captcha

Jūsų klausimas priimtas

Medikė: sergant šia liga, mirti galima net suvalgius obuolį ar morką

20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausia nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas produktas, gali baigtis net mirtimi, rašoma pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Verta atkreipti dėmesį į mitybą

„Šienligė – tai augalų žiedadulkių sukelta alerginė liga, kuria paprastai suserga 5–45 metų amžiaus žmonės. Jos simptomai gali progresuoti, komplikuotis bronchine astma ir išlikti visą gyvenimą. Ši liga gali būti paveldima – jei šeimoje abu tėvai yra alergiški, 80 procentų tikimybė, kad ja sirgs ir jų atžalos. Sergančių šienlige nedžiugina ir miesto oro užterštumo problema, nes dėl intensyvios automobilių pramonės mieste didėjantis smogas sulaiko žiedadulkes ir taip gyventojų įkvėptame ore atsiranda daugiau alergijas sukeliančių dalelių. Dėl šios priežasties prognozuojama, kad 2025 metais šia liga sirgs kas antras europietis“, – sako gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė Violeta Kvedarienė.

Pagal tai, kurių augalų alergenai sukelia ligą, galima susirgti pavasario, vasaros, pavasario–vasaros arba vėlyvos vasaros–rudens polinoze. Pavasario šienligę sukelia medžių žiedadulkių alergenai, vasaros – varpinių žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenai, pavasario–vasaros – medžių, varpinių žolių, vasaros pabaigos – piktžolių alergenai. Medikai pastebi, kad dėl šios problemos dažniausiai į juos kreipiasi nė 30 metų neturintys pacientai, kuriems trūksta žinių ne tik apie ligos gydymą, bet ir apie tai, kokios galimos komplikacijos, nesilaikant tam tikrų mitybos reikalavimų.

Pasak alergologės, sergantys šienlige gali turėti maisto alergijai būdingų požymių – nuo obuolių, morkų, salierų, riešutų valgymo jiems atsiranda burnos ir gleivinių niežulys, gleivinės tinimas, taip pat gali prasidėti spazminiai pilvo skausmai ar net anafilaksinis šokas.

Gydytoja pabrėžia – dėl alerginės kilmės gleivinių paburkimo galimos labai rimtos komplikacijos, tad simptomus vertinti reikėtų labai rimtai: „Dėl suvalgyto obuolio ar morkos ir patinusios gerklės vystosi gerklų edema (tinimas) ir žmogus gali uždusti, dėl suvalgytų riešutų gali įvykti anafilaksijos reakcija ir, nukritus kraujospūdžiui, žmogus gali numirti. Šių reakcijų sunkumas priklauso nuo to, kokiai žiedadulkės alergeno baltymo daliai žmogus yra alergiškas. Būtent dėl šios priežasties reikia išsitirti alergeno rūšį ir imtis gydymo bei profilaktikos priemonių.“

Ką tokiu atveju rekomenduoja medikai?

Alerginis rinitas pasižymi tuo, kad žmogui pablogėja uoslė, pagausėja išskyrų iš nosies kiekis, kamuoja nosies užburkimas, dėl kurio itin pasunkėja kvėpavimas, taip pat vargina ir nosies niežėjimas ar dažnas serijinis (iki 5–10 kartų) čiaudulys. Net 95 proc. atvejų alerginis rinitas diagnozuojamas kartu su alerginiu akių uždegimu – konjunktyvitu.

Pastarojo simptomai – akių perštėjimas, paraudimas, traiškanojimas, vokų patinimas, vaikams – ausų uždegimai. Apie pusė šienlige sergančiųjų, progresuojant ligai, turi dusulio priepuolius, t. y. bronchinės astmos simptomų. Pasak alergologės dr. V. Kvedarienės, minėtų simptomų gerokai sumažėtų, jeigu alergiški žmonės pradėtų gydytis iš karto, atsiradus žiedadulkių pasklidimo laikui, o rudenį, pasibaigus žydėjimo sezonui, atvyktų tirtis ir gydytis pačių alergenų ekstraktu – imunoterapija.

Alergenų specifinės imunoterapijos gydymo metodas yra natūralus, nes gydoma tais pačiais alergenais, kuriems žmogus yra alergiškas: 5 žolių poliežuvinės imunoterapijos tabletės pagamintos iš dažniausiai alergiją sukeliančių žolių alergenų – motiejuko, šunažolės, svidrės, kvapniosios gardūnytės bei pievinės miglės. Tai labai svarbu mūsų šalies pacientams, nes Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia varpinių žolių – motiejuko ir šunažolės – alergenai (žydi pievose gegužės–liepos mėnesiais), tačiau dažnai alergiją iššaukia ir kvapnioji gardūnytė, svidrė bei pievažolė. Tai itin saugus ir moksliniais tyrimais patvirtintas metodas, kuris suteikia galimybę neinvaziniu metodu patiems pacientams gydytis namuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...