captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Sinkevičius: komisija dėl M. Basčio turi nemažai galių, reikia tik politinės valios

Parlamentaro Mindaugo Basčio apkaltos komisija turi teisę gauti visą reikiamą informaciją, kad išspręstų šį klausimą, teigia buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. Vytautas Sinkevičius. „Reikia tik politinės valios ir noro ištirti šį dalyką. Jei jo nebus, visokių kliūčių galima prigalvoti“, – teigia profesorius. Tuo metu buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas mano, kad dažnai komisijos sudaromos partiniu pagrindu ir daugiau politikuoja nei ieško neteisėtos veiklos, todėl esą geriausia, kad visus reikiamus tyrimus atliktų NSGK.
M. Bastys, BNS nuotr.
M. Bastys, BNS nuotr.

Trečiadienį posėdžius pradėjo parlamentaro M. Basčio apkaltos komisija ir šio Seimo nario ryšių galimą grėsmę nacionaliniam saugumui įvertinti turintis laikinosios komisijos teisėmis veikiantis Seimo NSGK. Toks sprendimas buvo priimtas atsisakius minties kurti atskirą tyrimo komisiją. Kad būtų sudaryta laikinoji komisija, kuri plačiau panagrinėtų M. Basčio ryšių galbūt keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, norėjo Seimo opozicija.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis LRT.lt teigė, jog galiausiai rastas kompromisas, kuris esą nėra blogiausias variantas.

„Teisingiausias variantas būtų buvęs toks, kaip siūlėme, kad būtų sukurta specialioji komisija arba NSGK suteikiant reikiamas funkcijas. Pirmiausia reikėtų atlikti nuoseklų ir išsamų tyrimą dėl visų faktų, apie kuriuos esame girdėję. Tuomet, remiantis ta informacija, būtų kuriama kita – apkaltos – komisija. Dabar bus dirbama vienu metu paraleliai, todėl gali būti daug sumaišties: persidengs darbai, kai kurie žmonės liudys abejoms komisijoms. Tai nėra optimalus variantas, bet geriau, nei būtų sukurta tik apkaltos komisija“, – lygino G. Landsbergis.


G. Landsbergis, BNS nuotr.

Vis tik opozicinių konservatorių lyderis nesiėmė prognozuoti, kaip gali pasibaigti tyrimas dėl M. Basčio: „Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina kalba apie tai, kad priesaikos sulaužymas gali būti nagrinėjamas tik su faktais, kurie padaryti po priesaikos davimo. Dabar komisijos uždavinys yra patikrinti, ar nebuvo pažeisti kokie nors įstatymai, ar nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ar bus atrasta, man sunku pasakyti. Tikiu, kad komisija ištirs atsakingai, pakvies visus susijusius žmones išnagrinėti situaciją ir turėsime atsakymus“.

A. Paulauskas mano, kad geriau visus tyrimus atliktų NSGK

Buvęs NSGK pirmininkas A. Paulauskas abejoja komisijų reikalingumu, tiriant klausimą dėl M. Basčio. „Nagrinėjant žvalgybos informaciją, geriau, kad visus tyrimus darytų NSGK. Ateina iš kitų komitetų, frakcijų deleguoti žmonės ir nėra pasitikėjimo. Tuo metu komitetas dirba tam tikruose rėmuose ir jaučia atsakomybę, ką ir kaip kalbėti. Dažnai komisijos sudaromos partiniu pagrindu ir daugiau politikuoja nei ieško kokios neteisėtos veiklos“, – mano A. Paulauskas.

Buvusio parlamentaro teigimu, ankstesnėje Seimo kadencijoje santykiai tarp NSGK ir žvalgybos institucijų buvo pakankamai atviri.

„Kai dirbau tuos ketverius metus, galiu pasakyti, kad mūsų santykiai su žvalgybos institucijomis buvo pakankamai atviri. Mūsų galimybės bent jau praėjusioje kadencijoje susipažinti su gilesne informacija buvo daug didesnės, nes atsirado pasitikėjimas, bendravimas ir buvo pateikiama gilesnės informacijos. Nežinau, ar panašūs santykiai tarp jų susiklostė dabar. Jei pasitikėjimas būtų, jie gautų daug informacijos“, – tikino A. Paulauskas.


A. Paulauskas, BNS nuotr.

Pasak A. Paulausko, Žvalgybos įstatymas taip pat numato, kad žvalgybos institucijos gali atsisakyti teikti tam tikrą informaciją. „Ten pasakyta, kad gali atsisakyti teikti, bet tam turi būti labai aiškūs argumentai ir motyvai, kodėl atsisako. Viskas priklauso nuo pasitikėjimo – jei jis yra, informaciją gal ir gautų“, – svarsto A. Paulauskas.

Savo ruožtu buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ir MRU profesorius dr. Vytautas Sinkevičius teigia, kad komisijos gali gauti reikiamą informaciją.

„Yra Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas, kuriame surašyta, kokias teises turi laikinosios tyrimų komisijos. Jie gali susipažinti su medžiaga, kuri yra Valstybės saugumo departamente (VSD) ir kitur, bet yra išlyga neatskleisti agentų pavardžių ir pan. Bet pačią informaciją, suderinus su VSD ir prokuratūra, turi teisę gauti. Yra Konstitucinio Teismo nutarimas, kad VSD, Generalinė prokuratūra negali nesuteikti galimybės susipažinti laikinajai tyrimo komisijai su medžiaga, tik suderinami techniniai dalykai, kaip tai padaryti“, – LRT.lt komentavo V. Sinkevičius.

Profesoriaus teigimu, laikinoji tyrimų komisija turi ypatingus įgaliojimus ir steigiama tik valstybinės reikšmės klausimams ištirti. „Šiuo atveju Seimas nutarė, kad tokia komisija sudaroma, vadinasi, jis laiko šį klausimą valstybinės reikšmės ir negali būti trukdoma Seimui ištirti tą klausimą.

[...] Mes turime vadovautis protingumo principu – negali būti teikiama informacija, kuri gali sukelti pavojų agentų atskleidimui ar sveikatai. Bet pati informacija gali būti atskleista, kiek reikia. Manau, kad čia reikia tik politinės valios ir noro ištirti šį dalyką. Jei jo nebus, visokių kliūčių galima prigalvoti. Konstitucinis Teismas pasakė principinę nuostatą – jei Seimas sudaro tokią komisiją, kuri turi tokius įgaliojimus, ta komisija turi teisę gauti visą informaciją, kad išspręstų problemą, atsakytų į klausimą, kuris jai iškeltas, ir negalima aiškinti niekaip kitaip“, – pabrėžė V. Sinkevičius.


V. Sinkevičius, K. Čachovskio (DELFI) nuotr.

A. Sadeckas: ir Seimo pirmininkas susitinka su Rusijos ambasadoriumi

Buvęs ilgametis kriminalistas ir Seimo NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas teigia, jog jį stebina, kad taip lengvai rengiamos apkaltos.

„Nemanau, kad jo ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tikrai nemanau. Valstybės saugumo departamento medžiaga galbūt ir gali pasakyti, kad yra tam tikra rizika, bet riziką reikia vertinti. Pas mus Seimo pirmininkas susitinka su Rusijos ambasadoriumi. Manau, kad šiek tiek dirbtinai viskas išpūsta. [...] Man teko dirbti komisijoje, kai buvo įvykiai, susiję su Rolandu Paksu. Prezidentas buvo vienas, suprantama, jo galimybės, disponavimas slapta informacija ir visa kita... O M. Bastys nelabai didelę įtaką gali turėti“, – mano A. Sadeckas.

Pats M. Bastys, kabėdamas su LRT.lt, nesiėmė spręsti, kaip galėtų baigtis tyrimas.

„Tikrai nenoriu prognozuoti, kaip viskas baigsis. Mano giliu įsitikinimu, tai, ką aš veikiau ir dariau, vadovaudamasis Konstitucija ir Lietuvos įstatymais bei priesaika, tikiuosi, tai bus atskleista tiek NSGK, tiek komisijoje. Tikrai savo veikloje jaučiu atsakomybę ir visada sau ir kitiems pabrėžiu, kad galiu vadovautis tik Lietuvos įstatymais. Manau, tai bus ir atskleista, o kad aš esu kaltinamas per trečiuosius asmenis, man tai yra labai keista. Šito kaltinimo nesuprantu“, – LRT.lt aiškino M. Bastys.

Kaip skelbė BNS, apkalta Seimo nariui inicijuojama dėl VSD medžiagoje nurodytų M. Basčio ryšių su Rusijos energetikos ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais. Remdamasis neigiama VSD išvada dėl leidimo M. Basčiui dirbti su slapta informacija, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino jį trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų. Palikęs Seimo vadovybę, M. bastys taip pat suspendavo savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, tačiau iš parlamento trauktis sako nematantis pagrindo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...