captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aplinkos ministras dėl Kaune į Nemuną tekėjusių nuotekų: tai fantastinė afera

Ketvirtadienį į viešumą iškilus informacijai, jog kurį laiką nuotekos į Nemuną tekėjo iš Marvelėje veikiančios „Kauno vandenų“ nuotekų valyklos, tyrimą dėl galimai padarytų aplinkosauginių pažeidimų pradėjusi prokuratūra surengė spaudos konferenciją. Dėl šio incidento į laikinąją sostinę atvyko ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Mums patiems naujiena, kad ten yra rastas pasijungimas, kiek mes dabar patys išsiaiškinome, mūsų valyklos vidinės technologinės nuotekos pajungtos ne ten, kur turėtų būti pajungta pagal projektą“, – dar prieš konferenciją BNS sakė laikinai „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas einantis technikos direktorius Vilius Burokas.

Pasak jo, prieš kelerius metus buvo įvykusi tos linijos avarija ir likviduojant ją minėtas pasijungimas buvo padarytas. Neaišku, kiek jis funkcionavo. Neaišku ir tai, ar nevalytos nuotekos į Nemuną bėgo visą tą laikotarpį po minėtos avarijos.

Kvepia didžiule afera

Kaip tikino Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, Kauno apygardos prokuratūroje, gavus iš Aplinkos ministerijos informaciją, praėjusią savaitę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. dėl gamtos apsaugos taisyklių pažeidimo.

„Nusikaltimo esmė tokia, kad galime pagrįstai įtarti, jog „Kauno vandenyse“, Marvelės nuotekų valymo įrenginiuose nepilnai buvo išvalomas nuotekų vanduo, kuris buvo išleidžiamas į upę. Tyrimas yra pirminėje stadijoje. Kartu su Kauno apskrities policijos pareigūnais ir aplinkosaugininkais atliekame intensyvius tyrimo veiksmus. Norime atsakyti į klausimus, kas, kada ir kaip neteisėtai, apeinant nustatytas technologijas, prisijungė prie nuotekų vamzdžio ir nepilnai jas išvalius, išleido į Nemuną“, – teigė D. Valkavičius.

Pasak jo, veikiama buvo ilgą laiką, ne mėnesį ir ne du, sistemiškai. Tikslus žalos darymo laikotarpis paaiškės tik tyrimo metu. Faktai, kad prie sistemos buvo prisijungta, užfiksuoti. Užfiksuota ir tai, kad buvo apeinamos tam tikros technologijos. Gamtai padaryta didžiulė žala. Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Aplinkos ministras konferencijos metu patikino, jog visa tai – fantastiška afera, kuomet Marvelės nuotekų valymo įrenginių vidaus ir technologijų nuotekos buvo nuleidžiamos į Nemuną. Tai, anot jo, didžiulis nusikaltimas gamtai.

„Tai ne paprastos gyventojų nuotekos, bet, pvz., nuo dumblo centrifūgavimo gavęsis koncentruotas teršalas. Neturime pilnų duomenų, nes pagal laboratorijos tyrimus reikia išlaukti septynias dienas, kuomet gausime deguonies suvartojimo rezultatus. Azoto mėginių tyrimo normos viršija 40 kartų. Pagal tai, kad turi būti išleista į upę po valymo.

Klausimas, kada tai įvyko. Projekte nėra numatytas toks vamzdis. Jis į išleistuvą įeina žemiau negu oficiali tyrimų paėmimo vieta. Vadinasi, pareigūnai negalėjo tinkamai užfiksuoti padidėjusios koncentracijos. Kodėl buvo pasirinkta šita technologija, kai jau galimai buvo matoma, kad pasiekti aplinkosauginių parametrų nepavyks. Šitas precedentas labai negeras. Nors nuotekų kiekis mažesnis nei Vilniaus incidento atveju, bet koncentracija itin didelė“, – teigė aplinkos ministras, patikinęs, jog ministerija atliks savo tyrimą.

Pasak jo, vamzdis yra po žeme, pusantro metro gylyje, tvarkingai įleistas į išleistuvą.

Paimtas didelis kiekis dokumentacijos

Kauno apskrities policijos viršininkas Darius Žukauskas teigia, jog pareigūnai yra paėmę didelį kiekį „Kauno vandenų“ kompiuterinių duomenų, analizuojama išvalymo technologija, eiga. Paimti ir lyginamieji mėginių pavyzdžiai – jie tiriami. Nelaimė šiuo metu yra lokalizuota, pavojaus nėra.

„Džiaugiamės žmonių pilietiškumu. Visuomenė ir pranešė apie šį įvykį. Pažiūrėsime į tai principingai. Bus nustatyta padaryta žala gamtai“, – paklaustas, kaip išaiškėjo galimas nusikaltimas, atsakė D. Žukauskas.

15min žiniomis, pakaunės gyventojai tiesiog ėmė jausti didžiulę smarvę.

Pasak aplinkos ministro, duomenys iš išleistuvų buvo per daug geri, tad kilo įtarimų. Jei įmonė nebūtų pasiekusi išvalymo standartų, būtų sustabdyta jos veikla – šia afera tuo ir buvo siekiama, išvengti tokių pasekmių.

K. Navickas. BNS nuotr.

„Technologiškai išvalyti didelės koncentracijos teršalus reikia įvairių priedų. O jie brangiai kainuoja. Tad buvo pagerinami parametrai ir išvengiama valymo medžiagų panaudojimo“, – teigė aplinkos ministras.

Šiuo metu pareiškimai dėl įtarimų dar nėra niekam pareikšti. Tyrimas – itin platus.

„Vamzdis šiuo metu jau užakintas. Buvo liepta jį pašalinti. Jei tai buvo sąmoningas veiksmas, tai – didžiulis nusikaltimas, atliktas įmonės vidaus teritorijoje. Be to, procese buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos“, – patikino K. Navickas.

Ne pirmas incidentas

15min primena, jog pernai metų gruodį panašus incidentas nutiko ir Vilniuje. Dėl trūkusio vamzdžio į Nerį tekėjo nevalytos nuotekos.

Trūkus kanalizacijos vamzdžiui, nuotekos į Nerį Kaune tekėjo ir praėjusių metų birželį. Keliasdešimt minučių po katastrofos Neryje pradėjo gaišti žuvys. Į krantą pradėjo plaukti tie jos, tiek tritonai, buožgalviai. Ieškodami švaresnio vandens gyviai krito tiesiog akyse.

Metro diametro nuotekų vamzdis, kuriuo teršalai tekėjo iš Eigulių į valymo įrenginius, trūko Plungės gatvės gale, ant šlaito. Milžiniškas vandens kiekis pradėjo plauti šlaitą, kartu su ant jo augančiais medžiais. Kilo pavojus gyventojų turtui.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...