captcha

Jūsų klausimas priimtas

Licėjaus direktorius apie siekį ilginti mokslo metus: norime mažai dirbti ir daug rėkti

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė siekianti ilginti mokslo metų trukmę. Mokslo metai turėtų ilgėti 10-15 dienų. Pagal Švietimo ir mokslo ministeriją, vaikai ilgiau galėtų mokytis birželį arba anksčiau pradėti mokslo metus rugpjūtį. Taip pat mokykloms būtų paliekama pačioms apsispręsti, kaip jos nori išsidėlioti mokslo metus. Ši idėja sutikta nevienareikšmiškai. 
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Apie naujus švietimo ir mokslo ministerijos užmojus ilginti mokslo metus – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Vilniaus licėjaus direktoriumi Sauliumi Jurkevičiumi, Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininku Andriumi Navicku ir laikinąja Lietuvos moksleivių sąjungos prezidente Dovile Bikelyte.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė telefonu:

- Ministre, ministerija sako, kad tarptautiniai ekspertai pasiūlė tris išeitis norint pagerinti mūsų bendrojo ugdymo kokybę: ilginti mokslo metus, ilginti pamokų skaičių arba pridėti dar vienus mokslo metus. Jūs pasirinkote ilginti mokslo metus. Kodėl?

J. Petrauskienė: Pirmiausiai, man atrodo, dėl ko mes visi sutariame – kad norime išsilavinusios Lietuvos. Ambicingos, išsilavinusios ir modernios šalies. Esame numatę daug reformų ir siekiame turėti kokybišką švietimą. Mūsų pasiekimų rezultatai, deja, prastėja. O mes turime vienus trumpiausių mokslo metų. Ugdymo turinys, apie ką kalba tėvai, ugdymo programa, apie kurią kalba mokytojai ir moksleiviai, iš tiesų sukelia didelį krūvį ir didelę įtampą mokykloje. Mokslo metų ilginimas sudaro galimybes nuosekliau, ramiau išdėstyti ugdymo turinį. Tai turėtų įtakos teigiamiems pasiekimams.

- Jūsų manymu, užtektų tų dviejų savaičių? Nereikia visus mokslo metus pailginti metais?

J.P.: Tikrai nei viena šalis nėra apskaičiavusi, kiek tiksliai dienų ar valandų užtektų siekiant padidinti pasiekimų rezultatus tam tikru procentu, bet jeigu skaičiuojame, kad kasmet prisideda po 10-15 dienų kasmet, tai per 10-12 metų prisideda keli mėnesiai.

- Ministre, jeigu prasidėjusios diskusijos dėl mokslo metų ilginimo bus jums nepalankios ir dauguma pasisakys prieš – vis tiek bus ilginami mokslo metai, ar ministerija atsižvelgs į nepritarimą ir atšauks šitą savo siūlymą?

J.P.: Yra įvairių nuomonių ir vyksta diskusijos. Mes nekalbame apie tai dėl to, kad patys sugalvojome, tai yra ekspertų išvados, geroji praktika. Svarbu, kaip tai bus padaryta. O dėl pasipriešinimo... Nemanau, kad balų skalėje galima išmatuoti pasipriešinimo lygį. Mes girdime įvairias nuomones ir vyksta diskusijos. Ministerija yra nusprendusi ilginti mokslo metus. Tai jau daug metų rekomenduoja ir ekspertai, tai rodo ir pasiekimų rezultatai.

- Pone Navickai, Lietuvoje mokslo metai – trumpiausi, atostogos – ilgiausios, mokytojų amžius – pats garbingiausias. Kažką reikia daryti. Ministerija siūlo pradžiai ilginti mokslo metus. Kaip jūs vertinate šią idėją?

A. Navickas: Kad kažką reikia daryti, tai mes ne kartą jau kartojome. Tik jeigu mes kalbame apie mokslo metų ilginimą, tai reikėtų aiškiai pasakyti, kad tai neturi jokio ryšio su ugdymo kokybe. Visi žinome, kad ugdymo kokybei svarbiausi dalykai yra lankomumas, motyvacija, socialinis, ekonominis ir kultūrinis kontekstas, aprūpinimas ir mokytojų kvalifikacija. Apie mokslo metų ilginimą nekalbama jokiose tarptautinių organizacijų rekomendacijose. Tai jokių rezultatų neduos. Jeigu žiūrėtume į kitas užsienio valstybes, tai atrodytų, kad ten, kur yra ilgiausi mokslo metai, turėtų būti geriausi rezultatai: Ispanija, Danija, Jungtinė Karalystė. Ten yra ilgiausi mokslo metai. Bet jų rezultatai labai arti mūsiškių. Pavyzdžiui Estija, kuri dabar padarė didžiausią proveržį, jie kaip ir mes turi 88 dienas vasaros atostogų.

- Panele Bikelyte, ką moksleiviai galvoja apie mokslo metų ilginimą?

D. Bikelytė: Mes džiaugiamės siekiu, kad mažėtų krūvis tiek pamokų metu, tiek namų darbų. Žinoma, yra skirtingo gabumo vaikai ir galbūt gabesniem vaikam krūvis nėra per didelis, tačiau mažiau gabiems tas krūvis yra tikrai pakankamai didelis. Kalbant apie mokslo metų trukmės ilginimą, tai klausimas, ar tai yra tas dalykas, kurį mes pirmiausiai turėtume reguliuoti. Svarbiausias dalykas yra ugdymo programos paskirstymas, peržiūrėjimas ir metodų, kaip įsisavinti informaciją, sugalvojimas, tai yra nauji būdai pateikti informaciją moksleiviui.

- Jeigu ilginant mokslo metus krūvis būtų išdėstomas atitinkamai, gal gerai?

D.B.: Mes ir nesakome, kad tai yra blogai. Tikrai ne. Tačiau su sąlyga, kad bus peržiūrimos ugdymo programos ir krūvis bus paskirstomas tolygiai. O ne tiesiog pasakoma, kad bus papildomos dvi savaitės per kurias galite daryti ką norit.

- Pone Jurkevičiau, ką jūs galvojate apie mokslo metų ilginimą?

S. Jurkevičius: Aš manau, kad tai yra protingas sprendimas. Iš tiesų galime sakyti, kad nėra tiesioginės koreliacijos su metų ilgumu ir kokybe, bet nuoseklesnis mokymasis ir ilgesnis buvimas mokykloje yra turbūt vertybė, kuri sunkiai pamatuojama. Buvimas mokykloje formuoja darbinį įgūdį. Tas įgūdis kartais nėra tiesiogiai susijęs su rezultatu. Pavyzdžiui, ypatingai stipri valstybė Europoje – Vokietija, jos sistema yra gana aštri. Galbūt vokiečiai neišsiskiria ypatingais pasiekimais, bet jie turi labai rimtą išugdytą darbinį įgūdį. Tai, manau, vienas kertinių mokyklos siekinių – išmokyti jaunus žmones, kad darbas yra didelė vertybė. Kitas dalykas, kad didelės pertraukos, ką rodo ir tyrimai, nėra geras dalykas. Pabandykime suaugusieji nedirbti savo darbo tris mėnesius ir tada sugrįžti – ne iš karto viskas puikiai eisis. Tai yra labai paprasta tiesa. Dar vienas dalykas – sudarykime mokiniams galimybes būti mokykloje. Paieškokime naujų formų, padarykime mokyklą patrauklesnę ir suteikime pedagogams galimybę dirbti birželio mėnesį. Mes dabar iš jų atimame tą galimybę.

A. Navickas: Ką pats buvimas mokykloje duoda? Ministerija visiškai neteisingai suformavo užduotį. Jūs sakote, kad ilgos atostogos turi neigiamos įtakos. Tai kodėl Estijoje, kuri turi tokios pačios trukmės atostogas, ta trukmė neturi įtakos rezultatams?

S. Jurkevičius: Bet estai – ne lietuviai. Lietuviams reikia ilgiau būti negu estams.

A. Navickas: Tokia idėja ministerija tikrai nesprendžia ugdymo kokybės problemos. Mano nuomone, ši idėja skirta visai kitai problemai – dalis visuomenės vasaros metu neturi kur palikti vaikų ir reikia galvoti, kuo juos užimti. Sutinku, šią problemą reikia spręsti, bet tikrai ne pamokų ilginimu.

D. Bikelytė: Šiaip tos dvi savaitės tikrai nėra daug. Vidutiniškai per dvi savaites mokinys turi apie 60 pamokų. Paskirsčius jas per visus mokslo metus gaunasi, kad per savaitę tai yra maždaug viena papildoma pamoka. Savaime suprantama, kad tai nėra pakankamai daug, kad galėtume pasiekti žymiai geresnių rezultatų. Bet tą vieną pamoką būtų galima skirti išėjimui į gamtą, muziejų aplankymui, laboratorijose naujų cheminių jungčių tyrinėjimui ar panašiai.

- Pone Jurkevičiau, visam tam, apie ką kalba moksleiviai, juk reikia papildomų lėšų?

S. Jurkevičius: Manau, kad nieko nereikia. Reikia paprasčiausiai sudaryti sąlygas būti toje mokykloje ir mokytis. Man apskritai keista, kad diskutuojame apie dvi savaites. Kas tos dvi savaitės? Kalbėkime apie mėnesį ir mėnesį rimto mokymosi. Daugelyje Europos šalių yra ilgesni mokslo metai ir nėra jokios problemos. Galų gale čia yra pedagoginė etika, savigarba, yra tam tikro vertybės. Kuo mes norime išgarsėti? Kaip mažiausiai dirbantys ir daugiausiai rėkiantys? Gal pabandykime šiek tiek padirbėti. Pabandykime parodyti ir Europai, ir tiems patiems estams, kad rezultatą pasiekti galime ir tokiu būdu. Po tuo slypi daug rimtų dalykų. Dar kartą pabrėžiu – buvimas mokykloje visada ugdo. Kaip mes pasieksime gerų rezultatų, jeigu iš esmės net nedirbame. Mes nuolat kalbame apie kažkokius trumpinimus ir esamos padėties išsaugojimą, kuri mums tikrai jau nieko gero neduoda.

A. Navickas: Kalbate netiesą. Duosiu paprastą pavyzdį. Sutrumpinkime licėjuje dar mėnesiu mokslo metus, o blogose mokyklose pailginkime. Ir pažiūrėkime rezultatus. Direktoriau, ar pasikeis rezultatai? Ne, nes priežastys nebus panaikintos. Mokyklose, kur vaikai jau dabar praleidžia apie 50 proc. pamokų, jei dar prailginsime trukmę – koks bus efektas? Nulinis. Mes turime orientuotis į esamas pamokas ir užtikrinti jų kokybę, ugdyti motyvaciją.

S. Jurkevičius: O kas dabartiniams pedagogams trukdo kelti kokybę? Naudotis esamomis programomis? Pirmyn. Sukelkime pagarbą visuomenėje savo darbu, parodykime savo vertę, savo profesinį išdidumą. Kur tai yra? Mes nuolat dejuojame, kad kažkas blogai, kažko trūksta, kad mes paskutinėje vietoje. Tai yra didelė netiesa. Tai yra visuomenės klaidinimas. Priemonės yra, programos yra, tiesiog nenorima dirbti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...