captcha

Jūsų klausimas priimtas

Matematikas B. Burgis: per egzaminą negalima spręsti uždavinių iš eilės

Nenumaldomai artėjant valstybiniams brandos egzaminams, abiturientai ieško būdų, kaip kuo geriau pasiruošti šiam išbandymui. Siekdami jiems pagelbėti matematikas Bronislovas Burgis ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja, lietuvių literatūros ir kalbos specialistė Gintarė Vaitonytė pataria, kaip tinkamai nusiteikti egzaminui, kokią mokymosi metodiką naudoti pasiruošimo metu ir kaip elgtis per patį egzaminą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip rašoma išplatintame pranešime spaudai, ruošdamiesi svarbiausiam savo gyvenimo testui mokiniai paprastai bando išmėginti visus jiems prieinamus mokymosi metodus. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo virtuali mokymosi sistema „Egzaminatorius.lt“, padedanti vyresnių klasių mokiniams ruoštis lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir biologijos brandos egzaminams. Šiemet sistemos kūrėjai, atsižvelgdami į mokinių pageidavimus, dar labiau padidino ir pateikiamą užduočių komentarų kiekį. Nuo šiol teisingų atsakymų komentarus galima rasti ne tik prie sunkių, bet ir prie kiekvienos užduoties.

Prie pernai matematikos užduočių komentarus ruošusio žinomo matematiko Bronislovo Burgio šiemet prisijungė VDU dėstytojai: lietuvių literatūros ir kalbos specialistė Gintarė Vaitonytė ir istorikas Domas Boguševičius. Jie atidžiai analizavo „Egzaminatoriaus“ užduotis, pateikė jų paaiškinimus, komentavo, kodėl reikėtų pasirinkti vieną ar kitą atsakymo variantą, tokiu būdu palengvindami abiturientų ruošimosi egzaminams procesą.

Kaip sako B. Burgis, darbas su „Egzaminatoriaus“ sistema padeda mokiniams įvertinti savo galimybes, ir tuo pačiu iš anksto pasiruošti egzamino chaosui. Pasak pedagogo, mokiniams tiesiog privalu spręsti atitinkamo lygio uždavinius, palaipsniui pereinant prie vis sunkesnių, tačiau jokiu būdu negalima mokytis nuosekliai pagal egzamino programos temas.

„Egzaminas paprastai užgriūna kaip chaosas, kuriame nėra nei nuoseklumo, nei griežtai išdėstytų temų. Ruošiantis aš siūlyčiau žaisti savotišką rusišką ruletę – imti uždavinius atsitiktinai ir tirti, kiek iš pasirinktųjų esi pajėgus išspręsti. Taip susiformuos tolerancija netikėtumo faktoriui, o tai padės nepasimesti į rankas paėmus tikrojo egzamino užduotis“, - teigia jis.

Anot B. Burgio, žinojimas kaip dirbsi egzamino metu, gerokai palengvina jo laikymo procesą. Matematikas pataria niekada nespręsti uždavinių iš eilės ir nepalikti nei vieno nepabandyto išspręsti uždavinio.

„Aš pats visada pradedu nuo egzamino peržiūrėjimo ir užduočių suskirstymo į tris grupes: lengvų, įtartinų ir sunkių. Tada greitai išsprendžiu lengvuosius ir jau galiu ramiau atsikvėpti, nes egzaminas jau išlaikytas. Po to išsprendžiu 1-2 uždavinius iš sunkiųjų grupės ir vėl atsikvepiu, tuomet išsprendžiu visus įtartinus uždavinius, atidžiai stebėdamas ar matau, kaip uždavinių sudarinėtojai norėjo mane apgauti. Tada išsprendžiu visus likusius uždavinius ir viską kruopščiai patikrinu“, - dėsto matematikas.

Apie tai, kad egzamino dieną svarbu paprasčiausiai nesutrikti, kalba ir „Egzaminatoriaus“ lietuvių literatūros ir kalbos užduotis komentavusi G. Vaitonytė.

„Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria mokiniai, – tai balto popieriaus lapo baimė. Visada siūlau mokiniams susikurti rašymo veiksmų planą. Jeigu žinosime, kad gavę užduočių lapus pirmiausia perskaitysime visas temas, išsirinksime vieną, tą, kurią geriausiai supratome, pamąstysime, ką pasirinktąja tema galime pasakyti, kaip ją susieti su duotųjų autorių kūriniais, kokį kultūrinį, istorinį kontekstą galime pasitelkti, sugalvosime teiginius ir kt., kitaip tariant, įsivaizduosime, kokie pagrindiniai rašymo veiksmai bus atlikti egzamino dieną, labiau pasitikėsime savimi, tad streso bus gerokai mažiau“, – sako pedagogė.

Mokslininkė teigia, kad ruošiantis laikyti egzaminą visų pirma reikėtų išanalizuoti savo klaidas ir susidaryti asmeninį tobulėjimo planą. Labai gerai surasti skaitymo partnerį – žmogų, su kuriuo vienu metu (tą pačią savaitę, tą pačią dieną ir t.t.) skaitytumėte kūrinius, kartu juos analizuotumėte, aptartumėte. VDU dėstytoja rekomenduoja papildomai mokytis kasdien bent po 45 minutes arba kas antrą dieną du kartus ilgiau. Pasak jos, dirbant nuosekliai, konsultuojantis su draugais, mokytojais ar kitais asmenimis, turinčiais kiek daugiau praktinės patirties, galima pasiekti geresnių rezultatų.

„Egzaminatoriaus“ sistemą kuriančios ir tobulinančios „E. mokyklos“ ugdymo turinio grupės vadovė Juratė Mikulevičiūtė pastebi, jog kasmet mokiniams būna sunkiai įveikiamos tos pačios temos, pvz., matematikoje mokiniams sunkiausi racionalieji ir iracionalieji reiškiniai, sukiniai, trigonometrinės lygtys ir nelygybės, istorijoje – LDK baroko bruožai, šaltojo karo pabaiga ir padariniai, Lietuvos kultūra po nepriklausomybės atkūrimo, lietuvių kalboje – didžiųjų raidžių, sudėtinio ir vientisinio sakinio skyryba.

Analizuojant mokinių elgesį sprendžiant užduotis, žvilgsnis krenta į mokinių tendenciją skubėti, užsiimti laiko skaičiavimu, greito rezultato čia ir dabar vaikymąsi. Anot specialistės, „Egzaminatoriaus“ sistema sukurta tam, kad jaunuoliai dar iki paties egzamino išmoktų, kaip elgtis jo metu.

„Visos „Egzaminatoriaus“ užduotys parengtos pagal brandos egzaminų programą, todėl mokiniams nereikia atsirinkti medžiagos mokymuisi, pateikiamos tik tos temos, su kuriomis jie gali susidurti egzaminų metu. Kiekvienai temai pateikiama išsami medžiaga: trumpi konspektai, vaizdinė mokomoji informacija, paaiškintos pagrindinės sąvokos, formulės, datos ir pan., atlikus užduotis – komentarai, paaiškinantys teisingą atsakymą, jo sprendimo būdą. Visa tai leidžia susidaryti pakankamai aiškų vaizdą, ko galima tikėtis paties egzamino dieną“, - teigia J. Mikulevičiūtė.

TAMO grupei priklausanti elektroninių mokymo priemonių kūrėja „E. mokykla“ mokykloms dirbti su „Egzaminatoriumi“ pirmą kartą pasiūlė dar 2014 metais. Šiuo metu sistema naudojasi 56 proc. 11-12 klasių mokinių, 50 proc. vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Nuo šių mokslo metų pradžios mokiniai „Egzaminatorius.lt“ sistemoje atliko daugiau kaip pusę milijono testų klausimų – 200 tūkst. biologijos, 151 tūkst. istorijos, 86 tūkst. matematikos ir 83 tūkst. lietuvių kalbos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...