad ministras K. Navickas, paskelbęs reformą, esą neapsilankė nė vienoje urėdijoje ir nepaaiškino, kas laukia miško darbuotojų ir pačių miškų. Ministras urėdui atsakė, kad, jeigu važinėtų po visas urėdijas, tai reformai įvykdyti nepakaktų ir ketverių metų vyriausybės kadencijos. Jam esą pakakę dalyvauti neseniai vykusiame miškininkų suvažiavime ir ministerijoje susitikti su urėdais. 

„Jei reformą ministras numatė dėl miškų ir žmonių, tai ji nieko gero jiems neduos. O jei dėl pinigų, tai mes tikrai galime pasakyti, kur ir kaip jų gauti. Šiandien Lietuvoje yra rezervuota daugiau kaip 200 hektarų nenaudojamų miškų, yra nemažai perbrendusių miškų. O mes, urėdijų darbuotojai, nuo nepriklausomybės atkūrimo esame sukaupę 217 mln. kubinių metrų medienos. Apskritai visoje Lietuvoje yra sukaupta daugiau nei 500 mln. kubinių metrų medienos. Be to, Lietuvoje viename hektare yra 60 kubinių metrų medienos daugiau nei Latvijoje. Todėl mūsų miškuose šiuo metu sukaupta labai daug pinigų“, – tvirtino S. Lazauskas.

Jis teigė, kad vyriausybės siūlomai miškų reformai nepritaria ir miškininkai, ir mokslininkai. S. Lazauskas patvirtino politiniuose kuluaruose girdimas kalbas, kad, jeigu nebus atsižvelgta į žmonių, kurių veikla ir darbas susiję su miškais, nuomonę, gali kilti piketai ar net streikai.

Stigo informacijos ir bendravimo

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas, „valstiečių“ atstovas Kęstutis Mažeika sutiko, kad, pristatant miškų reformą, stigo informacijos ir bendravimo.

Jis teigė, kad šiuo metu dėl Miškų įstatymo pataisų  ir miškų reformos yra gauta nemažai Seimo narių pastabų ir klausimų, į kuriuos laukiama Aplinkos ministerijos atsakymų.

„Daugiausia klausimų gavome dėl medienos pardavimų ir įsigijimų. Vieni skundžiasi, kad smulkieji medienos perdirbėjai negali jos įsigyti, kiti – kad esą visus pardavimus kontroliuoja keli stambūs verslininkai. Bet labiausiai aistras dėl reformos kelia žmonių baimė prarasti darbą“, – pastebėjo K. Mažeika.

Jo vadovaujamas komitetas kaip pagrindinis pateikiant Miškų įstatymo pataisas posėdžiaus kitą savaitę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...