• Naujienos
  • Televizija
  • Radijas
  • Apie LRT

Lietuvoje

„Aitvaro“ karys: tikrai žinome, kodėl kovojame Afganistane

2013-04-30 / 07:42 — Mindaugas Bajarūnas, delfi.lt
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Pietų Afganistanas. Ūžiantis Kandaharo karinis oro uostas. Be perstojo gaudžia leisdamiesi ir kildami kariniai orlaiviai. Netrukus iš oro uosto pakylame sraigtasparniu „Black Hawk“, pusvalandis skrydžio – ir prieš akis Lietuvos specialiųjų operacijų eskadrono „Aitvaras“ stovykla. Mano tikslas – susitikti su vienu iš Lietuvos kariuomenės specialiųjų pajėgų kariu. Pranešta, kad kalbės eskadrono puskarininkis. Dar prieš pokalbį esu įspėjamas, jog neužduočiau karį provokuojančių klausimų, tokių kaip: „Kiek esi nukovęs talibų?“.

Atvykus į Lietuvos eskadrono stovyklą, subliūkšta stereotipinis Specialiųjų operacijų pajėgų kario įvaizdis. Tai ne agresyvus, viską pakeliui naikinantis veiksmo filmų herojus – raumenų kalnas – terminatorius. Matyti, kad specialiosiose pajėgose tarnaujantiems vyrams reikia ir intelekto, ir raumenų.

Mane pasitinka barzdotas, mandagaus, inteligentiško veido karys. Prisėdame pokalbiui. Puskarininkis, tarsi stebėdamas mane, pažvelgia įdėmiu ir romiu žvilgsniu bei iš karto pripažįsta nesąs mėgėjas kalbėti. Visgi mano „ginklas“ – kantrybė, tikslas – išpešti bent menkiausią emociją, kad ir nedidelę jo, kaip kario, patirties skeveldrą, vaizdingą mintį iš vieno karščiausio pasaulyje taškų – Afganistano Zabulo provincijos, kurioje lietuvių karių eskadronas vykdo operacijas. Puskarininkiui, tarnaujančiam Lietuvos kariuomenės specialiosiose pajėgose nuo 1999 m., misija Afganistane jau šešta.

„Mano paskirtis eskadrone – bendrauti su kariais, padėti jiems, kad nebūtų jokių kliūčių atlikti tiesioginį darbą. Kasdien klausiu, ko kariams trūksta, ar viskas gerai. Iškilusias problemas sprendžiame su eskadrono vadu“, – lakoniškai savo pareigas ir darbą apibūdina „Aitvaro“ karys.

Pasiteiravus, kuo ypatinga būna pirmoji misija, eskadrono puskarininkis patikina, kad didelio skirtumo nėra.

„Gal kažkiek daugiau jaudulio, įtampos pirmoje misijoje. Tačiau jaudulys greitai praeina. Afganistane visa galva panyri į rutiną, greitai pripranti prie naujos aplinkos, nes ritmas pakankamai intensyvus. Tačiau net ir rutinoje labai svarbu išlikti budriam, neatsipalaiduoti ir būti pasirengusiam, reikalui esant reaguoti į visas galimas grėsmes“, – sako karys.

Lietuvos eskadrono puskarininkis teigia, kad Specialiųjų operacijų pajėgų kariams būdingas šaltakraujiškumas, gebėjimas adekvačiai reaguoti į netikėtas situacijas, mokėjimas valdyti stresą. Visi specialiųjų pajėgų kariai yra praėję griežtą atranką, jų psichologija ir asmenybė nuodugniai patikrinama. Jei karys įveikia atrankos barjerą, vadinasi, jis iš principo jau tinkamas dalyvauti misijoje.

„Tačiau ne tik individualios kario savybės svarbios, tokiose misijose dar svarbiau – draugiškumas, tarpusavio supratimas ir ryšys“, – pabrėžia eskadrono „Aitvaras“ karys.

Afganistano pietuose Lietuvos specialiųjų pajėgų eskadronas vykdo ir planines operacijas, taip pat operatyviai reaguoja į naujausią žvalgybos informaciją. Greitas reagavimas vyksta per 15–20 minučių.

Priešnuodis talibų išpuoliams – „Aitvaro“ motociklai

Per maždaug dešimtmetį Afganistane vykstančius susirėmimus tarp vietos sukilėlių ir NATO sąjungininkų kovos taktika žymiai pasikeitė. Jeigu anksčiau sukilėliai dažniausiai naudodavo šaunamuosius ginklus ir nevengdavo vadinamųjų kontaktų, tai dabar jie elgiasi kitaip. Lietuvos kariai sako, kad talibai tapo daugialypėmis pajėgomis. Dabar jie privengia artimos kovos, o siekdami padaryti daugiau žalos, dažniau pasitelkia savižudžius su motociklais ir kitomis transporto priemonėmis. Taip pat itin padaugėjo užminuotų vietų. Priešiškos pajėgos visaip mėgina įvilioti karius į surengtas pasalas, skleidžia melagingą informaciją apie savo buvimo vietą ir pan. 

Tačiau Lietuvos eskadrono kariai surado vieną labai svarbų priešnuodį talibų kovotojų netikėtiems išpuoliams atremti ir pasaloms išvengti. „Aitvaro“ pradėti naudoti karo žvalgybos motociklai talibams iki šiol kelia daug rūpesčių. 

„Mūsų motociklininkai tapo labiausiai neapkenčiamu ir geidžiamiausiu talibų taikiniu. Karo žvalgybos motociklai išgelbėjo daug karių gyvybių. Mūsų mobilumas jiems kelia neapsakomą neapykantą, todėl kad motociklininkų dėka sugebame užkirsti kelią jų rengiamoms pasaloms ir užpuolimo planams. Greiti ir nenuspėjamai manevruojantys motociklininkai pastebi pasalose tykojančius sukilėlius. Jie paprastai būna priversti arba atsitraukti, arba kartais netikėtai motociklininkų užklupti talibai pakliūva į nelaisvę“, – pabrėždamas Lietuvos karių išrastą efektingą karybos konceptą Afganistane, pasakoja puskarininkis – „Tačiau priešiškos pajėgos kruopščiai vykdo analizę, nuolatos stebi mūsų veiksmus, išvykimą iš stovyklos, maršrutą, apsilankymus kaimuose. Todėl privalome būti labai lankstūs ir budrūs.

Negalime elgtis vienodai tuo pačiu metu toje pačioje vietoje. Pavyzdžiui, išvykstame dažniau iš stovyklos naktį, kad būtume mažiau pastebimi. Būtų tikriausia pražūtis, jeigu patruliuodami vienoje ar kitoje teritorijoje važiuotume tuo pačiu keliu. Jokios abejonės, tas kelias po dienos kitos būtų jau užminuotas. Negalime sau leisti daryti taktinių klaidų, nes padariniai būtų tragiški.“

Kasdienybė misijoje – stovyklos apšaudymai, sprogmenys pakelėse 

Išvengti karių žūčių padeda ir amerikiečių dovanota sunkioji technika – transporto šarvuočiai, sutrumpintai vadinami MRAP‘ais (angl. – mine resistant ambush protected). Amerikiečių statistika skelbia, kad MRAP tipo šarvuočiai padeda išsaugoti 80 procentų karių gyvybių, kai tokia transporto priemonė užvažiuoja ant improvizuoto sprogmens. Šarvuotyje kariams įrengta speciali kapsulė, o stipriai šarvuotas ir kampuočio(deimanto) formos dugnas „išskaido“ užtaiso sprogimo bangą, sumažina jos jėgą bei verčia mašiną ant šono.

Tačiau jei sprogmens galia itin didelė, tarkime, siekia gerokai virš 100 kg trotilo, karių žūtis tampa beveik neišvengiama. Po galingo sprogimo, šarvuotai mašinai keletą metrų pakilus į orą bei inertiškai verčiantis, neretai kariams lūžta kojų bei rankų kaulai arba patiriami tokie daugybiniai kūno sužalojimai, nuo kurių kartais nepavyksta išgyventi.

Kaip ir gyvenime, taip ir kare, egzistuoja sėkmės faktorius. Lietuvos karius lydi sėkmė. Puskarininkis pamena neseną atvejį, kai „Aitvaro“ kariai vyko į vieną iš arčiausiai stovyklos esančių kaimų. Prie įvažiavimo į kaimą ant pagrindinio kelio kariai pamatė sprogmens išdraskytą besimėtančią avių maiteną ir kraujo klanus.

„Per kelią ėjusi avių kaimenė detonavo sprogmenį. Jeigu dieną anksčiau būtume atvykę į kaimą, neabejotinai būtume užvažiavę ant sprogmens. Ten buvo padėta priešpėstinė mina“, – laimingai kariams pasibaigusį įvykį prisiminė „Aitvaro“ puskarininkis. 

Afganistane talibai nuolatos skleidžia propagandą kaimuose, vykdo vadinamąsias psichologines operacijas.

„Mes negalime apsigyventi kaime, o talibai kone kasdien lankosi gyvenvietėse, atvažiuoja motociklais ir siekia įbauginti žmones. Dalis kaimų mums yra draugiški ir sako, kad patys juos (talibus – aut. pastaba) sunaikintų, jei galėtų, kitos vietos bendruomenės yra sukilėlių pusėje arba laikosi neutraliteto, o tai talibams jau yra pasiekimas“, – teigė „Aitvaro“ karys.

Lietuvos kariams saugu nėra ir pačioje stovykloje, kur įsikūręs eskadronas „Aitvaras“. Priešiškos pajėgos bazę apšaudo prieštankiniais granatsvaidžiais. 

„Anksčiau vykdavo gana intensyvūs apšaudymai. Vieną dieną buvo paleistos septynios raketos, dauguma jų skriejo į valgyklos pastatą. Tai buvo dienos apšaudymų rekordas. Dabar stovykloje ramiau, nes virš mūsų teritorijos sklando „cepelinas“ (dirižablis – aut. pastaba) su vaizdo stebėjimo įranga“, – misijų Afganistane įspūdžiais dalijosi specialiųjų pajėgų karys.

Padeda Afganistano saugumo pajėgoms 

Nuo 2010m. glaudžiai bendradarbiaujama su nacionalinėmis Afganistano saugumo pajėgomis. „Aitvaro“ kariai apmoko afganistaniečių policijos darinį, kuriam priskiriamos panašios specialiosios užduotys, kaip Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“. Eskadrono kariai lietuviai kartu su afganistaniečiais vyksta į operacijas, taip Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos įgauna reikiamos kovinės patirties. Per bendras operacijas dalyvauja iki 40 procentų lietuvių karių. Puskarininkis teigia, kad pažangos apmokant vietos saugumo pajėgas yra. 

„Pasakyti, kad šiuo požiūriu jau pasiekėme pergalę, negalima. Afganistaniečiams motyvacijos tikrai netrūksta, daugelis Afganistano policijos narių vienaip ar kitaip yra nukentėję nuo Talibano režimo. Tačiau sukilėlių kovotojai aršūs, taktiškai sumanūs ir jie savo manevrais sugeba įspūdingai pademonstruoti tariamą galią. Afganistaniečių pareigūnams po kurio laiko teks perimti atsakomybę už saugumą ir stabilumą šalyje ant savo pečių. Manau, kad jiems tai turėtų pavykti.“, – sako „Aitvaro“ karys. 

Kalbintas Lietuvos specialiųjų pajėgų karys džiaugiasi, kad bendradarbiaujant su vietos saugumo pajėgomis iki šiol pavyko išvengti itin skaudžios situacijos, kariškių vadinamos green on blue. Šiuo terminu kariai įvardija išpuolius, kuriuos vykdo sąjungininkų uniformą vilkintis asmuo, arba sukilėlių atstovo infiltraciją į Afganistano saugumo pajėgas. Tai vienas iš klastingiausių ir veiksmingiausių priešiškų pajėgų kovos taktikos būdų. Vienu metu infiltruotas sukilėlis, pasinaudojęs reikiamu momentu, gali nukauti daug sąjungininkų karių. Tokių green on blue atvejų yra nutikę su kitų NATO valstybių kariais. 

Kovinė patirtis misijoje – pavojinga, bet neįkainojama 

Afganistano pietuose pastaruoju metu NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. – ISAF) stovyklos po truputį uždarinėjamos. Kariai teigia, kad tai jų sunkaus ir pavojingo darbo apčiuopiami rezultatai.

„Nors tarsi reikėtų džiaugtis, kad mūsų misija po truputį artėja prie pabaigos, tačiau širdyje kažkas kirba. Tiek daug laiko išbūta čia, matyta visokių sudėtingų įvykių ir momentų. Yra tekę ir per susišaudymus suteikti pagalbą sužeistiems kolegoms kariams, ir vietos gyventojams. Mes tikrai suvokiame, kodėl vykstame į Afganistaną. Misijoje vykdomos užduotys – neįkainojama patirtis kariui profesionalui, tai ir nuolatinis rengimasis savo šalies gynybai.

Stengiamės ir tam, kad įrodytume partneriams, jog su jais esame lygiaverčiai NATO nariai, kad mes sugebame prisiimti ir įvykdyti sudėtingas bei rizikingas NATO užduotis. Kas žino kada gali prireikti ir mums sąjungininkų pagalbos? Sąjungininkai ypač vertina mūsų įdirbį. Nors mūsų pajėgos nėra didelės, tačiau tai, ką mes sugebame ir kaip vykdome užduotis, to neįmanoma nepastebėti“, – apie Lietuvos kariuomenės dalyvavimą misijoje Afganistane pasakojo eskadrono „Aitvaras“ puskarininkis. 

Lietuvos specialiųjų operacijų eskadronas „Aitvaras“, dislokuotas pietų Afganistane, nuo 2007 m. be pertraukų dalyvauja NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje. Pirmasis lietuvių karių eskadronas vadinosi „Erelis“, į Afganistaną jis buvo išsiųstas 2002–ųjų rudenį. Antrasis eskadronas į Afganistaną buvo išvykęs 2003–iais.

Dalinkis

Susiję straipsniai


Komentuoti gali tik registruoti vartotojai