captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas paliko P. Gražuliui teisinį imunitetą

Seimas antradienį neleido traukti „tvarkiečio“ Petro Gražulio baudžiamojon atsakomybėn dėl piketo prie prokuroro Irmanto Mikelionio namų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

67 balsais „už“, 45 Seimo nariams balsavus „prieš“ ir šešiems susilaikius priimta rezoliucija, kuria nesutinkama tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymo, kad būtų panaikintas P. Gražulio teisinis imunitetas.

Už rezoliuciją balsavo dauguma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovų, socialdemokratai, „tvarkiečiai“, Lietuvos lenkų rinkių akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai. Prieš buvo arba susilaikė liberalai bei konservatoriai, keli „valstiečiai“.

Ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo prokurorui bus tęsiamas kitų įtariamųjų atžvilgiu, pareiškė Generalinė prokuratūra, Seimui antradienį atsisakius panaikinti teisinę neliečiamybę „tvarkiečiui“ Petrui Gražuliui.

„Tyrimas bus tęsiamas kitų įtariamųjų atžvilgiu. Akivaizdu, kad šio asmens (P. Gražulio) atžvilgiu jo tęsti nebus galimybės“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Ji detaliau nekomentavo sprendimo nenaikinti imuniteto parlamentarui.

Palikti P. Gražuliui teisinę neliečiamybę pasiūlė E. Pašilio prašymą vertinusi Seimo komisija. Ji sprendimą priėmė už imuniteto naikinimą balsavus 5 jos nariams, 4 – prieš, vienam susilaikius, tad lėmė prieš prokuroro prašymą buvusio komisijos pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino balsas.

Komisijos pažymoje teigiama, kad „Generalinės prokuratūros nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas Seimo narį P.Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, yra nepakankamos ir riboja Konstitucija ir kitais teisės aktais Seimo nariui suteiktas teises ir laisves“.

Už rezoliucijos projektą kalbėjęs „valstietis“ Tomas Tomilinas sakė nepateisinantis P.Gražulio veiksmų, tačiau leidęs traukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nesankcionuoto piketo Seimas, pasak jo, siųstų žmonėms „neteisingą signalą“.

„Tai yra didelė dilema, man nepatinka, kaip P.Gražulis atsiliepia apie liberalią demokratiją, teismų darbą, jo sąmokslo teorijos man nepatinka, bet šioje situacijoje aš raginu balsuoti už rezoliuciją. Laisvoje valstybėje žmonės neturėtų gauti neteisingo signalo iš Seimo, kad protestuoti yra pavojinga, čia reikia bijoti prokuratūros ar ko nors. Mūsų konstitucinė teisė protestuoti, reikšti savo nuomonę, net agresyviai, net nemandagiai yra garantuojama Konstitucijos“, – sakė T. Tomilinas.

Socialdemokratas Artūras Skardžius tvirtino, kad „brandžios demokratijos valstybėje, kai Seimo narys už taikų piketą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, mes grįžtame į kažkokius sovietinius laikus mažų mažiausiai“.

P. Gažulis irgi teigė, kad jo imuniteto klausimas yra „ne Petro Gražulio klausimas, o mūsų valstybės demokratinės būklės klausimas“.

„Jeigu jau negalima piketuote prie prokuroro namų, kur mes einame? Aš sakau, ponai konservatoriai, jūs grįžtate į Stalino laikus“, – piktinosi „tvarkietis“.

Konservatoriai bei liberalai ragino panaikinti P. Gražuliui imutitetą ir leisti teismui spręsti dėl veiksmų.

„Kas sprendžia, ar P. Gražulis pažeidė įstatymus? Mes sprendžiame ar Lietuvos teismai sprendžia? Aš pasitikiu Lietuvos teismais, tikiuosi, kad ir jūs pasitikite Lietuvos teismais. Teisinė neliečiamybė yra skirta apsaugoti nuo politinio susidorojimo. Klausimas šiandien yra, ar mes matome akivaizdų bandymą politiškai susidoroti su P. Gražuliu, aš to nematau niekaip, su žiburiu“, – sakė konservatorius Tadas Langaitis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad Seimas negali spręsti, ar P.Gražulio veiksmai buvo nusikalstami, tai turi daryti teisėsauga.

„Seimas turi leisti teisėsaugai atlikti savo darbą bet kuriuo atveju. (...) Jei prokurorai mano, kad P. Gražulis padarė nusikalstamą veiką, leiskime jiems dirbti toliau“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Praėjusios kadencijos metu tuometiniai Seimo nariai „tvarkiečiai“ P. Gražulis, Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas piketu reagavo į I. Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje. Iš šių protesto dalyvių Seimo nariu buvo perrinktas ir teisinę neliečiamybę turi tik P. Gražulis, be Seimo leidimo jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę.

Seimo narys šioje byloje jau buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, o K. Komskiui ir V. Vasiliauskui jau pateikti įtarimai. Generalinio prokuroro teigimu, savo veiksmais P. Gražulis siekė daryti psichologinį poveikį prokurorui, trukdė tirti rezonansinę bylą, bandė paveikti tyrimo eigą.

„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas P. Gražulis savo ruožtu tvirtina esąs persekiojimas už prokuratūros kritiką, o sprendimą pradėti bylą dėl nesankcionuoto piketo prie prokuroro namų prilygina grįžimui į sovietmetį.

Už trukdymą prokuroro veiklai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...