captcha

Jūsų klausimas priimtas

Eismo saugumui – 20 mln. eurų: kokios naujovės laukia?

Iki kovo 24-osios šalies keliuose žuvo 38 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį buvo vienu daugiau. Situacija Lietuvos keliuose gerėja, per dešimtmetį žuvusiųjų skaičius sumažėjo 75 procentais. Europinės statistikos kontekste mes jau ne lentelės gale, o viduryje. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ir nors specialistai sako, kad ne visada investuojama į moderniausias technologijas, šiemet eismo saugumui numatyta 20 milijonų eurų, kurie bus skirti įvairioms infrastruktūros priemonėms, naujai technikai įsigyti. Tad kokios naujovės keliuose laukia šiemet?

Iš išorės – niekuo neišsiskirianti mašina, viduje – sumontuota naujausia ir moderniausia greičio fiksavimo sistema. Policijos „Audi A6 Quattro“ fiksuos momentinį greitį, fotografuos, perkels į duomenų bazę, o pranešimas apie pažeidimą bus vėliau išsiunčiamas vairuotojui. Jie bus stabdomi tik tuomet, jei grubiai pažeidinės eismo taisykles, kels pavojų kitiems vairuotojams. 

Sistema veikia labai paprastai – iš srauto išsirenka greičiausiai važiuojantį ir jį fiksuoja. „Audi“ gaudys ne tik greičio mėgėjus, bet ir neapsidraudusius, nepraėjusius techninės apžiūros, tikrins, ar automobiliai nevogti. Daugiau nei 85 tūkst. su įranga kainavęs pirkinys gali pasiekti greitį iki 290 kilometrų per valandą. 

„Rinkdami specifikaciją, išsirinkom tokio galingumo, nes iš tikrųjų pasitaiko taip, kad pabando palenktyniauti vis dar. Tikrai mažėja tokių atvejų, bet dar pabando palenktyniauti su policija Lietuvos keliuose kelių gaideliai“, – pasakoja Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

„Audi“ – ne vienintelė tokia mašina policijos automobilių parke. Tačiau kiek tiksliai jų – neatskleidžiama. Teigiama, kad jų yra tiek, kiek reikia, o atsiradus poreikiui bus nupirkta ir daugiau. 

Pasak Kelių policijos tarnybos vadovo, situacija keliuose gerėja, vairuotojai atsakingiau žiūri į kelių eismo taisykles. Kasmet žūvančiųjų ir sužeistųjų keliuose mažėja. Pernai žuvo 188, kai, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį eismo nelaimės nusinešė 760-ies žmonių gyvybes. 

„Siekiamybė turėtų būti tokia, kad Lietuvos keliuose nežūtų žmonės“, – pabrėžia V. Grašys.

Tačiau praėjusiais metais vien stacionarūs greičio matuokliai užfiksavo apie 200 tūkst. greičio viršijimo atvejų, tai – apie pusšešto šimto kasdien. Greitis – viena dažniausių priežasčių, kodėl įvyksta avarijos, kuriose žūsta arba būna sužeisti žmonės, tad tramdyti tokius vairuotojus ruošiamasi ir kitomis priemonėmis. 

Iki šių metų pabaigos bus įrengti pirmieji 25 vidutinio greičio kontrolės ruožai, o iki 2020-ųjų jų skaičius padidės iki šimto. Kitaip tariant, tam tikrus ruožus, kuriuose greitis bus matuojamas nuo atkarpos iki atkarpos, vairuotojai galės įveikti tik tokiu greičiu, koks yra leidžiamas, priešingu atveju jų lauks bauda.   

„Tokie ruožai bus įrengti tikrai pavojingose vietose – priemiestinėse zonose, ten, kur pavojingos kreivės, ten, kur pavojingas lenkimas arba kur ribojamas greitis dėl pavojingų sąlygų“, – pabrėžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis.

Šiemet šalies keliuose bus išbandyta ir saugios distancijos tarp važiuojančių transporto priemonių laikymosi ir kontrolės sistema. Įranga fiksuos atstumą tarp važiuojančių transporto priemonių. Iš pradžių ji tik rinks duomenis, o jei pasiteisins, bus įdiegta. Taip pat planuojama rekonstruoti 16 nesaugių sankryžų, patobulinti daugiau nei 80 pėsčiųjų perėjų, įrengti iki 100 lokalių inžinerinių greičio mažinimo priemonių, apšviesti apie 4 kilometrus avaringų kelio ruožų, rekonstruoti apie 14 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Kelių būklė bus gerinama ir labiau kontroliuojant sunkiasvorius automobilius – pasirašyta sutartis dėl specialių postų įrengimo. 

„Svorio matavimo centrai [...], kurie automatiškai rašo baudas, bus įrengti trys, taip pat ruošiamės paskelbti dar penkių įrengimą, tikimės, kad jie bus įrengti 2018–2019 m. Be to, norint pagerinti situaciją, dar bus įrengiami preliminaraus svėrimo postai. Tai reiškia, kad visas važiuojančias transporto priemones bus galima pasverti, o Kelių inspekcija, už kelių šimtų metrų stovinti, gaus duomenis“, – pasakoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius.

Naujovės keliuose būtinos, įsitikinęs eismo saugumo infrastruktūros įmonės atstovas, nes vairuotojai prie pasikeitimų greitai pripranta. Lietuvoje vis daugiau išmaniųjų kelio ženklų, kurie drausmina vairuotojus. Kai kurie rodo ne tik greitį – jei greičio neviršijai, sulauki šypsenos, jei greitis per didelis – parodomas net gresiančios baudos dydis. 

Kai kuriuose miestuose greičio mėgėjus drausmina išmanieji šviesoforai. Jei važiuoji per greitai, šviesoforas stabdo visą eismą. Daug investuojama ir į pėsčiųjų perėjas – įrengiami įspėjamieji žibintai ne tik virš pėsčiųjų ženklo, bet ir asfalto dangoje, taip pat saugumą sustiprina iškilioji pėsčiųjų perėja, taikomos kitos naujovės.  

„Yra įrengiamas judesio daviklis, kuris fiksuoja pėsčiąjį prieš jam įžengiant į pėsčiųjų perėją ir tik tuo momentu pradeda žibėti visi įspėjamieji žibintai. Ką tai reiškia? Kad vairuotojo akis nepripranta prie pastoviai žybsinčių žibintų, o žybsi tik tada, kai į perėjos zoną patenka pėsčiasis“, – apie naują perėją pasakoja UAB „Biseris“ tyrimų ir vystymo vadovas Boleslovas Vengrys.

Pasak B. Vengrio, Lietuvoje ne visada investuojama į moderniausias technologijas, dažniausiai ieškoma ekonomiškiausių sprendimų.

Pavyzdžiui, valstybinių kelių ženklinimas. Dabar didžioji dalis šalies kelių ženklinami dažais, polimerinėmis medžiagomis, o kitos šalys naudoja struktūrinį ženklinimą, kuris nakties metu yra gerokai efektyvesnis ir labiau užtikrina saugumą. 

„Jei tai būtų struktūrinis, o ne lygus paviršius, (struktūrinis – tai tokie iškilę taškiukai ženklinimo linijose), jis kur kas geriau atspindėtų šviesą tamsiu paros metu ir lyjant lietui. Tai būtų naujovė Lietuvoje, kuri, manau, tikrai pagerintų eismo saugumą šiandien“, – pasakoja UAB „Biseris“ tyrimų ir vystymo vadovas.

Vien šiemet eismo saugumui gerinti skirta apie 20 mln. eurų. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien infrastruktūra nėra išsigelbėjimas. Būtinas ir vairuotojų, ir pėsčiųjų didesnis sąmoningumas. Tik taip eismo nelaimių keliuose mažės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...