captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas nepritarė siūlymui palikti M. Adomėnui teisinę neliečiamybę

Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui palikti konservatoriui Mantui Adomėnui teisinę neliečiamybę šmeižto byloje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Už rezoliuciją, kuria neleidžiama traukti M. Adomėno baudžiamojon atsakomybėn, balsavo 15 Seimo nariai, prieš buvo 46 parlamentarai ir 12 susilaikė, tad neužteko balsų jai priimti.

Už teisinės neliečiamybės išsaugojimą balsavo Lietuvos lenkų ir rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos bei „tvarkiečių“ atstovai, prieš buvo socialdemokratai, liberalai ir didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovų.

Tuo metu didžioji dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parlamentarų tiesiog nedalyvavo balsavime – iš 31 nario frakcijos balsavo trys parlamentarai, vienas buvo už rezoliucijos projektą, o du prieš.

Rezoliuciją, kuria siūlyta netenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymo naikinti M. Adomėno imunitetą, pateikė laikinoji Seimo komisija. M.Adomėno teisinio imuniteto panaikinimo siekia Vilniaus apygardos teismas, privataus kaltinimo tvarka gavęs žurnalistės Rūtos Janutienės skundą dėl šmeižto.

Pagal Seimo statutą, jeigu rezoliucijos projekte sutinkama panaikinti Seimo nario neliečiamybę, jam priimti reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų – ne mažiau kaip 71 iš 141, sutikimo neduodantis rezoliucijos projektas priimamas paprasta balsų dauguma. Tačiau Statute nenumatyta, kaip elgtis, jei Seimas nepritaria komisijos siūlymui neliečiamybės nenaikinti.

Posėdžiui pirmininkavęs Gediminas Kirkilas pažymėjo, kad kyla klausimas, kaip toliau elgtis kilus tokiai statute neparašytai situacijai, ir informavo, kad prie klausimo bus grįžta kitą savaitę po konsultacijų su Seimo teisininkais. Kaip vieną galimybių G. Kirkilas minėjo kitos komisijos, kuri parengtų priešingą rezoliucijos projektą, sudarymą.

Seime kartą jau buvo kilusi tokia kolizija, ir situaciją aiškinusi Etikos procedūrų komisija tuomet pasiūlė balsuoti alternatyviai – jei pasisakiusiųjų prieš komisijos siūlymą būtų daugiau kaip pusė Seimo narių, laikyti, jog Seimo nario neliečiamybė panaikinta.

Po posėdžio dėl šio klausimo taip pat nuspręsta kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją išaiškinimo, kaip Seimas turėtų pasielgti tokiu atveju.

Kolegas prieš M. Adomėno imuniteto išsaugojimą balsuoti ragino vienas iš dviejų taip ir padariusių konservatorių Arvydas Anušauskas, pažymėjęs, kad negalima sukurti precedento parlamentarui dangstytis teisiniu imunitetu.

„Aš pasisakau prieš rezoliucijos projektą, pasisakau už tai, kad byla galėtų būti nagrinėjama teisme. (...) Esu įsitikinęs, kad teisme tie kaltinimai šmeižtu yra nesunkiai paneigiami. Ir priimdami tokį sprendimą, koks siūlomas šiame projekte, mes pažeistume daugelį metų labai sunkiai įtvirtinamą, bet tebegyvuojančią tradiciją, kad Seimo nariai nesinaudotų imunitetu, kai tai paliečia juos“, – sakė A. Anušauskas.

„Valstietis“ Mindaugas Puidokas sakė, kad privaloma pasitikėti Lietuvos teisės sistema ir abi pusės savo teisumą įrodinėtų teisme.

Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas sakė neginantis R. Janutienės laidos, M.Adomėną laikantis teisiu, bet ragino Seimo narius pasitikėti teisine sistema.

„Berods, XVIII amžiuje Volteras yra sakęs, kad išsilavinęs žmogus turi skaityti tik gerus leidinius ir gerą spaudą, bet valstybės vadovas turi skaityti ir gerą, ir blogą spaudą. Nemanau aš iš tiesų, kad „Nuoga tiesa“ yra gera spauda, nemanau, kad M.Adomėnas klydo, išsakydamas tuos sakinius, bet mes neturėtume slapstytis už neliečiamybės kaip Seimo nariai“, – sakė liberalas.

R. Janutienė siekia, kad M. Adomėnas būtų pripažintas kaltu dėl šmeižto dėl teiginių apie perkamą žiniasklaidą. Ji taip pat prašo 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Konservatorius M. Adomėnas kalbėdamas Seimo salėje tvirtino R.Janutienės neapšmeižęs.

„Neturėjau intencijos jos apšmeižti, gailiuosi vieno, kad kalbėdamas apie ją pavartojau žodžius „žiniasklaida“ ir „žurnalistė“, tai iš tiesų galima traktuoti kaip šmeižtą, nes su žiniasklaidai ir žurnalistika tas asmuo neturi nieko bendra“, – sakė M. Adomėnas.

R. Janutienė ją šmeižiančia informacija laiko M. Adomėno pasisakymus 2015 metais Seime vykusios konferencijos metu, kai jos laidą parlamentaras pavadino „perkama ir parduodama žiniasklaida“, siejo su Rusijos interesais.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...