captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos žiniasklaidos „didvyriu“ vadinamas teroristas – iš Lietuvos pabėgęs žmogžudys

Į Valstybės saugumo departamento (VSD), policijos ir prokuratūros akiratį dėl įtarimų dalyvaujant kovos veiksmuose Rytų Ukrainoje arba dėl teikiamos paramos ten veikiančioms teroristinėms organizacijoms yra patekę keletas Lietuvos piliečių ir vienas mūsų šalyje gyvenęs Ukrainos pilietis.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Generalinės prokuratūros žiniomis, šiuo metu atliekami du ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 249-1 straipsnį (Grupių, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, kūrimas ir veikla). Buvo atliekamas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl dalyvavimo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotos teroristinės grupės veikloje, tačiau jis praėjusių metų pabaigoje nutrauktas, nenustačius nusikaltimo požymių.

Sunkiai tiriamos bylos

Tokius nusikaltimus, kurie vykdomi Lietuvos teisėsaugai nepasiekiamose teritorijose, yra itin sunku tirti. Nei su Donecko, nei su Luhansko vadinamosiomis „liaudies respublikomis“ Lietuvos teisėsaugininkai neturi jokių ryšių.

Pavyzdžiui, buvo gauta duomenų, kad buvęs Kauno policijos pareigūnas (už pareigūno vardo pažeminimą atleistas iš tarnybos 2013-ųjų pabaigoje įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl kyšininkavimo) galimai 2014-2015 m. kariavo Ukrainos separatistų pusėje.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 253-1 straipsnį (Neteisėtas tarpininkavimas dėl karinės įrangos perdavimo), kuriame minėtasis buvęs policininkas yra liudytojas. Šią bylą tiriantis prokuroras Egidijus Palaima DELFI patvirtino, jog buvo kilę įtarimų, kad šis liudytojas gali tapti ir kito tyrimo objektu, nes buvo gautos nuotraukos, kuriose buvęs policijos pareigūnas užfiksuotas su karine uniforma ir ginklais.

Dėl to buvo atliktos kratos, tačiau ginklų ar šaudmenų nerasta. Buvęs pareigūnas per apklausą paaiškino, kad tose nuotraukose jis užfiksuotas su kolekcininkais, žaidžiant karinius žaidimus su vadinamaisiais „airsoft“ ginklais, kurie yra tikslios kovinių ginklų kopijos. Todėl ikiteisminis tyrimas dėl dalyvavimo teroristinių grupių veikloje nebuvo pradėtas, nes, kaip sakė prokuroras, nėra duomenų, patvirtinančių, jog tas asmuo kariavo Ukrainoje.

Žudikas slapstosi nuo bausmės

Vilniaus policija iki šiol ieško nuo bausmės besislapstančio Sergejaus Šmakovo (gim. 1978 m.). Buvo gauta žinių, kad pasislėpęs nuo Lietuvos teisėsaugos jis pabėgo į Rytų Ukrainą ir ten prisijungė prie teroristinių grupuočių.

S. Šmakovas jau daug metų žinomas teisėsaugininkams. Prieš keliolika metų jis buvo nuteistas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu žuvo žmogus. Už tai S. Šmakovui buvo skirta minimali Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė – treji metai nelaisvės. Tačiau bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Po poros metų jis buvo teistas už vagystę.

O 2001-ųjų gruodį S. Šmakovui ir jo bendrininkui Baltarusijoje gyvenusiam Armėnijos piliečiui Arkadijui Kačakulianui buvo paskelbtas nuosprendis už daugkartinius valstybinės Lietuvos ir Baltarusijos sienos pažeidinėjimus bei už žmogžudystę.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad S. Šmakovas su bendrininku 2000-ųjų spalio 20 d. išsiviliojo (pasiūlė jam pirkti vogtos buitinės technikos) ir žiauriai nužudė pažįstamą Piotrą Gančo. Iš jo žudikai pagrobė 500 litų ir 350 dolerių, nuavė aukos batus, nuo rankos nuėmė auksinę grandinėlę. Nueidami dar susirinko vertingesnius daiktus, buvusius automobilyje.

S. Šmakovui teismas skyrė 17 metų nelaisvės, jo bendrininkui – 15. Vėliau bausmės buvo sumažintos dvejais metais: S. Šmakovui skirta 15 metų nelaisvės, A. Kačakulianui – 13.

S. Šmakovui kalėti buvo likę 10 mėnesių ir 7 dienos, kai jis buvo paleistas lygtinai. Būdamas laisvėje jis turėjo periodiškai registruotis pataisos inspekcijoje, tačiau greitai jis nustojo ten lankytis. Todėl 2015-ųjų rudenį teismas nutarė panaikinti lygtinį S. Šmakovo paleidimą ir vėl jį uždaryti į pataisos namus, Vilniaus policija pradėjo jo paiešką.

Buvo gauta žinių, kad S. Šmakovas Rytų Ukrainoje prisijungė prie Luhansko separatistų. Todėl Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dalyvavimo ginkluotos teroristinės grupės veikloje. Už tokį nusikaltimą Lietuvoje baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Lietuvos nesiilgi

Ukrainos separatistams itin simpatizuojančioje Rusijos žiniasklaidoje S. Šmakovas vadinamas didvyriu. Apie tai, kad jis yra nuo bausmės besislapstantis kriminalinis nusikaltėlis, neužsimenama. Teigiama, kad į Donbasą jis atvyko, kai „buvo perpildyta jo kantrybės taurė“ - pamatė telereportažą apie „ukrainiečių agresorių subombarduoto namo rūsyje besislepiančius alkanus ir sušalusius vaikus“. Anot bėglio, į Donbasą jis atvyko 2015-ųjų vasarą ir jau pirmą dieną, atvykęs į pozicijas, pateko į apšaudymą.

Duodamas interviu Rusijos žiniasklaidai S. Šmakovas pasakoja apie prievartinį rusų lietuvinimą, lietuvių paranoją dėl Rusijos ir t.t.

Teigiama, kad Lietuvoje S. Šmakovas buvo gerai integruotas į visuomenę – baigė lietuvišką mokyklą, didelėje įmonėje dirbo staliumi, neblogai uždirbdavo (tačiau Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad S. Šmakovo išsilavinimas – 7 klasės, bedarbis, kartais įsidarbindavo, bet netrukus būdavo išmetamas už pravaikštas – red. past.). Jis pasakoja, kad turi tris sūnus, su kuriais niekada nenutraukė bendravimo (Lietuvoje jis įtrauktas į savo vaikams alimentų nemokančiųjų sąrašą).

Bėglys rusų žurnalistams pasakojo, jog motina telefonu jam pasakojusi, kad netrukus po jo išvykimo, į namus atvyko policija, padarė kratą, paėmė kompiuterį. „Nieko keisto, kad mane taip greitai išskaičiavo – lietuviškos spec. tarnybos dirba labai gerai. Aš juk sakau, kad ten dėl visko, kas rusiška, visuotinė paranoja“. - portalui regnum.ru pasakojo vagis ir žudikas, - Visai nesiilgiu Lietuvos, tik savo artimųjų. Mane vimdo šalis, kurioje vykdoma nuolatinė fašistinė rusofobinė propaganda“.

S. Šmakovas teigia savo ateitį matantis Novorosijoje, sako, norintis atsivežti čia savo sūnus, kad auklėtų juos rusiška dvasia.

Nepaisant tokių atvirų prisipažinimų žiniasklaidoje ir daugybės ginkluoto S. Šmakovo nuotraukų iš Rytų Ukrainos, Vilniaus apygardos prokuratūra 2016-ųjų lapkričio 29 d. ikiteisminį tyrimą dėl dalyvavimo teroristinių grupių veikloje nutraukė nenustačius nusikaltimo požymių.

Tačiau S. Šmakovo paieška nenutraukta. Jei jis kada nors paklius Lietuvos pareigūnams į rankas, bus grąžintas už grotų atlikti likusios bausmės dalies už žmogžudystę.

Neteko teisės gyventi Lietuvoje

Turtingą kriminalinę praeitį turėjęs (ne kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) Ukrainos pilietis Eduardas Akopovas (gim. 1965 m.) buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Jis irgi pateko į VSD akiratį. Socialiniuose tinkluose buvo rasta informacija apie jo veiklą Donecke, dalyvavimą kariniame konflikte separatistų pusėje, įtariama, kad jis buvo vienos iš vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ grupuočių vadeivų.

Aprimus kovos veiksmams tarp Ukrainos kariuomenės ir separatistų, E. Akopovas ėmė lankytis Lietuvoje, ieškojo galimybių iš Rytų Ukrainos vežti vaikus į Lietuvos sanatorijas.

E. Akopovui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas, jis deportuotas iš mūsų šalies.

Du nebaigti ikiteisminiai tyrimai

2014-ųjų rugpjūtį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vilniečio Aleksandro Dolženkos (1990 m.) veiklos. Šis Lietuvos pilietis socialiniuose tinkluose ragino bendraminčius važiuoti į Rytų Ukrainą ir stoti į separatistų dalinius, aukoti jiems pinigus ir t.t. Jis ir pats rinko finansinę bei materialinę paramą separatistams, pats ją vežė.

 

Todėl Vilniaus apygardos prokuratūroje, kaip tuomet skelbė Generalinė prokuratūra, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teroristinių nusikaltimų kurstymo, verbavimo teroristinei veiklai ir teroristinės veiklos finansavimo bei rėmimo.

Bet ir pradėjus ikiteisminį tyrimą A. Dolženko nenurimo. Lietuvoje gydomi sunkiai sužeisti kariai iš Ukrainos tų pačių metų rugsėjį pateko į separatistų rėmėjų akiratį - viešojoje erdvėje imta raginti prorusiškus aktyvistus vykti į ligonines, pas gydomus Ukrainos karius. Separatistus palaikančių asmenų dėmesį į Lietuvoje gydomus karius „Facebook“ atkreipė A. Dolženko. Socialinio tinklo paskyroje vilnietis rusiškai skelbė: „Draugai! Sužeisti Ukro – fašistai gydomi jūsų sąskaita. Siūlau eiti toliau, aplankyti herojus, padėkoti už nekaltųjų mirtis, su savimi atsinešti vaišių, dovanėlių“. Po to pasipylė grasinantys pasiūlymai (pavyzdžiui, sužeistiesiems nešti dovanų muilo ir virvių).

Kaip DELFI pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė, ikiteisminis tyrimas, kuriame figūruoja A. Dolženko, tebevyksta.

Kitame šiuo metu atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl dalyvavimo ginkluotų teroristinių grupių veikloje tiriama Šalčininkų rajone gyvenusio Lietuvos piliečio Grigorijaus Zapasniko (gim. 1968 m.) veikla.

Šiuo metu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas (dėl kito nusikaltimo), kuriame G. Zapasnikui pareikštas įtarimas ir 2016 m. paskelbta jo paieška.

Anksčiau G. Zapasnikas buvo teistas už kontrabandą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...