captcha

Jūsų klausimas priimtas

O. Lapinas apie žiaurius nusikaltimus: užvaldžius įniršiui, ima veikti smegenų dalis, kurioje nėra jausmų

Žmonės neretai savyje kaupia nesuvoktą, neišreikštą įniršį, o šis gimsta iš daugelį metų slopinto pykčio, sako psichoterapeutas Olegas Lapinas, vertindamas Egidijaus Anupraičio, įtariamo iššaudžius savo artimuosius, elgesį. „Jei žmogus pyksta atvirai, gal ir baisiai atrodo, bet jis – nepavojingas. Kai žmogus savyje slopina pyktį, šis transformuojasi į šaltą įniršį. Tokiu atveju pradeda veikti ta žmogaus smegenų dalis, kurioje nėra jausmų. Panašiai puola gyvatė. Ji jausmų neturi“, – teigia specialistas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak psichoterapeuto, žmogus neprognozuojamai gali elgtis ir tuomet, kai emocijas valdanti smegenų dalis nebeveikia dėl kokios nors rūšies stipraus apsvaigimo arba dar būna neišsivysčiusi brendimo metu. Bet, anot O. Lapino, būna ir tokių žmonių, kurių smegenų dalis, lemianti emocijas, taip ir neišsivysto. Tai – sociopatiniai žmonės.

Atsakant į klausimą, kas iš tikrųjų lėmė įtariamojo E. Anupraičio elgesį, O. Lapino įsitikinimu, prireiks labai išsamaus vaikino psichinės būklės tyrimo.

Ne ta švietimo kryptis?

Tuo metu Vilniaus Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto vadovas Antanas Valantinas mano, kad įtakos tam, jog vis girdime apie žiaurius nusikaltimus, turi ir netinkamas švietimas.

„Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse akcentuojama, kad vaikams būtina mokytis, o vėliau studijuoti matematiką, fiziką, chemiją. Kitaip tariant, dalykus, susijusius su išoriniu pasauliu. O dalykai, kurie turi įtakos mūsų vidiniam pasauliui – literatūra, teatras, šokis, muzika, dailė – kažkodėl nustumiami į šoną. Gal tai ir lemia, kad žmonės nebesusigaudo savyje? Gal tai ir išprovokuoja sveiku protu nepaaiškinamus nusikaltimus?“ – svarstė A. Valantinas.

Anot pašnekovo, nusikaltimus lemiančių priežasčių reikėtų ieškoti ne šių dienų gyvenimo aplinkybėse, o kur kas anksčiau. „Neturime informacijos apie to vaikino elgesio motyvus ir kodėl jis ryžosi tokiam nusikaltimui, tačiau akivaizdu, kad tai – nukrypimas nuo normos“, – įsitikinęs A. Valantinas.

Jis nesutiko su vertinimais, kad galbūt baisūs šių dienų Lietuvos įvykiai yra padariniai to, kaip mūsų šalyje gyvenimas klostėsi po nepriklausomybės atkūrimo.

Tačiau A. Valantinas pastebėjo, kad, iškovoję laisvę, nelabai dar mokame ja naudotis ir gyventi laisvoje šalyje.

„Kur kas sunkiau gyventi laisvėje, nei tuomet, kai tau kas nors nurodinėja, kaip elgtis. Bet pažiūrėkim, kas dabar darosi su švietimu. Diskutuojama, ar pailginti mokslo metus, ar – ne. Akivaizdu, kad tai daroma mechaniškai, neturint atsakymų, ką toks sprendimas duotų. Juk, jei pedagogai negaus naujų įrankių, kaip mokiniams pateikti mokymo medžiagą per prailgintus mokslo metus, tai nieko neduos“, – tvirtino A. Valantinas.

Jis taip pat pastebėjo, kad pastaruoju metu daugėja vaikų su sutrikusia atmintimi. Tokius dalykus, psichologo manymu, lėmė nuolatos vaikams skubos tvarka „į galvą kišamos“ žinios.

„Ir kitose srityse sprendimai priimami mechaniškai. Kaip mano vienas velionis kolega pastebėjo, tie, kas ateina į valdžią, galvoja, kad istorija prasideda nuo jų. Tačiau tam, kad išsiaiškintume, kas mūsų visuomenės gyvenime vyksta, reikėtų labai išsamių ir atvirų tyrimų“, – teigė A. Valantinas.

Vaikinas buvo praėjęs patikrą  

Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“, kurioje dirbo E. Anupraitis ir jo tėvas, ilgametis vadovas, vienas labiausiai patyrusių kriminalistų Alvydas Sadeckas atsakymo, kodėl vos ne kas savaitę Lietuvą sudrebina vis baisesnis nusikaltimas, neturėjo.

Vertindamas galimas versijas, kas lėmė įtariamo vaikino sprendimą iššaudyti artimuosius, A. Sadeckas teigė manąs, kad atsakymo į šį klausimą reikėtų ieškoti E. Anupraičio šeimoje.

„Be abejo, tam įtakos galėjo turėti jo šeimos problemos“, – tvirtino kriminalistas.

Kovo pradžioje „Ekskomisarų biure“ pradėjęs dirbti E. Anupraitis, pasak A. Sadecko, prieš tai buvo patikrintas ir policijos, ir medikų. Tačiau nei vieni, nei kiti jokių vaikino elgesio nukrypimų nepastebėjo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close